Kokią problemą išduoda nešylantis automobilio salonas?

 (83)
Vairuotojai pripažins, kad šaltą žiemą ne pats maloniausias dalykas važiuoti automobiliu, kurio salone – ledainė.
Kokią problemą išduoda nešylantis automobilio salonas?
© Shutterstock nuotr.

Norint išvengti tokių nemalonumų, reikėtų pasirūpinti automobilio termostato būkle. Jis užtikrina, kad variklis greičiau sušiltų iki normalios temperatūros, todėl sugedusį šį prietaisą būtina pakeisti nauju.

Mažasis ir didysis ratai

Turbūt daugelis yra girdėję žodį „termostatas“, tačiau tikrai ne visi suvokia jo svarbą automobilio varikliui.

Termostato paskirtis – užtikrinti, kad paleistas variklis greičiau sušiltų iki normalios darbo temperatūros ir automatiškai ją palaikytų optimalią.

Pasikeisti termostatą vairuotojai dažniausiai nusprendžia dėl kelių priežasčių. Pagrindinė – užėjus stipresniems šalčiams, nes tada variklis nebepasiekia reikiamos temperatūros, ir automobilio salone būna šalta.

Esant šaltam varikliui termostatas reguliuoja aušinimo sistemą taip, kad aušinimo skystis cirkuliuotų tik variklyje. Termostato vožtuvas būna uždarytas, todėl siurblio varomas aušinimo skystis negali tekėti į radiatorių, tad priverstas grįžti į variklio bloką. Šis skysčio cirkuliacijos ratas vadinamas mažuoju ratu. Jis užtikrina, kad šaltas variklis greičiau įšiltų. Kai variklis sušyla iki maždaug 80–90 laipsnių, atsidaro termostatas ir įkaitęs nuo variklio aušinimo skystis teka per radiatorių, o šis jį atvėsina.

Termostato vožtuvas atsidaro, o aušinimo skystis pradeda tekėti per radiatorių ir yra aušinamas oro srauto. Žinoma, radiatorius efektyviai aušina skystį, kai per jį eina vėsus oras. Šitaip būna, kai automobilis juda. Tačiau būna, kad automobiliui spūstyse tenka ilgokai stovėti. Variklis turi temperatūros jutiklį. Jei viršijama maksimali leistina temperatūros riba (maždaug 100–105 laipsniai), jutiklis duoda signalą veikti ventiliatoriui.

Atvėsęs skystis grįžta į cilindrų bloką. Šis skysčio kelias vadinamas didžiuoju ratu. Kai reikalinga maksimali aušinimo galia (pavyzdžiui, kylant į kalną ar važiuojant vasarą), visas aušinimo skystis cirkuliuoja tik per radiatorių. Esant žemai temperatūrai, termostatas kontroliuoja aušinimo sistemą taip, kad ji greitai prisitaikytų prie norimos salono temperatūros.

Neįšyla arba perkaista

Kai sugenda termostatas, pakinta automobilio darbo temperatūra. Pirmas variantas, kai temperatūra niekada nepasiekia variklio reikiamos temperatūros ribos ir automobilio variklis dirba nenormaliu režimu. Tada padidėja degalų sąnaudos ir automobilio salone šalta. Antras variantas, kai sugenda termostatas, variklis pradeda sparčiai kaisti ir jo temperatūra viršija leistiną. Tada varikliui gresia perkaisti. Toks gedimas pareikalauja nemažai išlaidų.

Važiuodami automobiliu vairuotojai pajunta defektą – įveikus daugiau nei dešimt kilometrų, salonas lėtai šyla, aušinimo skysčio temperatūros rodyklė tepakyla iki 40–50 laipsnių.

Vadinasi, aušinimo skystis, nespėdamas įšilti, visą laiką cirkuliuoja didžiuoju aušimo sistemos ratu. Termostatas būna visiškai atidarytas, nes susidėvėjo ir įstrigo jo sklendė. Šia išvadą patvirtina ir kiti požymiai. Paleidę šaltą variklį, palieskite radiatoriaus viršutinę ir apatinę žarnas (jomis radiatorius jungiasi su variklio bloku) – jos abi šyla vienu metu ir vienodai.

Dėl sugedusio termostato ilgai neįšylantis variklis greičiau dėvisi, taip pat padidėja degalų sąnaudos. Dažnai atsitinka ir atvirkščiai. Nuvažiavus trumpą atstumą pakyla aušinimo skysčio temperatūros rodyklė. Vadinasi, aušinimo skystis greit įšyla, nes visą laiką cirkuliuoja mažuoju ratu – termostatas būna visiškai uždarytas: susidėvėjo ir įstrigo jo sklendė. Šia išvadą patvirtina ir kiti požymiai. Palietus radiatoriaus viršutinę ir apatinę žarnas – viršutinė šyla greičiau nei apatinė.

