Nebeapsikentė duobėtų gatvių – nenori perimti Kauno etiketės

 (68)
Panevėžiečiai socialiniuose tinkluose buriasi gedulo miesto gatvėms akcijai – uždegti žvakutes už kiekvieną duobutę jose. Kadaise šitaip sugėdinta Kauno savivaldybė jau atsikratė baisiausių gatvių miesto etiketės.
Duobėtos gatvės Panevėžyje
Duobėtos gatvės Panevėžyje
© U.Mikaliūno nuotr.

Ją perėmusi Panevėžio savivaldybė nusiteikusi ir išlaikyti. Šįmet miesto gatvėms tvarkyti pinigų numatyta dar mažiau nei pernai.

Panevėžio vairuotojai dėl sulaužytų automobilių su vietos valdžia kaunasi teismuose. Netrukus Panevėžio apylinkės teismas skelbs sprendimą dėl vairuotojo reikalavimo Savivaldybei atlyginti žalą už sumaitotus mašinos ratus.

Ramygalos gatvės gale, tik įvažiavus į miestą, pasitaikiusi duobė panevėžiečiui kainavo per 600 eurų. Tiek ratlankį sulaužiusiam vairuotojui teko pakloti autoservisui už remontą.

Su Savivaldybe bylinėtis pasiryžusių vairuotojų daugėja su kiekviena nauja duobe Panevėžio gatvėse. Dar prieš ketvertą metų tokių bylų beveik nebūdavo, tačiau nuo 2012-ųjų Savivaldybė kasmet sulaukia vidutiniškai po penkis reikalavimus atlyginti žalą dėl kratantis per duobes sugadintų transporto priemonių.

Pernai teismas, išnagrinėjęs dvi bylas, iš Savivaldybės priteisė atlyginti 769,13 Eur žalą už gatvėse sugadintus automobilius. Be jų, Savivaldybė praėjusiais metais sulaukė dar trijų pretenzijų sumokėti kompensacijas. Vienoje jų prašyta 150 Eur, kitose suma nenurodyta.

Miesto infrastruktūros sąskaita taupančią Savivaldybę gali bet kada užgriūti dar ir senos vairuotojų nuoskaudos: teisės aktai numato, kad dėl žalos atlyginimo į teismą galima kreiptis per trejus metus nuo įvykio.

Nuostolių patiria ir autobusų parkas

Duobės Panevėžio gatvėse – galvos skausmas kasdien tarp jų bandantiems laviruoti miesto maršrutinių autobusų vairuotojams. Autobusų parko direktoriaus pavaduotojas Alvydas Dirsė pripažįsta: dėl duobėtų gatvių įmonė patiria nemenkų nuostolių.

„Laužom, gadinam autobusus. Įvažiavus į duobę smūgis net iš kėbulo rėmų su visu metalu tvirtinimo veržles išpeša. Važiuokles taisom ir taisom“, – „Sekundei“ teigė A. Dirsė.

Ir šiuo metu dar nuo praėjusios savaitės įmonės dirbtuvėse teberemontuojamas autobusas. Pasak pavaduotojo, Panevėžio gatvių kokybė prastėja kasdien.

„Kur paklota nauja danga, nėra bėdos. Bet nepastovūs orai, kai dieną lyja, naktį šąla, ardo seną suaižėjusį asfaltą, duobės viena po kitos veriasi. Pernai dar taip blogai nebuvo“, – dar didesnę žalą prognozuoja A. Dirsė.

Nebelaiko net firminės detalės

Apie miesto gatves, net ir neišvažiavę į jas, bene geriausiai žino autoservisų darbuotojai. Jie ironizuoja: kol Savivaldybė taupys gatvių sąskaita, tol autoservisai gyvens aukso laikus. Pavasariop į juos plūstelėja duobių aukos.

Paliūniškio ir Molainių gatvėse esančio autoserviso „Smarūna“ savininkas Arūnas Smalskis pažymi, kad dėl netvarkingų gatvių labiausiai nukenčia vairuojančios moterys. Išmokytos važinėti pagal Kelių eismo taisykles jos vengia apvažiuoti duobes.

Kratantis duobėtomis Panevėžio gatvėmis, pasak A. Smalskio, mažai gelbėja net kokybiškos firminės detalės.

„Kliento automobiliui sudėjau firminius guolius. Vos keturis tūkstančius kilometrų nuvažiavęs jis vėl pas mane – kaukia guolis. Tikrinu ir iš tiesų randu defektą. Galvoju: kaip taip gali būti, juk guoliai nauji, geri. Pasirodo, žmogus į duobę buvo įvažiavęs. Arba grįžta vairuotojai su pretenzijomis, kad nauji įdėti lankstai nelaiko. Ką jūs manot, randu ne sudilusią, o sutrūkusią plastmasę. Ratui pataikius į duobę smūgis toks, kad net medžiagą sutrupino“, – „Sekundei“ pasakojo A. Smalskis.

