Nulinė greičio matuoklių tolerancija kelia aistras: policija „pripratino“ viršyti greitį?

Garsūs pareiškimai dėl nulinės greičio tolerancijos Lietuvos keliuose įžiebė aršius debatus viešojoje erdvėje. Didžiąja dalimi internautai pasidalijo į dvi stovyklas: nulinei tolerancijai nepritariančius ir jos šalininkus. Užtikrintai „laimi“ pirmieji. Tačiau, kam naudinga ir ar išvis naudinga (ne)tolerancija: vieną dieną draudžiu, o kitą – jau nebe?

Praėjusią savaitę DELFI publikavo straipsnį „Atsipalaidavę vairuotojai perpildė kantrybės taurę: nuo šiol nulinė greičio tolerancija – be perspėjimo“, kuris sukėlė dar neregėtą ažiotažą. Kilo nepasitenkinimo netolerancija pažeidėjams banga. Komentarai sekė vienas kitą, o straipsniu pasidalino tūkstančiai skaitytojų. Aistras dar labiau pakurstė pasirodęs policijos pranešimas šia tema.

Policija „pripratino“ viršyti greitį?

Kas sukėlė tokį skaitytojų erzelį? Juk visi – ir vairuotojai, ir kiti eismo dalyviai – puikiausiai žino, kad leistino greičio viršyti negalima. Ir Kelių eismo taisyklės to niekada neleido. Kodėl gi visi piktinasi tuo, kad pareigūnai netoleruos greičio viršijimo?

Paanalizavus skaitytojų komentarus, aiškėja galima šio pasipiktinimo priežastis. Pasak komentatorių, esmė yra tame, kad policija pati „pripratino“ vairuotojus viršyti leistiną greitį, o dabar jau nori bausti ir pasipelnyti iš baudų. „Leidau lakstyti, pripratinau prie neribojamo greičio, o dabar sugalvojau pasipinigauti...“ – rašė neprisistatęs komentatorius.

Skaitytojai piktinasi, būtent, dėl „skirtingų reikalavimų“. Komentatorių teigimu, paprastai važiuojama leistiną greitį viršijant 10 km/val. ar net 20 km/val. ir visiems būna gerai, nes toks yra transporto priemonių srauto greitis. Net policijos automobiliai važiuoja tokiu pačiu greičiu. Paskui sugalvoja ir viskas: „dabar visi važiuos lėtai, o rytoj vėl tegu važiuoja greitai“. „Kas čia per žaidimai?“ – klausia skaitytojai.

Greičio viršijimo tolerancija yra praktiškai visose šalyse

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis teigia, kad šiokia tokia greičio viršijimo tolerancija yra praktiškai visose šalyse. Todėl pirmiausia klausia: „o kodėl atsirado ta vadinama tolerancija?“.

„Puikiai žinome, kad viršijus nustatytą leistiną greitį iki 10 km/val. yra numatytas įspėjimas. Daugelis galvoja, kad įspėjimas neturi jokių pasekmių. Tačiau, jeigu įspėtas vairuotojas per metus laiko vėl pažeis KET, jam jau nebebus galima taikyti pusę minimalios sankcijos. O policijai siųsti pranešimus apie įspėjimus finansiškai nenaudinga. Nes procesas reikalauja lygiai tokių pačių pastangų ir išteklių, kaip ir įforminant leistiną greitį viršijusius 20 km/val. ar 30 km/val.“, – apie tolerancijos atsiradimo priežastis kalbėjo V. Pumputis.

Be to, pasak Susisiekimo ministerijos atstovo, tik keliose šalyse nėra vadinamos greičio viršijimo tolerancijos ribos.

„Mūsų žiniomis, minimali tolerancijos riba, tai yra iki 5 km/val., vadinama paklaida, yra taikoma Šveicarijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, ten kur naudojama sektorinė greičio kontrolė. Tuose ruožuose tikrai yra vadinama nulinė tolerancija. O dėl kitų prietaisų, valstybės skirtingai elgiasi.

