Netekti transporto priemonės galima labai greitai

 (17)
Netekti transporto priemonės galima labai greitai. Iki šiol Lietuvoje galiojusi automobilių konfiskavimo tvarka turėjo ir savų privalumų, ir trūkumų. Tačiau, kaip sakoma, tvarka yra tvarka.
Konfiskuotas brakonieriaus automobilis
© Utenos RAAD nuotr.

Nuo 2016 m. sausio 1 dienos ji pasikeitė, ir kai kurie transporto priemonių savininkai galės lengviau atsikvėpti.

Svetimo automobilio nekonfiskuos

Pagal 2015 m. lapkričio 19 d. prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytą įstatymą, pakoreguoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso punktai.

Pavyzdžiui, 26 punktas skamba taip: „Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais“.

Kalbant paprasčiau, nuo sausio 1 dienos pažeidėjo vairuojama transporto priemonė gali būti konfiskuojama tik tokiu atveju, jei ji nuosavybės teise priklauso pažeidėjui, jo šeimos nariui ar artimam giminaičiui.

Transporto sektoriuje automobiliai dažnai priklauso įmonėms, todėl naujame įstatyme numatyta, kad transporto priemonė galės būti konfiskuojama tik tokiu atveju, jei ji priklauso įmonei, kuriai vadovauja pažeidėjas arba jo giminės.

Dar vienas naujas įstatyme numatytas atvejis: transporto priemonė galės būti konfiskuojama, jei ji buvo perleista pažeidėjui sudarius apsimestinį sandorį arba savininkas žinojo, kad automobilis bus naudojamas pažeidimams daryti.

Baudos įmonių vadovams gali išaugti

Vežėjai dėl vairuotojų „paslydimų“ galėdavo netekti brangiai kainuojančios technikos. Jeigu neblaivus vairuotojas įkliūdavo pareigūnams ne pirmą kartą, vilkikas (arba autobusas) galėdavo būti konfiskuojamas.

Panašu, kad dabar transporto priemonių savininkai gali atsipūsti kiek lengviau, tačiau jiems ATPK pataisas įteisinęs įstatymas smogė ir „antru galu“.

Jeigu transporto priemonė tapo pažeidimo „dalyve“, transporto priemonės savininkas privalo užtikrinti, kad „transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims“. Išeina, kad sunkvežimis negali išvykti iš Lietuvos, ir toks draudimas gali užsitęsti pakankamai ilgai: „iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo termino pabaigos arba galutinio teismo nutarimo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo“.

Jeigu transporto priemonė priklauso juridiniam asmeniui, įstaigos vadovui už tokio reikalavimo nevykdymą numatyta 4344-5792 eurų bauda.

Keičiasi priverstinio nuvežimo tvarka

Skeptikai pasakys, kad kelių gaideliai ir toliau turės galimybę apeiti ribojimus.

Jei automobilis, kuriuo padarytas pažeidimas, bus registruotas ne pažeidėjo ar jo šeimos nario vardu, ATPK pakeitimai numato, jog jis net nebus sulaikomas: jis gali būti iš karto grąžintas savininkui. Tačiau šeimininkas įgys tam tikrų prievolių.

Lietuvos kelių policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad formaliai nuo 2016 m. sausio 1 d. pasikeitė ne transporto priemonių konfiskavimo tvarka, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės – priverstinio transporto priemonės nuvežimo – taikymas: padarius pažeidimą, už kurį pagal ATPK gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo galima grąžinti transporto priemonę savininkui, jeigu tai nepakenks administracinio teisės pažeidimo bylos procesui.

Verta priminti pažeidimus, už kuriuos policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka:

1241 straipsnis – sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų);

1242 straipsnis – pavojingas ir chuliganiškas vairavimas;

126 straipsnis – transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų;

127 straipsnio pirmoji ir trečioji dalys – Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą;

128 straipsnis – transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti;

129 straipsnis – transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti;

130 straipsnio pirmoji dalis – transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos;

1302 straipsnis – pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Policija ir VĮ „Regitra“ nusitaikė į užsienietiškais registracijos numeriais ženklintus automobilius

Kaip rašoma Policijos departamento svetainėje internete, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir valstybės įmonės „Regitra“ atstovai pastebi paskutiniu metu viešajame eisme didėjantį užsienio valstybių (dažniausiai – Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir kt.) registracijos numerio ženklais pažymėtų transporto priemonių skaičių. Be to, pastebima, kad dalis ne lietuviškų registracijos numerių vizualiai skiriasi nuo įprastai užsienio valstybėse išduodamų numerio ženklų.

Kauno valdininkai pasižadėjo per metus panaikinti juodąsias dėmes

Investicijas į eismo saugumą nuo 1 mln. iki daugiau nei 4 mln. eurų didinantis Kaunas pristatė ambicingą planą per 2017 metus neutralizuoti visus pavojingiausius taškus miesto gatvėse, kuriuose pastaraisiais metais įvyksta eismo nelaimės. Kaip skelbiama savivaldybės pranešime žiniasklaidai, viešai paskelbtame „juodųjų dėmių“ žemėlapyje nuo šiol visi gali matyti, kaip ir kada bus patobulinta kiekviena avaringa vieta.

Lietuvių vairuojami automobiliai – surinkti iš gabalų ir su savadarbėmis detalėmis (35)

Automobilio remontas ar naujų detalių keitimas gali atsieiti tikrai nemažai, todėl dalis Lietuvos vairuotojų įsigudrina pataupyti ir savo transporto priemones patiki neaiškios reputacijos meistrams arba imasi patys tvarkyti sugedusius bei į eismo įvykius patekusius automobilius neturėdami tam tinkamų sąlygų ir įgūdžių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pagal pažangą saugaus eismo srityje Lietuva – antra Europos Sąjungoje (8)

Pagal pažangą mažinant žuvusiųjų keliuose skaičių 2016-aisiais Lietuva tapo antra iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, nusileisdama tik Čekijai. Preliminariais duomenimis, tai vienintelės ES šalys, kurioms netekčių keliuose skaičių per metus pavyko sumažinti daugiau kaip penktadaliu: Lietuvai – 22,3 proc., Čekijai – 26,2 proc., skelbia Susisiekimo ministerija.

Draudikų duomenys: Vilnius ir jo rajonas kelia nerimą (5)

Per praėjusius metus Lietuvos vairuotojai sukėlė daugiau avarijų nei ankstesniais metais, į jas dažniau patekdavo ne tik Lietuvoje, bet ir keliaudami užsienyje, rodo didžiausios Lietuvoje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, daugiausia nerimo keliantis avaringumo pokytis užfiksuotas šalies sostinėje Vilniuje – tikimybė pakliūti į avariją čia išaugo net 11 proc., o Vilniaus rajone gyvenantys asmenys pernai net 22 proc. dažniau pakliuvo į eismo įvykius nei prieš metus.
Facebook draugai