Bylinėtis gaila laiko

Autoserviso savininko nuomone, Panevėžio gatvių tragiška būklė. O dar neseniai Aukštaitijos sostinę vairuotojai, grįžę iš didmiesčių, gyrė už gatvių priežiūrą.

Verslininko teigimu, ne vienas jo klientas pasvarsto reikalauti Savivaldybės atlyginti žalą už važiuojant per duobes sugadintą automobilį. Tokie ketinimai dažniausiai baigiasi tik kalbomis, nes, A. Smalskio nuomone, bylinėtis su Savivaldybe būtų tas pats, kaip kovoti su vėjo malūnais.

Jam pačiam neseniai Paliūniškio g. duobėje prakirsta padanga kainavo 60 Eur. Apskaičiavęs, kad laikas, sugaištas bylinėjantis, kainuotų daugiau, A. Smalskis tik numojo ranka.

„Prieš penketą metų Panevėžyje buvo viena kita baisi gatvė, dabar beveik visos tokios. Žmonės atvažiuoja pikti, keikia gatves. Jei Savivaldybė nesiims jų iš esmės tvarkyti, autoservisai turės daugiau darbo“, – sako verslininkas.

Jo nuomone, kelius gadina ne tik permainingi pavasario orai, bet ir eismo saugumui taikomos naujosios technologijos – populiarėjančios padangos su stiklo ir metalo papildais. Pasak A. Smalskio, ne veltui jos pramintos „skutikais“.

„Slidžiame kelyje tokiomis važiuoti pasakiškai saugu. Ledą pjauna lyg skustuvu. Bet įsivaizduokit, kaip tokios padangos veikia asfaltą, kai nėra sniego ir ledo“, – pabrėžia automobilių žinovas.

Anot jo, valstybės politika, užuot investavus į kelius, eismo dalyvių saugumą užtikrinti leidžiant važinėti dygliuotomis padangomis bei „skutikais“, sukuria uždarą ratą. Vadinamosios saugios padangos besniegę žiemą ardo asfaltą, o per duobes kratosi techniškai netvarkingi automobiliai.

„Valstybė nenori investuoti į kelius, vairuotojai neturi pinigų automobilio techninei priežiūrai“, – problemą mato A. Smalskis.

Gatvėms – grašiai

Miesto ūkio reikalus kuruojantis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vyžintas tvirtina, kad dėl pavasariop masiškai atsivėrusių duobių gatvėse sutelktos visos pajėgos joms lopyti. Žiemos sezoną keturias dienas per savaitę dirbanti įmonė „Panevėžio gatvės“, pasak R. Vyžinto, įpareigota ir penktadieniais tvarkyti duobes.

„Kasmet po žiemos gatvėse lenda duobės. Jų atsiranda kasdien. Vieną užlopius už metro kita atsiveria. Kiekvieną dieną jos operatyviai užkrečiamos šaltu asfaltu. Ir ne tik centre. Visame mieste“, – aiškina R. Vyžintas.

Valdininkas pripažįsta, kad toks darbas tėra tarsi gaisro gesinimas. Gatvėse, prieš keletą metų sutvarkytose kapitališkai, duobių iki šiol nėra.

Savivaldybės indėlis į gatves šįmet – graudus. Joms tvarkyti biudžete skirta vos 100 tūkst. Eur. Dar 200 tūkst. Eur numatyta įvažoms į daugiabučių kiemus sutvarkyti.

Po Panevėžį važinėjančius vairuotojus gelbės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Aukštaitijos sostinei skirtieji 2,34 mln. Eur. O tai yra apie 130 tūkst. Eur mažiau nei pernai.

„Tos lėšos nepriklauso nuo jokių įtakų, o tik nuo Panevėžio gatvių kilometrų skaičiaus“, – tikina R. Vyžintas.

Tačiau ir direkcijos atseikėtos pusę sumos privalo tekti ne paprastam remontui, tokiam, kaip duobėtoms gatvėms lopyti, o investicijoms. Savivaldybė žada išpildyti seną įsipareigojimą Rožyno mikrorajono gyventojams – išasfaltuoti Aguonų 1-ąjį ir 2-ąjį skersgatvius, taip pat rekonstruoti J. Tilvyčio g. nuo Muzikinio teatro iki Nemuno g.

Taigi visoms likusioms Panevėžio gatvėms šįmet teliks mažiau nei 1,5 mln. Eur. Tiek lėšų, pasak R. Vyžinto, užteks vos keliems kilometrams gatvių suremontuoti. Savivaldybės administracija jau yra atrinkusi planuojamas tvarkyti, tačiau sąrašą dar turės peržiūrėti miesto Taryba.