Pavyzdžiui, skandinavai fiksuoja visus greičio viršijimo atvejus, bet ne visus vairuotojus baudžia. Pasirenkama apie 50 proc. ir jiems surašomi protokolai. Viską atrenka kompiuteris, programa. Būtent, pagal kompiuterio atrinktus duomenis, surašomi protokolai. Aišku, čia kiekvienos šalies pasirinkimas. Taip buvo Suomijoje prieš 7 metus, galbūt, pakeitė principus“, – kitų valstybių praktika dalinosi saugaus eismo specialistas.

Ir V. Pumputis tame nemato nieko keisto. Kokias priemones taikyti kiekviena šalis sprendžia pagal savo eismo dalyvius. Tačiau, jo žiniomis, tolerancijos ribos mažėja visose šalyse ir vis dažniau taikoma atsakomybė praktiškai nuo minimalaus greičio viršijimo.

Šiuo konkrečiu atveju, V. Pumputis mano, kad galbūt anksčiau vairuotojai žinodavo, jog yra tam tikra tolerancija ir per daug į tai nekreipdavo dėmesio. Todėl į tokias akcijas neigiamai reaguoja. Tačiau, artėjant mokslo metams, visiems reikia būti atidesniais.

„Reikia suprasti ir tai, kad artėja rugsėjo mėnuo, vairuotojai turi sumažinti greitį, ypač miestuose ir gyvenvietėse. Vaikai į miestus grįžta maždaug nuo rugpjūčio 21 d. Vairuotojai turi būti atidesni, budresni, todėl policija anksčiau imasi prevencinių akcijų, kad vairuotojai mažintų greitį, ypač miestuose. Prieš rugsėjo mėn. tolerancijos ribos sumažinimas iki nulio – visiškai normalu, manau, tai paskatins vairuotojus elgtis atsakingiau ir atidžiau“, – apie saugumo užtikrinimą keliuose samprotavo V. Pumputis.

Niekada nebuvo leidimo viršyti greitį

Lietuvos policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis šiuo klausimu kategoriškas: „Kelių eismo taisyklėse niekada nebuvo ir nėra tokio leidimo, kaip greičio viršijimas ir policija tikrai nesistengia ir nesiekia vairuotojų „pratinti“ viršyti leistiną greitį“.

Dėl greičio viršijimo tolerancijos ir jos ribų policijos atstovo pozicija sutampa su V. Pumpučio. R. Matonio teigimu, greičio viršijimas iki 10 km/val. baudžiamas tik įspėjimu, o apskritai greičio viršijimo atvejų yra labai daug, policija tikrai apkrauta ir kartais į tai pažiūrima pro pirštus. Tačiau tai nereiškia, kad galima viršyti nustatytą leistiną greitį. Šiomis akcijomis policija bando priversti žmones laikytis KET. Ir jeigu greitis numatytas toks, tai jis ir turi būti toks.

„Policijos tikslas nėra nubausti kuo daugiau. Greičio viršijimas iki 10 km/val. užtraukia tik įspėjimą. Tai tik pareigūno ir vairuotojo laiko sugaišinimas. Žmogus turi ateiti į policiją ir gauti tą įspėjimą iš pareigūno. Gal kai kuriems žmonėms toks laiko sugaišimas padės pagalvoti ir jie nebenorėdami vėl atvykti į policiją ir vėl gaišti laiko važiuos lėčiau. Juk ir skubama arba viršijamas greitis, būtent, todėl, kad taupomas laikas.

Beje, paskelbus nulinę toleranciją, matome, kad eismo įvykių tikrai sumažėjo, žuvusių keliuose beveik nėra, gal čia ir sutapimas, tačiau žmonės važiuoja tikrai lėčiau. Gal visi susimąstė apie tai, lėčiau važiuos ir nelaimių bus mažiau“, – samprotavo pareigūnas.

O jei apskritai norima važiuoti greičiau, tuomet, pasak R. Matonio, reikia, kad Seimas pakeistų KET, nustatytų didesnį leistiną greitį, ir visi važinės greičiau. Čia jis nemato jokių problemų.

Tačiau, pareigūno teigimu, visuomet reikia žvelgti plačiau. Yra atlikta daug tyrimų, kurie rodo, kad net ir keliais kilometrais viršytas greitis lemia žmogaus gyvybę. Pavyzdžiui mieste partrenkus pėsčiąjį važiuojant 50 km/val. greičiu, jo šansai išgyventi lygūs 85 proc., o važiuojant 60 km/val. greičiu – jau tik 15 proc.