Kova su korozija: kaip nelikti su surūdijusia gelda?

 (20)
Žmogaus kova su metalo korozija – tarsi kova tarp gėrio ir blogio. Mokslas žengia į priekį, gimsta naujos technologijos, atsiranda specialios priemonės ir procedūros, bet susidoroti su rūdimis vargu ar kada pavyks.
Senas surūdijęs automobilis
© DELFI

„Žydinčios“ ratų arkos ir automobilių slenksčiai vairuotojus verčia ieškoti pagalbos autoservisuose arba parduotuvių lentynose perkant autochemijos gaminius. Veikti reikia ryžtingai ir pageidautina dar iki tada, kai rudos dėmės ima kristi i akis. Kodėl gi niekaip nepavyksta įveikti korozijos? Estijos DELFI portale aprašomi kovos su korozija būdai.

Ką siūlo automobilių „daktarai“?

Nors ir stengiamės kovoti su korozija, tačiau metalas turi savybę rūdyti. Todėl bėgant laikui net ir labai kokybiškai surinktas automobilis vis tiek pradės rūdyti. Šiuo atveju, svarbų vaidmenį vaidina du veiksniai: eksploatacijos aplinka ir tai, kaip automobilis prižiūrimas.

Mūsų klimatas korozijai labai patinka – visais metų laikais būna drėgmės, o oro temperatūra nuolat keičiasi. Tačiau jeigu visiškai nugalėti rūdžių neįmanoma, galima paieškoti būdų, kaip nutolinti rūdų dėmių atsiradimą.

Automobilių „daktarai“ siūlo dvi išeitis: bandyti nutolinti koroziją automobilio kėbulą cinkuojant arba atlikti pilną antikorozinį automobilio padengimą. Pirmuoju atveju, apsauga veikia tik iki tam tikro laiko: užtenka pažeisti dažus ar metalą (pavyzdžiui, avarijoje) ir cinkuotas kėbulas taps neatsparus korozijai. O antruoju atveju, antikorozinį padengimą rekomenduojama atlikti dar iki rūdžių atsiradimo, o taip pat derinti šią procedūrą su kėbulo cinkavimu. Tai būtų dviguba automobilio apsauga.

Antikorozinis padengimas paprastai atliekamas taip: automobilis nuplaunamas aukštu spaudimu, džiovinamas ir valomas panaikinant senąjį kėbulo padengimą ir matomas rūdis. Po to, naudojant aukšto spaudimo režimą, antikorozine medžiaga padengiama iš pradžių vidines, vėliau – išorines kėbulo dalis. Kėbulo cinkavimas įprastai brangesnis negu antikorozinis padengimas ir to negalima atlikti namų garažo sąlygomis.

O padengti automobilį autocheminėmis medžiagos galima ir garaže. Tiesa, tokios procedūros sėkmė didžiąja dalimi priklausys nuo jūsų pačių ar samdyto meistro sugebėjimų.

Antikoroziniai mišiniai būna kelių rūšių: pagaminti tirštų tepalų pagrindu, taip pat iš naftos mišinių bei gerai išvalytų tepalų pagrindu. Paskutinis tipas turi vandens ir jis priskiriamas prie šiuolaikinių apsaugos priemonių, nedarančių žalos aplinkai. Paprastai sunku nustatyti kuo buvo padengtas kėbulo pagrindas gamykloje, o kadangi keisti antikorozinės medžiagos nerekomenduojama, prieš padengiant nauju antikoroziniu sluoksniu, teks pašalinti senąjį.

Automobilio garantija neapsaugo nuo korozijos

Korozija paprastai veikia tas pačias automobilio vietas: variklio dangtį, bagažinės dangtį, dureles, t.y. vietas, kur susiduria ir trinasi dvi metalinės dalys. Tai yra vietinė korozija, su kuria galima kovoti. O štai ištisinė korozija atsiranda ant kėbulo dugno ir plinta labai greitai – ant automobilio sparnų, durų ir kt., padarant iš automobilio skylėtą geldą.

Gamyklinė kėbulo garantija, kuria taip pasitiki naujų arba 3-4 m. senumo automobilių savininkai, taip pat nėra panacėja. Yra daug sąlygų, kurių neįvykdžius, atstovybės servise garantijos galiojimo laikas gali būti sutrumpintas arba visai nutrauktas.

Pavyzdžiui, jeigu atstovybės servise ant automobilio kėbulo bus aptikta keletas įbrėžimų, kurių niekaip neprisiruošėte uždažyti, nenustebkite, jeigu su korozijos garantija teks atsisveikinti.

