Kokią problemą išduoda nešylantis automobilio salonas?

 (83)
Vairuotojai pripažins, kad šaltą žiemą ne pats maloniausias dalykas važiuoti automobiliu, kurio salone – ledainė.
Kokią problemą išduoda nešylantis automobilio salonas?
© Shutterstock nuotr.

Norint išvengti tokių nemalonumų, reikėtų pasirūpinti automobilio termostato būkle. Jis užtikrina, kad variklis greičiau sušiltų iki normalios temperatūros, todėl sugedusį šį prietaisą būtina pakeisti nauju.

Mažasis ir didysis ratai

Turbūt daugelis yra girdėję žodį „termostatas“, tačiau tikrai ne visi suvokia jo svarbą automobilio varikliui.

Termostato paskirtis – užtikrinti, kad paleistas variklis greičiau sušiltų iki normalios darbo temperatūros ir automatiškai ją palaikytų optimalią.

Pasikeisti termostatą vairuotojai dažniausiai nusprendžia dėl kelių priežasčių. Pagrindinė – užėjus stipresniems šalčiams, nes tada variklis nebepasiekia reikiamos temperatūros, ir automobilio salone būna šalta.

Esant šaltam varikliui termostatas reguliuoja aušinimo sistemą taip, kad aušinimo skystis cirkuliuotų tik variklyje. Termostato vožtuvas būna uždarytas, todėl siurblio varomas aušinimo skystis negali tekėti į radiatorių, tad priverstas grįžti į variklio bloką. Šis skysčio cirkuliacijos ratas vadinamas mažuoju ratu. Jis užtikrina, kad šaltas variklis greičiau įšiltų. Kai variklis sušyla iki maždaug 80–90 laipsnių, atsidaro termostatas ir įkaitęs nuo variklio aušinimo skystis teka per radiatorių, o šis jį atvėsina.

Termostato vožtuvas atsidaro, o aušinimo skystis pradeda tekėti per radiatorių ir yra aušinamas oro srauto. Žinoma, radiatorius efektyviai aušina skystį, kai per jį eina vėsus oras. Šitaip būna, kai automobilis juda. Tačiau būna, kad automobiliui spūstyse tenka ilgokai stovėti. Variklis turi temperatūros jutiklį. Jei viršijama maksimali leistina temperatūros riba (maždaug 100–105 laipsniai), jutiklis duoda signalą veikti ventiliatoriui.

Atvėsęs skystis grįžta į cilindrų bloką. Šis skysčio kelias vadinamas didžiuoju ratu. Kai reikalinga maksimali aušinimo galia (pavyzdžiui, kylant į kalną ar važiuojant vasarą), visas aušinimo skystis cirkuliuoja tik per radiatorių. Esant žemai temperatūrai, termostatas kontroliuoja aušinimo sistemą taip, kad ji greitai prisitaikytų prie norimos salono temperatūros.

Neįšyla arba perkaista

Kai sugenda termostatas, pakinta automobilio darbo temperatūra. Pirmas variantas, kai temperatūra niekada nepasiekia variklio reikiamos temperatūros ribos ir automobilio variklis dirba nenormaliu režimu. Tada padidėja degalų sąnaudos ir automobilio salone šalta. Antras variantas, kai sugenda termostatas, variklis pradeda sparčiai kaisti ir jo temperatūra viršija leistiną. Tada varikliui gresia perkaisti. Toks gedimas pareikalauja nemažai išlaidų.

Važiuodami automobiliu vairuotojai pajunta defektą – įveikus daugiau nei dešimt kilometrų, salonas lėtai šyla, aušinimo skysčio temperatūros rodyklė tepakyla iki 40–50 laipsnių.

Vadinasi, aušinimo skystis, nespėdamas įšilti, visą laiką cirkuliuoja didžiuoju aušimo sistemos ratu. Termostatas būna visiškai atidarytas, nes susidėvėjo ir įstrigo jo sklendė. Šia išvadą patvirtina ir kiti požymiai. Paleidę šaltą variklį, palieskite radiatoriaus viršutinę ir apatinę žarnas (jomis radiatorius jungiasi su variklio bloku) – jos abi šyla vienu metu ir vienodai.

Dėl sugedusio termostato ilgai neįšylantis variklis greičiau dėvisi, taip pat padidėja degalų sąnaudos. Dažnai atsitinka ir atvirkščiai. Nuvažiavus trumpą atstumą pakyla aušinimo skysčio temperatūros rodyklė. Vadinasi, aušinimo skystis greit įšyla, nes visą laiką cirkuliuoja mažuoju ratu – termostatas būna visiškai uždarytas: susidėvėjo ir įstrigo jo sklendė. Šia išvadą patvirtina ir kiti požymiai. Palietus radiatoriaus viršutinę ir apatinę žarnas – viršutinė šyla greičiau nei apatinė.

