Dažniausiai pasitaikantys gedimai
Pasalūniškai tykančios duobės gali sugadinti net ir pačią smagiausią kelionę. Jei vieni įvažiavusieji išvengia nemalonumų, kitiems tenka kreiptis pagalbos į specialistus.
Pasak viename Vilniaus autoservise dirbančio meistro Ramūno Pancekausko, tiksliai nuspėti, kas nutiks įvažiavus į duobę – sudėtinga.
„Daug kas priklauso nuo automobilio modelio, padangų. Pasekmes nulemia ir tai, kokio pločio, gylio yra duobė, kokiu greičiu ir kampu į ją įvažiuojama“, – vardija specialistas.
Kokie gedimai pasitaiko dažniausiai? „Kaip žmogui užlipus ant vinies, pirmiausia nukenčia pėda, taip ir mašinai įvažiavus į gilesnę duobę, trinktelėjus į aštresnę atbrailą pažeidžiama automobilio padanga. Prapjaunama guma, įtrūksta kordai. To jau nebe pataisysi. Jei taip nutiko, padanga sugadinta, ją reikia keisti kita. Ji gali būti visai nauja. Net jei įtrūkimas nedidelis, važinėti su tokiu ratu nėra saugu“, – pasakoja R. Pancekauskas.
Ekspertas pastebi – įvažiavus į didesnę duobę dažnai tenka rūpintis ne tik padangomis, bet ir sulankstytais ratlankiais.
„Šiais laikais ši problema gali būti efektyviai išsprendžiama. Jei nėra rimtesnių sistemos trūkių, meistrai ratlankius nesunkiai ištiesina staklėmis. Darbų kaina priklauso nuo metalo tipo. Skardinio ratlankio tiesinimas kainuos pigiau, lieto metalo – brangiau“, – paaiškina R. Pancekauskas.
Jei nepavyko išvengti didesnių kelio nelygumų, tikėtina, kad pakito ir jūsų mašinos ratų padėtis. Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos mokytojo Vitalijaus Kabelio teigimu, šios problemos ignoravimas gali pakenkti ne tik automobiliui, bet ir pačiam vairuotojui: „Verta pabrėžti – važinėjant išsiderinusiais, tinkamai nesureguliuotais ratais kyla grėsmė žmogaus saugumui. Mašina tampa nestabili. Be to, kenčia tokio automobilio padangos. Jos gali netolygiai nudilti, dėvėtis. Padidėja automobilio kuro sąnaudos, o tai, savaime suprantama, kerta per mašinos šeimininko kišenę.“
Išsisukti gali padėti gera reakcija ir tvarkingas automobilis
Šaltuoju laikotarpiu prastas oras gerokai padidina įvažiavimo į duobę tikimybę. Norint išvengti nemalonumų būtina nepamiršti kelių svarbių dalykų.
Prieš nosį išdygus duobei koją pakišti gali techniškai netvarkinga transporto priemonė. Laiku atlikite mašinos apžiūrą, pasirūpinkite nepriekaištingu stabdžių ir žibintų darbu.
Atkreipkite dėmesį į savo automobilio padangas. Jos turi būti pritaikytos sezono orams. Įvažiavus į duobę nekokybiška padanga gali greičiau įtrūkti ar sprogti.
Svarbu ne tik pasirūpinti gera automobilio būkle, bet ir neviršyti greičio. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo laboratorijos vedėjas Vidas Žuraulis perspėja – duobės kartais gali atrodyti itin apgaulingai: „Rudenį, kuomet daugiau lyja, vanduo užlieja duobes. Vairuotojai kartais tai pamiršta. Vizualiai gali atrodyti, kad priekyje laukia balutė, tačiau iš tiesų tai gali būti pakankamai gili duobė. Jei važiuosime neatsargiai, didesniu greičiu, susidūrus su tokia kliūtimi pasekmės gali būti itin skaudžios.“
Kad kelionės nesugadintų duobės, ekspertai ragina atidžiai stebėti tai, kas vyksta kelyje. Brangaus remonto neprireiks, jei spėsite greitai sureaguoti ir išsisukti nuo netikėtos kliūties.
„Nesiblaškykite, susitelkite į vairavimą, o ne į pašalinius dalykus. Stebėkite aplinką, stenkitės suplanuoti savo veiksmus. Koncentracija padės nepasimesti netikėtoje situacijoje“, - pataria V. Žuraulis.
Jei prieš akis netikėtai išnyra duobė – nepanikuokite. V. Žuraulis ragina nepamiršti – kliūtį reikia apvažiuoti atsargiai, staigiai nekeičiant automobilio krypties. Priešingu atveju jūsų mašina gali kelti pavojų kitiems eismo dalyviams, o mašina nukentėti daug labiau nei įvažiavus į duobę.
Nelikite abejingi. Jeigu kelyje pastebite pavojingą duobę, apie tai praneškite už kelių priežiūrą jūsų mieste ar rajone atsakingai tarnybai.