Pinigai į balą

Dar prieš keletą metų Savivaldybė apskaičiavo, kad visų miesto gatvių kapitaliniam remontui reikėtų bent 24 mln. Eur. Įmonės „Panevėžio gatvės“ direktoriaus Gintaro Petrausko nuomone, jei kasmet bent po 2–3 mln. Eur būtų skiriama ne vienadieniams lopams, o gatvių paviršiui perkloti, vairuotojai pagerėjimą pajustų po 5–6 metų.

„Šaltu asfaltu Panevėžio gatvių būklės nepagerinsim. Tam reikia jas perkloti. Lopyti šaltu asfaltu tas pats, kaip skaudant dančiui ateiti pas stomatologą. Uždeda vaistų, bet tik tam kartui skausmas atslūgsta, o dantis neišgydytas“, – palygino G. Petrauskas.

Direktorius sutinka, kad šį sezoną gatvių būklė itin prasta – daugumos jų paviršius sueižėjęs, o oro sąlygos, kai parą šąla, kitą lyja, anot G. Petrausko, asfaltą tiesiog sprogdina.

Per mažiau nei porą šių metų mėnesių „Panevėžio gatvės“ jau išnaudojo daugiau kaip 25 tonas šalto asfalto. G. Petrausko teigimu, tai – milžiniškos sąnaudos. Ten, kur automobiliai važiuoja retai, jis gali išlaikyti ir keletą metų, tačiau kur eismas intensyvus, jau po keleto savaičių remonto žymės nelieka. Vienkartiniam lopymui tetinkamas šaltas asfaltas, pasak direktoriaus, net 2,5 karto brangesnis už ilgalaikį karštąjį.

„Reikia pasirinkti – ar nedaryti nieko ir laukti pavasario, kol oro sąlygos leis remontuoti karštuoju, ar leisti pinigus trumpam palopymui“, – sako G. Petrauskas.

Anot jo, gatvių būklė jau tokia, kad laukti būtų rizikinga.

Direktoriaus teigimu, padėtis sudėtinga daugelyje miesto vietų. Eismo saugumui pavojų keliančios duobės prasivėrusios Tinklų g., Klaipėdos g. gale, Kniaudiškių g., Staniūnų g., Marijonų g., Pušaloto g., K. Būgos g. bei kitose.

„Daug metų neperklotos gatvės beveik jau visos suaižėjusios“, – konstatuoja G. Petrauskas.

„Sekundė“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Eismo kultūra ir patarimai

Prieš ilgąjį savaitgalį – pareigūnų perspėjimas (3)

Šį ilgąjį šventinį savaitgalį, birželio 23-26 d., vėl bus vykdomos vairuotojų blaivumo kontrolės priemonės ‒ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai pasirinktose sostinės vietose ir pasirinktame apskrities rajone tikrins vairuotojų blaivumą, ar nevairuoja apsvaigę nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Avarijų skaičius išaugo ketvirtadaliu: kaip saugiai vairuoti per Jonines? (9)

Prasidedant ilgajam savaitgaliui dėl intensyvaus eismo keliuose ir susidariusių spūsčių kelionės automobiliu neišvengiamai tampa rizikingesnės. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, vien per pirmuosius penkis šių metų mėnesius, eismo įvykių skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Pardavus automobilį pribloškė netikėta bauda (81)

Bauda už jau senokai parduotu automobiliu padarytą nusižengimą, ko gero, gali kiekvieną „išversti iš koto“. Tačiau tokios istorijos nebestebina nei Kelių policijos pareigūnų, nei viešosios tvarkos prižiūrėtojų, kuriems tokias baudas dažnai tenka „susirinkti“ atgal ir ieškoti naujojo mašinos savininko.

Ginčas dėl geležinkelio pervažos: gyventojams kyla ypač rimtų problemų (10)

Naująja „Rail Baltica“ vėže rieda vis daugiau traukinių, tačiau šio tarptautinio geležinkelio pervažų problema taip ir liko neišspręsta. Iki šiol pervažos užtvertos primityviais rakinamais arba tik uždaromais užtvarais, kuriuos važiuojantieji keliu turi kaskart išlipę atidarinėti ir uždarinėti, rakinėti, pirmyn atgal kelis kartus vaikščioti per pavojingą geležinkelio ruožą, o įsėdę į transporto priemonę taip pat negarantuoti, kad saugiai pervažiuos.

Žinia vairuotojams: teks pratintis prie naujų draudimo kainų (152)

Vairuotojai, draudžiantys automobilius privalomu ar savanorišku draudimu, turėtų pratintis prie minties, kad draudimas jau nebus toks pigus, kaip iki šiol.
Facebook draugai