Dėl sugedusio termostato perkaitintas variklis gali sukelti neigiamų pasekmių – perkaista jo galvutė, stūmokliai, padidėjus aušinimo sistemos slėgiui trūksta guminės žarnos, jungiamieji vamzdžiai, radiatoriai.

Svarbus kaip tepalas

Vidaus degimo varikliai iš principo yra šiluminiai: sudeginami variklyje degalai generuoja šilumą, o ji stūmoklių ir alkūninių velenų paverčiama į kinetinę energiją. Nuolat kuriamos ir tobulinamos naujos technologijos, siekiant pagerinti vidaus degimo variklių efektyvumą, tačiau vis dar galima konvertuoti tik dalį degalų į energiją. Likusi energija yra šilumos nuostolis, tačiau tas nuostolis gali būti naudojamas salonui šildyti šaltuoju sezonu. Šilumos perteklius gali būti išskaidytas – paprastai tai daroma naudojant įvairius aušinimo skysčius. Šie aušinimo skysčiai sugeba absorbuoti didelį šilumos energijos kiekį, jį greitai bei efektyviai transportuoti bei perduoti.

Aušinimo skystis varikliui yra toks pat svarbus kaip ir tepalas. Daugelis vairuotojų susirūpina aušinimo sistema tik tada, kai ateina žiema. Tuomet visi sunerimsta dėl aušinimo skysčio kokybės ir puola jį keistis. Tiesa, derėtų paminėti, kad griežtai nerekomenduojama, nebent kraštutiniu atveju, pilti į automobilio variklio aušinimo sistemą vandens. Net jei tai yra distiliuotas vanduo.

To negalima daryti todėl, kad variklio aušinimo skystis neužšąla esant minusinei temperatūrai ir turi antikorozinių bei tepimo savybių, kurios reikalingos apsaugoti aušinimo siurblį. Jeigu jau nutiko taip, kad reikia važiuoti, o neturite aušinimo skysčio, įpilkite vandens, bet pasibaigus kelionei būtinai nuvykite į autoservisą ir pakeiskite aušinimo skystį.

Aušinimo sistemos skystį patartina keisti bent jau kas dvejus metus.

Aušinimo sistemos lygį reikėtų stebėti ir pasitikrinti prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Paprastai aušinimo sistemos lygis yra matuojamas išsiplėtimo bakelyje, jame turėtumėt rasti MIN ir MAX žymes. Patartina, kad aušinimo skysčio būtų ties MAX žyma.

„Sekundė“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Eismo kultūra ir patarimai

Perspėja vairuotojus: turėtų būti itin dėmesingi važiuodami per miškingas šalies vietoves (2)

Nuo gegužės mėnesio vairuotojai turėtų būti itin dėmesingi važiuodami per miškingas šalies vietoves ir ten, kur egzistuoja didesnė tikimybė kelyje susidurti su laukiniais žvėrimis ir kitais gyvūnais. Kaip rodo didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys, pavasarį susidūrimų su gyvūnais keliuose skaičius ima didėti ir piką pasiekia gegužės mėnesį, o brangiausiai atsieinančios nelaimės įvyksta birželį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Palangoje vairuotojų vasarą laukia nemalonus siurprizas (275)

Palangoje vairuotojų šią vasarą laukia nemalonus siurprizas – bus mažiau vietų, kur galima nemokamai pastatyti automobilį. Be to, palikti automobilį aikštelėje, kurioje reikia susimokėti už jo stovėjimą, kainuos brangiau.

Ekspertai: chaosas – geriausias dviračių eismo Lietuvoje apibūdinimas (27)

Prasidėjus dviračių sezonui tarp eismo dalyvių – vis daugiau nepasitenkinimo. Nedrausmingais dviratininkais piktinasi automobilių vairuotojai, o dviratininkai – jų takais vaikščiojančiais pėsčiaisiais.

Netradicinis sprendimas: kauniečių prašymu apmokestintas parkavimas jų kieme (17)

Šį antradienį į eilinį posėdį susirinkusi Kauno miesto taryba patenkino vieno S. Daukanto gatvėje esančio namo gyventojų prašymą apmokestinti parkavimą jų kiemą. Vidiniame Laisvės alėjos kvartale esantį kiemą nuolat užgrūsdavę pašalinių automobilių vairuotojai nuo šiol už stovėjimą turės susimokėti, rašoma savivaldybės pranešime.

Klaus vilniečių, kaip vertina apmokestintą automobilių stovėjimą (10)

Antradienį pradėta Vilniaus miesto gyventojų apklausa, kurios tikslas – nustatyti, kaip sostinės vairuotojai vertina vietine rinkliava apmokestintą automobilių stovėjimą. Vilniaus miesto SĮ „Susisiekimo paslaugos“ užsakymu apklausa bus atliekama centrinėje miesto dalyje, vietine rinkliava apmokestintose gatvėse ir aikštelėse, rašoma įmonės svetainėje internete.
Facebook draugai