Jau antradienio naktį daug kur numatomi krituliai, vietomis jie bus mišrūs, o daugelyje rajonų temperatūra sieks tik keletą laipsnių šilumos. Vilniaus ir Kauno apylinkėse tiek naktį, tike ryte lis, galima ir šlapdriba.
O trečiadienio naktį jau daug kur vyraus neigiama temperatūra ir galimas sniegas. Nelabai džiugins ir likusios šios savaitės darbo dienos – dienomis temperatūra ims kilti, bet naktimis dar numatomos šalnos.
Kadangi gegužės mėnesį didesnė dalis vairuotojų jau naudoja automobilius su vasarinėmis padangomis, tokia prognozė ne vieną verčia eilinį kartą pakeiksnoti orus ir permąstyti įprastus kasdienių kelionių planus. Tačiau, ką daryti, jeigu išvengti važiavimo automobiliu su vasarinėmis padangomis per šlapdribą ar sniegą niekaip nepavyks?
„Žinoma, paprasčiausias sprendimas yra tiesiog nevažiuoti, – sako daugybės ištvermės važiavimų rekordų autorius, keliautojas ir žurnalo „AutoBild Lietuva“ leidėjas Vitoldas Milius. – Tačiau, jeigu jau nepavyksta palikti automobilio namie, tada mano patarimas yra visų pirma nepanikuoti, nes žemė jau vis tiek įšilusi ir tam sniegui irgi nebus lengva išsilaikyti, galbūt galima kažkiek palaukti.“
Pabandęs modeliuoti teorinę važiavimo vasarinėmis padangomis per sniegą situaciją specialistas pažymi keletą svarbiausių detalių.
„Jeigu jau matai, kad lauke balta, o tavo padangos vasarinės, tai pirmas dalykas, ką reikia žinoti, kad kardinaliai pasikeičia automobilio ratų sukibimas su kelio danga. Tuomet yra aišku, kad vasarinės padangos tiesiog nedirba, o dar kai kurie vairuotojai užsideda neaišku kokios kokybės padangas, tuomet gali būti visai blogai. O dar yra jauni žmonės, kurie jau spėjo užsidėti plačias ir gražias padangas, tai jiems yra dvigubai blogiau.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad sniegas dar nėra pati blogiausia situacija vasariniu „apavu“ apautam automobiliui. Gerokai pavojingesnis ir dar realesnis yra ledo susidarymas.
„Tada atsiranda dar keletas pavojų, kurie gerokai didesni. Pavyzdžiui, važiuodamas nuo kokio kalno gali nuspausti stabdžius ir niekas nepasikeis. O jeigu dar ledas šlapias, tai yra pati blogiausia įmanoma danga su vasarinėmis padangomis. Tuomet gali būti situacijų, kai niekas nepadės. Tada belieka tik bandyti atsiremti į kokį šaligatvio bortelį ar mėginti stabdyti panašiais būdais, kad tik išvengti galimos didesnės žalos, neužvažiuoti ant žmonių ir panašiai. Tačiau ir tai reikia daryti kaip įmanoma švelniau“, – akcentuoja V. Milius.
Patyrusio vairuotojo teigimu, ryte lauke išvydus pasikeitusias gamtos sąlygas visada pravartu tik pajudėjus išbandyti automobilio sukibimą su keliu, staigiau sustabdyti tam nepavojingoje vietoje. Iš karto nusiteikus pavojams galima atitinkamai koreguoti vairavimo stilių ir išvengti didesnių nelaimių.
„Be to, tradiciškai reikia atsiminti tas vietas, kuriose dažniausiai ir susidaro ledas: viadukai, tiltai, atviros vietos, pamiškės. Tad visiems artimiausiais rytais palinkėčiau neskubėti ir kuo daugiau vienų tolerancijos kitiems, nes reikia atsiminti, kad galbūt jūsų ir kitų eismo dalyvių galimybės skiriasi“, – pokalbį pabaigė V. Milius.
DELFI primena, kad automobilius su vasarinėmis padangomis Lietuvoje leidžiama eksploatuoti nuo balandžio 1 iki lapkričio 10 dienos. Nuo balandžio 10 iki lapkričio 1 dienos draudžiama eksploatuoti automobilius su žieminėmis dygliuotomis padangomis.
Specialistai pataria padangas keisti, kai vidutinė oro temperatūra pasiekia apie 7 laipsnius šilumos. Tokias rekomendacijas pateikia ir padangų gamintojai. Jei temperatūra žemesnė nei 7 laipsniai, važiuoti su vasarinėmis padangomis pavojinga, nes guma sukietėja, ilgėja stabdymo kelias.