Kita vertus, tai nereikalingos išlaidos, jų įmanoma išvengti tinkamai prižiūrint turbokompresorių.

Atlieka svarbias funkcijas

Daiktas, vairuotojų vadinamas tiesiog turbina, yra neatskiriama šiuolaikinio dyzelinio variklio dalis. Iš tikrųjų jį reikėtų vadinti turbokompresoriumi, nes šis agregatas susideda iš dviejų dalių: dujų turbinos ir kompresoriaus, sujungtų į vieną agregatą.

Dujų turbinoje išmetamųjų dujų, išstumtų iš variklio cilindrų, energija paverčiama mechanine energija, ir per abi dalis jungiantį velenėlį perduodama kompresoriui, kuris suslegia tiekiamą į variklį orą. Kokia iš viso to nauda? Kas važinėjo senesniais dyzeliniais automobiliais be turbokompresoriaus ir persėdo į šiuolaikinį turbodyzelinį, pasakys: dinamiškesnis nei benzininis, galingas, o degalų sunaudoja trečdaliu mažiau nei benzininis, taigi rezultatas – didesnė galia ir ekonomiškumas. Bet svarbiausia – ekologija, nors paprastas vairuotojas dažnai į tai nekreipia dėmesio.

Dėl to, kad variklis dirba su didesniu oro pertekliumi, degalai labiau sudega, geriau išnaudojama jų cheminė energija. Be to, dalis su išmetamosiomis dujomis išeinančios energijos grąžinama į variklį kaip suslėgtas oras, o pro išmetamąjį vamzdį išeinančiose dujose, palyginti su benzininiu varikliu, yra labai mažai tokių teršalų kaip anglies monoksidas (CO) ir angliavandeniliai (CH).

Jei mažesnės degalų sąnaudos, vadinasi, mažiau į aplinką išmetama anglies dioksido (CO2) ir šilumos.

Maždaug 70 procentų turbokompresoriaus gedimų būna dėl nekokybiškos alyvos ir jos filtrų, per reto alyvos keitimo, kitų tepimo sistemos problemų. 20 procentų sugenda, kai koks nors kietas ar minkštas daiktas patenka į turbokompresorių, nes nesandaraus oro filtras arba vamzdynas. 10 procentų gedimų būna dėl leistinų sūkių viršijimo arba dėl kitų priežasčių.

Jei staiga automobilis liovėsi „traukęs“, iš išmetimo vamzdžio ėmė virsti balti, mėlyni ar pilki dūmai, pradėjo varvėti alyva, atsirado cypiantys garsai spaudžiant akceleratorių – didelė tikimybė, kad sugedo turbokompresorius. Tokiu atveju geriausia kreiptis į servisą, kurio specializacija – variklių ir turbokompresorių remontas. Šios srities specialistų konsultacija labai svarbi, nes tai gali būti ir ne turbokompresoriaus gedimas. Be to, kad nustatytum gedimą, jį pašalintum, reikia tam tikros kvalifikacijos ir specifinių žinių.

Sudėtingas procesas

Taigi prieš remontą būtina įsitikinti, ar turbokompresorius tikrai sugedęs. O tai galima padaryti tik nuėmus turbokompresorių nuo transporto priemonės.

Visų pirma atskiriama nuimto turbokompresoriaus šerdis. Šis procesas atrodo labai paprastas – atsuki keletą varžtų, ir turbokompresoriaus šerdis išimta. Iš tikrųjų nėra taip lengva, nes turbokompresorius sugenda dažniausiai ne naujų mašinų, o jau gerokai pavažinėtų. Aukšta temperatūra ir drėgmė tuos kelis varžtus paverčia surūdijusio metalo gabalėliais, taigi jie dažnai lūžta – tada juos reikia išgręžti ir pakeisti naujais.

Antroji procedūra – plovimas. Nuplaunamos visos turbokompresoriaus detalės, taip pat ir turbokompresoriaus šerdis. Susikoksavusi šerdis prieš tai mirkoma žibale, kad ištirptų visi nešvarumai ir dervos, dėl kurių matavimo rezultatai gali būti neteisingi. Be to, vizualiai nustatoma, ar nėra mechaninių pažeidimų.

Tada matuojamas turbokompresoriaus radialinis ir išilginis išdilimas. Jeigu abu parametrai neviršija ribų, tikrinamas tepalo laidumas. Tam naudojamas specialus stendas (tepalo slėgis – 4,5 baro, tepalo temperatūra – 70–90 laipsnių), papildytas priedu, matuojančiu tepalo debitą turbokompresoriui tepti. Šiuo stendu galima tikrinti visokius turbokompresorius – nuo labai mažų lengvųjų automobilių iki didelių sunkvežimių, traktorių, miško mašinų ir kitų. Tikrinama 15–20 minučių – tiek visiškai pakanka įsitikinti, kad turbokompresorius „neleidžia“ tepalo tiek iš turbinos, tiek iš kompresoriaus. Tikrinant matuojamas atskirai kiekvienos plokštumos disbalansas. Jeigu kyla kokių nors neaiškumų dėl padidėjusio turbokompresoriaus disbalanso, šerdis montuojama specialiame stende ir disbalansas nustatomas esant visiems sūkiams.

Gedimų įvairovė

Turbinos velenas lūžta dėl kelių priežasčių. Tai gali būti kas nors „išspjauta“ iš pačio variklio išmetimo sistemos. Kadangi smūgis dažnai būna toks stiprus, kad sulaužo itin kietus turbinos sparnelius, velenas taip pat lūžta. Kartais būna, kad prie oro srauto matuoklės esantis tinklelis atitrūksta ir jo metalinės skeveldros lekia tiesiai į turbokompresorių. Tai taip pat viena iš priežasčių.

Turbinos sparneliai irgi sugenda dėl tam tikrų priežasčių. Dažnai turbinos sparnelius sugadina dingęs turbinos balansas. Įsivaizduokite visaip besimakaluojančią turbinos ašį ir atminkite, kad sparneliai yra labai arti kriauklės. Todėl ir menkiausias nuokrypis gali lemti, kad šios dvi dalys susiliestų.

Pats dažniausias, tačiau ir paprasčiausias turbinos gedimas – dingusi automobilio trauka. Vieną dieną važiuojant 120 kilometrų per valandą greičiu greičio pedalas ima ir nebeveikia. Dėkokite Dievui, jeigu tai neįvyko lenkiant, o prieš jus nebuvo atvažiuojančio vilkiko.

Vienas iš tokių automobilio gedimų – turbokompresoriaus gedimas. Ir jis susijęs su tokiu reiškiniu, kai turbina perpučia. O tai įvyksta dėl turbinos geometrijos gedimo. Ir čia mažų mažiausiai, ką galima daryti, – ją valyti. Tai dažnai padeda, tačiau visada geriau ją pakeisti nauja arba remontuojant turbiną pakeisti jos dalis.