Pačios geriausios antikorozinės priemonės – prevencinės. Šiuo atveju, norint išsaugoti automobilio blizgesį ir išvengti korozijos, užtenka reguliariai prižiūrėti automobilį. Kėbulas nuolat yra veikiamas užterštos miesto atmosferos, „apšaudomas“ akmenimis keliuose, o žiemą „maudosi“ druskų voniose. Todėl neverta taupyti kokybiškoms automobilių plovykloms, naudojant polirolį ir specialų šampūną.

Būtina apžiūrėti ir automobilio dugną

Korozijos židiniai dažnai atsiranda ir dėl vadinamo „kolūkietiško tiuningo“, kai automobilis apkarstomas begale nekokybiškų pagražinimų, o tvirtinimo vietose atsiranda rūdys. Dar viena pavojinga vieta – uždaros ertmės, kuriose laikui bėgant kaupiasi drėgmė ir purvas. Specialistai vienbalsiai pataria reguliariai tikrinti vietas, į kurias patenka vanduo. Tokias vietas būtina valyti, kitaip vanduo kaupiasi, o rūdys plečiasi.

Greičiausiai rūdija būtent ten, kur yra pažeisti dažai. Todėl mažus įbrėžimus reikia nedelsiant padengti antikorozine medžiaga ir uždažyti. Pažeidus didelį plotą, pavyzdžiui sparną ar dureles, tokias detales reikia perdažyti iš naujo, o kuo anksčiau tuo susirūpinsite, tuo mažiau kainuos vėliau.

Bene pati didžiausia problema – kėbulo dugnas. Perkant naudotą automobilį, atidžiai apžiūrėti poliruotus šonus neužtenka. Būtina palįsti po automobiliu ir patikrinti, ar dugne nėra korozijos. Jeigu dugnas kaip reikiant aprūdijęs, tuomet galima greitai atsidurti užpakaliu ant asfalto.

Su mažais korozijos židiniais galima kovoti ir antikorozinėmis medžiagomis. Automobilis, kaip ir žmogus – norint išvengti įvairių ligų, reikia laikytis higienos. Už tai automobilis jums bus dėkingas, nes švara - tai ne tik estetinis grožis, bet ir saugumas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Kuriose srityse automobilių padangos tobulėja sparčiausiai (4)

Automobilių gamintojai kasmet pristato naujoves, darančias didelę įtaką transporto priemonių valdymo savybėms, funkcionalumui ir patogumui. Tos naujovės paprastai yra gerai matomos ir jas įvertinti nėra sudėtinga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vairuotojų kultūringumo lygį galima pamatuoti važiavimu per balas (4)

Lietuvos vairuotojų kultūringumo lygį tarsi lakmuso popierėliu galima pamatuoti tuo, kaip jie važiuoja per balas pavasarį. Draudimo bendrovė BTA perspėja, kad gatvėse atsivėrus duobėms, pernelyg didelis greitis kelia grėsmę tiek pačiam automobiliui, tiek eismo saugumui, o per langą išmesta nuorūka gali sukelti gaisrą.

Metas keisti padangas: kokios eilės ir kainos (79)

Artėjant padangų keitimo metui vairuotojai sprendžia dilemą – sutaupyti šiek tiek pinigų ir ratus keisti garaže, ar mokėti brangiau, bet apsilankyti autorizuotame servise. Servisų atstovai tikina, kad veždami į garažą automobilį rizikuojate, tačiau ekspertai ne tokie kategoriški.

Saugaus eismo eksperto patarimas: geriau pasidomėti apie padangos savybes (2)

Nuo balandžio 1-osios lengvaisiais automobiliais automagistralėse galima važiuoti ne didesniu nei 130 km/val. greičiu, taip pat vairuotojai privalo pakeisti žiemines padangas į vasarines. Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis pataria, kokios padangos yra saugesnės bei įvardija lietuvių vairuotojų elgsenos pokyčius.

Pėsčiojo nepraleidusiam vairuotojui – 77 tūkst. eurų bauda (63)

Helsinkio apygardos teismas skyrė 77 tūkst. 808 eurų baudą pėsčiojo nepraleidusiam vairuotojui. Tokio nuosprendžio, kaip skelbia Suomijos laikraštis „Ilta-Sanomat“, sulaukė suomis milijardierius Antti Ilmari Aarnio-Wihurinas.
Facebook draugai