Nėra tokios statistikos, kiek žmonių žūsta eismo įvykiuose ne šiaip viršiję leistiną greitį, bet vairuodami galingą sportinį automobilį. Žinoma, prie tragiškai susiklostančių aplinkybių tokiais atvejais dažnai prisideda prastos oro sąlygos, pavyzdžiui, šlapia kelio danga, bet dar daugiau bėdų pridaro begalinis vairuotojų pasitikėjimas savimi.
Ekspertai tvirtina: toli gražu ne kiekvienas save patyrusiu profesionalu laikantis vairuotojas toks ir yra. Ir atvirkščiai – bet kuris eilinis automobilininkas gali išmokti vairuoti kaip profesionalas – net ir ekstremaliomis sąlygomis.
Gebėjimas suvaldyti mašiną šlapiame kelyje, silpnųjų automobilio kėbulo vietų žinojimas, stabdymo įgūdžiai ir sugebėjimas blaiviai įvertinti savo veiksmus net sudėtingiausiomis meteorologinėmis sąlygomis yra praktiškai viskas, ko reikia, kad išvengtumėte nemalonių situacijų kelyje.
Ką daryti, jeigu automobilis prarado sukibimą su kelio danga, kaip pasitikti kelyje netikėtai išdygusią kliūtį, jeigu susidūrimas jau nebeišvengiamas, ir kodėl važinėtis sportiniais automobiliais vis dėlto geriausia specialiuose trekuose, o ne gatvėse, aiškina lenktynininkai ir automobilizmo ekspertai.
Kai ratai virsta vandens slidėmis
Kvaila būtų neigti, kad yra daugybė vairuotojų, nenorinčių prisiimti atsakomybės už savo veiksmus kelyje. Jiems nė nešauna į galvą tokia mintis, kad ne tik gali tapti savo pačių mirties kaltininkais, bet ir pražudyti savo ar kitų transporto priemonių keleivius, kolegas vairuotojus, pėsčiuosius.
Priežasčių tokiai arogancijai gali būti daugybė: vairavimo ir šiaip kultūros stygius, abejingumas, baimė ar net panika. Be to, kiekviena lietingų dienų nestokojanti vasara dar kartą įrodo, kad ir vairavimo mokyklų programos nėra tobulos. Dauguma ir ką tik, ir prieš keletą metų jas baigusių vairuotojų vis dar nežino, kaip elgtis tam tikru atveju, nes nėra tam paruošti. O juk, be sudėtingų oro sąlygų, dar nereikėtų pamiršti ir kad toli gražu ne visi keliai yra idealios būklės.
Kaip pasirinkti tinkamą greičio režimą šlapiame kelyje? Jeigu vanduo merkia asfaltą kiek akys užmato ir tokios balos niekaip neapvažiuosi, vairavimo ekspertai ir profesionalūs sportininkai primygtinai rekomenduoja maksimaliai sumažinti greitį. Slystantis per tirpstantį sniegą ar vandenį automobilis – tarsi žmogus, skriejantis su vandens slidėmis. Esant dideliam greičiui mašinos ratai nebesugeba išspausti iš po savęs vandens ir jis „pakelia“ automobilį. Prarandamas sukibimas su kelio danga, ir štai rezultatas: automobilis tampa nevaldomas.
Labai svarbi tokioje situacijoje būna ir kelio būklė, padangų protektoriaus nusidėvėjimas, slėgis padangose, automobilio pakabos būsena.
Jeigu pajutote, kad, užuot važiavę asfaltu, šliuožiate vandens paviršiumi, pirmiausia patraukite pėdą nuo greičio pedalo. Stabdyti geriausia tik pavaromis, tvirtai laikant vairą, nes automobiliui patyrus hidrodinaminį smūgį jį gali išplėšti iš rankų. Tačiau pasistenkite nejudinti vairo – laikykite jį tiesiai. Turėkite omenyje, kad tik tada, kai mašinos ratai atgaus sukibimą su kelio danga, jums pavyks pakoreguoti važiavimo trajektoriją. Kol taip nenutiko, pasistenkite nepanikuoti ir sklandžiai mažinti greitį.
Receptas nuo nutrūktgalviškumo
Pasak lenktynininkų, norint vairuoti automobilį galingu varikliu mieste reikia būti šiokiu tokiu filosofu. Išmokti jausti malonumą sėdint jame eismo kamščiuose, mėgautis jo paklusnumu sukiojantis siauromis gatvelėmis. O „paleisti nuo pavadžio“ sportinę mašiną galima tik visiškai saugioje vietoje.
Profesionalių sportininkų nuomone, jeigu turite galingą mašiną ir prieš akis driekiasi tiesi kaip styga gatvės atkarpa, dar nereiškia, jog galite ja skrieti 300 kilometrų per valandą greičiu. Išbandyti maksimalų sportinio automobilio greitį rekomenduojama tik kelyje, kuriame nėra jokių atitvarų, stulpų ir į kurį negali netikėtai išbėgti žmonės. Laimė, šiais laikais ne taip sunku surasti lenktynių treką ir ten pravėdinti savo superautomobilį. Ten jei ir padarysite klaidų, tai mokestis už jas bus ne žmonių gyvybės, o specialiose gaudyklėse truputį išpurvinta mašina.
