„Norvegai pirmieji visame pasaulyje ir pradėjo statyti mažąsias žiedines sankryžas, jos Lietuvoje tikrai pasiteisino saugumo požiūriu. Viadukai jau iškart aišku, kad bus brangesni, gal laiko vairuotojai sutaupys daugiau, tačiau tam reikalingi papildomi ekonominio pagrindimo tyrimai ir pinigai valstybės kasoje“ – į klausimą, kodėl stinga viadukų Lietuvos keliuose DELFI konferencijoje su skaitytojais sakė S. Skrinskas. Be žiedinių sankryžų, kurios priverčia vairuotojus sumažinti greitį ir pristabdyti prie sankryžų, brangiausia saugumo priemonių – kelių apšvietimas.
„Svarbiausia yra keisti žmonių požiūrį, kad jie jaustųsi atsakingi ir kaip vairuotojai, ir kaip pėstieji. Manau, kad baudos yra daugiau trumpalaikų priemonų. Ir, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, į kurias mes lygiuojamės, geriausia saugumo priemonė yra žmonių sąmoningas eismo taisyklių laikymasis. Siekdami keisti žmonių požiūrį, džiaugiamės turėdami bendrus projektus kartu su katalikų Bažnyčia - mes dalyvaujame mišiose, atlaiduose, supažindiname žmones su saugos diržų, virstančių automobilių įrenginiais, dalinami atšvaitai. Bendradarbiaujame ne tik su katalikų Bažnyčia, bet drauge su Susisiekimo ministerija dirbame ir su policija, su bendruomenėmis“, - kalbėjo S. Skrinskas.
Greitį viršija 7 iš 10 vairuotojų
Septyni iš dešimties vairuotojų didžiuosiuose Lietuvos miestuose pripažino dažniau ar rečiau viršijantys leistiną greitį, atskleidė pernai rudenį „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta penkių didžiųjų šalies miestų vairuotojų apklausa. Lietuvos kelių policija savo ruožtu konstatuoja, kad net 25% užfiksuotų eismo pažeidimų yra greičio viršijimas.
11% apklaustų vairuotojų teigė greitį viršijantys nuolat, likusieji 59% – kartais. Dauguma vairuotojų linkę pateisinti tokį savo elgesį kelyje: 23% nurodė, kad greičio rodyklė pakyla nepastebint, o dar 22% pasiteisino, kad sąmoningai viršija greitį vėluodami.
Policijos teigimu, avaringumas dėl greičio viršijimo mažėja pirmiausiai dėl gausėjančių greičio kontrolės priemonių, tačiau tokiose avarijose nukentėjusių skaičius išlieka stabilus.
Šiemet per 8 mėn. Lietuvos kelių policija užfiksavo 3.745 avarijas, kilusias dėl nesaugaus greičio, iš jų 553 baigėsi vairuotojų ar keleivių sužalojimais ir mirtimis.
Apklausa, kurioje dalyvavo 533 didžiųjų miestų 18-74 m. amžiaus vairavimo teisę turintys gyventojai, taip pat parodė, kad Lietuvos vairuotojai kitiems eismo dalyvavimas nuolat rodo neigiamus gestus ir kitaip stengiasi sugėdinti nedrausmingus vairuotojus, bet tai nesulaiko jų nuo polinkio viršyti greitį.
Paaiškėjo ir tai, jog greičio viršijimui įtakos turi ir vairuotojo psichologinė būklė. Dažniau spidometro rodyklė pakyla virš leistinos ribos tų vairuotojų, kurie prie vairo sėda blogos nuotaikos, būdami stresinės būsenos.
