Kiekvienas KET punktas nurodytas siekiant užtikrinti saugų eismo dalyvių judėjimą keliuose, tačiau neretai eismo įvykiai įvyksta dėl neapdairumo, skubėjimo ar išsiblaškymo.

Dažnai siekdami įrodyti savo pirmumą, vairuotojai nesiima papildomų saugumo priemonių, pavyzdžiui, nesumažina greičio, kad išvengtų eismo įvykio, arba, priešingai – įsitikinę savo teise važiuoti, netrukus skaudžiai supranta, jog klydo.

Pavyzdžiui, važiuodami pagrindiniu keliu vairuotojai yra tikri, kad jiems – pirmenybė, todėl neapsižvalgo priartėję prie kelių sankirtų ir čia nesumažina greičio. Nors KET aiškiai nurodo, kad reikia duoti kelią turintiems pirmumo teisę, tačiau pasitaiko atvejų, kai sankryžą kirsti norintis ir iš šalutinio kelio išvažiuojantis vairuotojas netinkamai įvertina kito automobilio greitį, atstumą, ne taip retai – kito automobilio tiesiog nepamato.

Tokie atvejai kone visuomet baigiasi avarija, tačiau jos išvengti būtų buvę galima, jei tik abu eismo dalyviai būtų atidesni, o pirmo teisę turintis vairuotojas būtų nepamiršęs, kad kelyje yra ne vienas ir eisme situacijos nuolatos keičiasi.

Panaši situacija susiklosto tada, kai eismas juda ne greitai, o lėtai, tačiau dėl spūsties susierzinę pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai ne tik nenori, bet ir neįleidžia bandančių į eismą įsilieti iš šalutinių gatvių ar kelių. Tokiais atvejais visi eismo žinovai pataria atsipalaiduoti ir nesistengti kovoti dėl kiekvieno centimetro gatvėje.

„Man sunku suprasti tuos vairuotojus, kurie užsispyrę ir neįleidžia tų, kurie išvažiuoja iš kiemų, mažesnių gatvelių, ir bando įsilieti į spūstį. Matydamas, kad kažkas nori įvažiuoti, visuomet padarau tarpą, o kartais ir mosteliu ranka, kad žmogus tikrai žinotų, jog jį įleidžiu“, – pasakojo Vilniuje dešimtmetį vairuojantis Šarūnas.

Jokių principų

Saugaus eismo ekspertai pabrėžia, jog dalyvaujant eisme neturėtų kilti abejonių, tačiau jei jau sudvejojote, verčiau norimo manevro neatlikite. KET pažymi, jog visose situacijose, kurios nėra aprašytos, eismo dalyviai turėtų vadovautis viena paprasta taisykle – savitarpio pagarba ir atsargumu.

„Jei matote, kad kitas žmogus daro klaidą, net ir 100 proc. įsitikinę savo teisumu ar pirmumu, sumažinkite greitį ir duokite jam kelią. Kiekvienoje situacijoje, nesvarbu, kad ir kokia ji būtų, stenkitės elgtis taip, kaip įmanoma saugiau“, – teigė vairavimo ekspertas ir keliautojas Vitoldas Milius.

Daug pasaulio šalių išnaršęs V. Milius patarė nesivadovauti kitų vairuotojų pavyzdžiu. Pasak jo, jei neaišku, kaip elgtis, reikėtų stengtis vadovautis atsargumu, o ne sekti kitų pavyzdžiu, mat neretai šis gali būti klaidingas.

„Kartais žmonėms keliaujantiems į užsienį siūlau atsižvelgti, kaip elgiasi tos šalies vairuotojai, tačiau tai naudinga tik stengiantis suprasti tos šalies kultūrą. Vis tik jei stovite prie sankryžos, kur abejojate, kad galite pasukti, o kažkas ten jau pasuko, geriau važiuokite tiesiai, nes jei pavyzdys buvo blogas, baudą gausite jūs, o ne tas, kuris tokį pavyzdį parodė“, – pastebėjimais dalinosi V. Milius.

Vitoldas Milius

Pamiršta pareigas

Saugiai lėkti neįmanoma, todėl laikydamiesi šios vienos taisyklės vairuotojai turėtų suprasti, jog nuo jų veiksmų priklauso ne tik jų pačių, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybė. Tai žinodami, vairuotojai turėtų įvertinti esamas eismo sąlygas, situaciją eisme, kelio dangą, meteorologines sąlygas, ir pasirinkti atitinkamą važiavimo greitį.