Bėda, guodžiasi ekspertai, kad šiais laikais bet kas gali persėsti iš automobilio su 150 AG varikliu į mašiną, po variklio gaubtu slepiančią 500 „arkliukų“, ir akimirksniu pasijusti ereliu. Tačiau brangūs galingi sportiniai automobiliai neatleidžia nei vairuotojo kvailumo, nei klaidų. Jeigu ketinate pirkti tokią mašiną, pasimokykite ją vairuoti, tobulinti avarinio stabdymo įgūdžius ir objektyviai vertinti savo sugebėjimus.
Kaip stabdyti
Daugelis vairuotojų yra išsiugdę stabdymo refleksą: esant bet kokiai avarinei situacijai jie stabdžiais visiškai blokuoja automobilio ratus. Tačiau tuo, anot specialistų, jie savo saugumo nepadidina, priešingai – dažniau tik sumažina. Ypač jeigu lekiama dideliu greičiu.
Štai scenarijus, būdingas praktiškai kiekvienai ekstremaliai situacijai: iš pradžių vairuotojas stabdo, paskui stengiasi atlikti manevrą, neleisiantį automobiliui užlėkti ant netikėtos kliūties. Kaip tik čia ir slypi didysis absurdas, nes kaip galima priversti mašiną sklandžiai atlikti manevrą iki dugno nuspaustais stabdžiais?
Automobilis blokuotais ratais tampa praktiškai nevaldomas – jis tiesiog čiuožia kur čiuožęs tiesia linija. Pamatęs, kad kliūtis nenumaldomai artėja, dažnas jaunas vairuotojas visiškai pamiršta automobilio valdymą. Kaustanti baimė verčia jį tik dar stipriau minti stabdžių pedalą.
Sutrumpinti stabdymo kelią tokiomis aplinkybėmis padės tik laipsniškas kombinuotas stabdymas (pedalu ir varikliu). Galutinai priartėjus prie kliūties jus užvaldys noras iš visų jėgų minti stabdžio pedalą, tai visiškai natūralu. Tačiau pasistenkite atsispirti šiam refleksui, antraip padarysite didelę klaidą, – toliau stabdykite trumpais „impulsais“.
Jeigu susidūrimas neišvengiamas
Jei galimybės sustabdyti nėra – nebeveikia stabdžiai arba kliūtis pernelyg arti – belieka pasirūpinti, kad susidūrimo pasekmės būtų kuo lengvesnės. Kai nėra alternatyvos, tinkamai atliktas kontroliuojamas smūgis dažnai išgelbsti gyvybes.
Kasdien vairuodami pamirštame, kad automobilio konstrukcija aprūpinta pasyviomis saugumo sistemomis, numatytoms kaip tik susidūrimo su kliūtimi atvejams.
Įspūdingiausiomis buferinėmis savybėmis paprastai pasižymi automobilio šonai ir bagažinė. Gilios „kišenės“ ir lengvai nuimami kėbulo elementai, būdingi kone visiems sportiniams automobiliams, sugeria net stipriausio smūgio į kliūtį energiją – skyla, deformuojasi, išvis nulekia, tačiau savo misiją atlieka.
Bene tvirčiausia automobilio dalis yra išilginiai rėmo lonžeronai, todėl susidūrimas kaktomuša gali baigtis liūdniausiai.
Kad avarinė situacija kelyje taptų valdoma, ekspertai pataria liautis stabdžius, šiek tiek pasukti vairą, kad būtų išvengta tiesaus susidūrimo, ir pabandyti sumažinti greitį sklandžiu susidūrimu su kliūtimi. Tik jokiu būdu nepamirškite, kad paskui automobilis atšoks ir atitinkamai pakeis judėjimo trajektoriją – tai bus laikas, kai savo vairavimo įgūdžiais turėsite jį stabilizuoti ir galutinai sustabdyti.
Prieš pat susidūrimą vairuotojas turėtų pasirūpinti ir savo saugumu: kairiąja koja įsispirti į grindis, visomis išgalėmis prisispausti prie sėdynės ir tvirčiau įsikibti vairo.
Po to, kai viskas pasakyta
Pirmoji rekomendacija, kurią bet kuriam vairuotojui pateikia automobilizmo ekspertai ir profesionalūs lenktynininkai, – laikytis Kelių eismo taisyklių. Tuomet ir nuo susidūrimų nereikės išsisukinėti, ir į priešingo eismo juostą neišlėksite, o juk dauguma baisiausių avarijų kaip tik taip ir įvyksta.
Greitėjant automobiliams, daugėja ir greičio mėgėjų – šiais laikais 120 kilometrų per valandą net nelaikoma rimtu greičiu. Jeigu norite važinėti greitai (ten, kur leistina, suprantama), nepatingėkite patobulinti savo vairavimo – užsirašykite į kursus. Nes galime manyti, kad mūsų vairavimo ir stabdymo technika nepriekaištinga, tačiau tai nebūtinai yra tiesa.