Dėl sugedusio termostato perkaitintas variklis gali sukelti neigiamų pasekmių – perkaista jo galvutė, stūmokliai, padidėjus aušinimo sistemos slėgiui trūksta guminės žarnos, jungiamieji vamzdžiai, radiatoriai.

Svarbus kaip tepalas

Vidaus degimo varikliai iš principo yra šiluminiai: sudeginami variklyje degalai generuoja šilumą, o ji stūmoklių ir alkūninių velenų paverčiama į kinetinę energiją. Nuolat kuriamos ir tobulinamos naujos technologijos, siekiant pagerinti vidaus degimo variklių efektyvumą, tačiau vis dar galima konvertuoti tik dalį degalų į energiją. Likusi energija yra šilumos nuostolis, tačiau tas nuostolis gali būti naudojamas salonui šildyti šaltuoju sezonu. Šilumos perteklius gali būti išskaidytas – paprastai tai daroma naudojant įvairius aušinimo skysčius. Šie aušinimo skysčiai sugeba absorbuoti didelį šilumos energijos kiekį, jį greitai bei efektyviai transportuoti bei perduoti.

Aušinimo skystis varikliui yra toks pat svarbus kaip ir tepalas. Daugelis vairuotojų susirūpina aušinimo sistema tik tada, kai ateina žiema. Tuomet visi sunerimsta dėl aušinimo skysčio kokybės ir puola jį keistis. Tiesa, derėtų paminėti, kad griežtai nerekomenduojama, nebent kraštutiniu atveju, pilti į automobilio variklio aušinimo sistemą vandens. Net jei tai yra distiliuotas vanduo.

To negalima daryti todėl, kad variklio aušinimo skystis neužšąla esant minusinei temperatūrai ir turi antikorozinių bei tepimo savybių, kurios reikalingos apsaugoti aušinimo siurblį. Jeigu jau nutiko taip, kad reikia važiuoti, o neturite aušinimo skysčio, įpilkite vandens, bet pasibaigus kelionei būtinai nuvykite į autoservisą ir pakeiskite aušinimo skystį.

Aušinimo sistemos skystį patartina keisti bent jau kas dvejus metus.

Aušinimo sistemos lygį reikėtų stebėti ir pasitikrinti prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Paprastai aušinimo sistemos lygis yra matuojamas išsiplėtimo bakelyje, jame turėtumėt rasti MIN ir MAX žymes. Patartina, kad aušinimo skysčio būtų ties MAX žyma.

„Sekundė“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Lemtingos oro sąlygos šienauja gyvybes: kokių klaidų šiukštu nedaryti (86)

Sekmadienį, kelyje A 10, Panevėžio-Pasvalio rajone, susidūrė 4 automobiliai. Avarijos vietoje žuvo du žmonės, dar keturiems prireikė medikų pagalbos. Tragišką avariją galėjo lemti sudėtingos oro sąlygos. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas Raimundas Indrulėnas portalui DELFI aiškina, kaip vairuoti sniegu padengtais keliais ir kokių veiksmų imtasi saugumui juose užtikrinti.

Seimas pritaria leidimui keliuose važinėti dešiniavairiams, bet kelia sąlygas (157)

Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, numatančioms leisti įregistruoti motorines transporto priemones, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje, tačiau šios transporto priemonės privalėtų turėti tam tikras eismo saugą užtikrinančias priemones.

Ką reikia žinoti, prieš pučiant į alkotesterį (12)

Asmeniniam naudojimui skirtus alkotesterius reikia įsigyti toje šalyje, kurioje jie bus naudojami, nes skirtingose šalyse jie gali rodyti tikrinimo rezultatą, išreikštą ne promilėmis, kaip tai įprasta Lietuvoje, o kitokiais matavimo vienetais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Aiškinosi, dėl kokių priežasčių iš eismo įvykių dažniausiai sprunka vairuotojai

Per metus Lietuvoje įvyksta dešimtys tūkstančių eismo įvykių. Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje apklausa parodė, kad 38 proc. vairuotojų yra sukėlę eismo įvykį, likusiems šios nemalonios patirties pavyko išvengti.

A. Veryga: apie nulį promilių vairuotojams tikrai bus diskutuojama (66)

Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad apie nulio promilių vairuotojams įteisinimą tikrai bus diskutuojama.
Facebook draugai