Nors KET leidžia važiuoti tuo greičiu, kuris nurodytas kelio ženkle, visgi ne visada toks greitis – saugus. Tad vairuotojas turėtų atsižvelgti į visas esamas aplinkybes ir pasirinkti tinkamą sprendimą. Pavyzdžiui, jei oro sąlygos prastos, kelias šlapias, slidus, ne vienas eismo dalyvis priešais važiuoja šiek tiek lėčiau, galbūt neverta mėginti aplenkti visų ir būtinai važiuoti tuo greičiu, kokį nurodo kelio ženklai – geriau prisitaikyti ir važiuoti šiek tiek lėčiau, tačiau saugiau.

Eismo žinovai pabrėžia, kad svarstant, kaip pasielgti tada, kai situacija neapibrėžta KET, reikia nepamiršti ir to, kas taisyklėse išvardyta aiškiai ir ką reikia daryti rodant pagarbą kitiems eismo dalyviams. Vairuotojas visada turi kitus įspėti apie savo manevrus – rodyti posūkių signalus, sustojus įjungti avarinės šviesos signalizaciją ir už 25 metrų mieste bei 50 metrų užmiestyje pastatyti avarinio sustojimo ženklą.

Saugodami tiek save, tiek kitus, tada, kai yra priversti sustoti, vairuotojai privalo iš transporto priemonės išlipti jau vilkėdami ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Nors KET to nereikalauja, tamsiu paros metu patariama naudoti ir papildomas saugumo priemonės, pavyzdžiui, žibintuvėlį.

Vilnius skęsta spūstyse

Saugos priemones netgi skolina

Vairuotojai neslepia, kad kelyje pasitaiko situacijų, kai tenka sustoti ir pagelbėti tiems, kurie būtinųjų apsaugos priemonių neturi ar tiesiog jas pamiršta. Štai kaunietis Mantas prisiminė istoriją, kai važiuodamas į Jonavą, užmiesčio kelyje, jau temstant pamatę kelkraštyje sustojusį ir automobilį ir aplink zujantį jo vairuotoją.

„Jau temo, tad man stovinčią mašiną pavyko pamatyti tik dėl to, kad apšviečiau jos galinčius žibintus. Vairuotojas neturėjo ryškiaspalvės liemenės, o automobilio avarinio sustojimo žibintai nebuvo įjungti. Supratau, kad tai, kas vyksta, labai nesaugu ir nelaimėliui, ir aplinkiniams, todėl sustojau pasiklausti, kokios pagalbos reikia“ – prisiminė Mantas.

Paaiškėjo, kad sugedusio automobilio savininkui prakiuro padanga, tad teko stoti jos keisti. Tačiau liemenės vyras automobilyje neturėjo, o avarinių žibintų nejungė, mat bijojo, kad išsikraus „labai silpnas“ automobilio akumuliatorius.

„Užstačiau jo automobilį savu, įsijungiau avarinius žibintus, paskolinau šeimininkui ryškiaspalvę liemenę, dar ir avarinio sustojimo ženklą pastatėme drauge, kad perspėtume važiuojančius pro šalį. Užtrukome gal 20 minučių ir, tikiu, kad tiems, kurie važiavo pro šalį, buvo gerokai ramiau, kai aiškiai matė, kas vyksta“, – kalbėjo pašnekovas.

Svarbūs namų darbai

Tiesa, vairuotojai savo pareigas turėtų prisiminti ne tik vairuodami, tačiau dar prieš atsisėsdami prie vairo.

Taisyklės numato, kad dar prieš pradedant kelionę kiekvieno vairuotojo pareiga yra patikrinti ar automobilyje yra visos privalomos pagalbos priemonės: gesintuvas, pirmosios pagalbos vaistinėlė, avarinio sustojimo ženklas, ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais ir kiti tai transporto priemonių rūšiai privalomi daiktai.

Ne visada šios priemonės pravers pačiam vairuotojui, tačiau jos gali būti gyvybiškai reikalingos tuomet, kai bus norima padėti kitiems eismo dalyviams. Pavyzdžiui, sako eismo žinovai, KET nereikalauja vairuotojų, matančių šalikelėje stovintį ir rūkstantį automobilį, sustoti. Nepaisant to, būtent savitarpio pagarba ir supratimas lemia, kad dažnas tuojau stoja ir puola į pagalbą. Tokiu atveju gali prireikti ir vaistinėlės, ir tempimo lyno, ir gesintuvo.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)