„Šis savanoriškas egzaminas skatina eismo dalyvius atnaujinti savo KET žinias – jis jau ne pirmus metus atkleidžia, kad jeigu šiandien tektų laikyti tikrąjį KET egzaminą, dauguma mūsų negautume vairuotojo pažymėjimo.
Šiemet dalyviai klydo ne tik teoriniuose klausimuose, bet ir praktinėse situacijose – pavyzdžiui, retas kuris žino, jog sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui, bet šalia jo esant lentelei su žalia rodykle, į dešinę galima sukti tik po to, kai pilnai sustojate ties „stop“ linija. Apie šį naują KET reikalavimą žinojo vos kas ketvirtas egzamino dalyvis“, – pasakojo „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas A. Gimbickas.
Sunkiausi ir lengviausi klausimai
Šiemet sunkiausiai įveikiamas dalyviams buvo vienas iš vaikų užduotų video klausimų. 11-metis Kasparas prašė nurodyti, nuo kokio amžiaus leidžiama važiuoti dviračiu važiuojamąja kelio dalimi.
„Daug dalyvių šiame klausime pažymėjo ne visus teisingus atsakymo variantus, o egzamino taisyklės numatė, kad bent vieno teisingo varianto nepažymėjimas irgi buvo laikomas klaida. Kasparo klausimą iš 1666 dalyvių įveikė tik 188, arba vos 11 proc., – komentavo A. Gimbickas. – Laikiusieji egzaminą taip pat dažnai klydo 15-tame klausime apie tai, kaip reikia vadovautis važiavimo schema“.
Lengviausio klausimo egzamino dalyviai sulaukė iš antrokės Sofijos, kuri klausė, ką reiškia įspėjamasis ženklas su bėgančių vaikų simboliu. Teisingai į šį klausimą atsakė 86 proc. egzamino dalyvių, nurodę, kad jis žymi kelio ruožą prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimų aikštelės ir panašiai), kur važiuojamojoje kelio dalyje gali būti vaikų.
Labai gerai dalyviai sprendė ir 13-tąjį klausimą, nurodydami, kad sukdamas į kiemą vairuotojas privalo duoti kelią kertamu dviračiu taku važiuojantiems dviratininkams ir šaligatviu einantiems pėstiesiems. Be klaidų šį klausimą atsakė 1332 dalyviai.
Egzamino organizatoriai teigia, kad buvo maloniai nustebinti ir tuo, kad dauguma dalyvių žinojo didmiesčiuose tik šį rudenį pradėto naudoti geltono horizontaliojo ženklinimo sankryžoje reikšmę. Net 69 proc. egzamino dalyvių teisingai pažymėjo, jog tokiu žymėjimu atkreipiamas dėmesys neblokuoti sankryžos.
„Ši eismo naujovė buvo plačiai aprašyta žiniasklaidoje, apie ją daug pasisakė ir pareigūnai, tad gyventojus pasiekė nemažai informacijos“, – aiškino A. Gimbickas.
Kur kas mažiau jos vairuotojai gavo apie padidintą važiavimo greitį greitkelyje. Tik kas trečias jų žinojo, kad nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. galima važiuoti ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, o nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
Apdovanos 14 geriausiųjų
Iš viso egzamino dalyviai per 30 minučių turėjo atsakyti į 20 klausimų. Geriausiai egzaminą išsprendė vieną klaidą tepadaręs Andrius Zubkus, suklydęs 9-tame klausime – pažymėjęs tik vieną atsakymą iš dviejų teisingų.
Dar 13 dalyvių padarė po 2 klaidas. Tai: Anatolij Lopa, Edvardas Belevičius, Virginijus Kaušakys, Almantas Ižganaitis, Remigijus Matijošaitis, Aleksandras Stefanovi, Jonas Zavistauskas, Artūras Beeršteinas, Mindaugas Rekevičius, Andrius Maciukevičius, Anatolij Levašov, Karolis Gudynas ir Gintautas Poškas.
Nors „Lietuvos draudimas“ skelbė apdovanosiantis 10 geriausiai KET egzamino užduotis išsprendusių dalyvių, bendrovė nusprendė prizus įteikti visiems ne daugiau nei 2 klaidas padariusiems dalyviams. Tad nauju privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu su nemokama technine pagalba kelyje vieneriems metams bus apdovanoti iš viso 14 egzaminą laikiusių gyventojų.
Nespėję sudalyvauti nacionaliniame KET egzamine iki penktadienio 23 val. dar gali savo malonumui spręsti užduotis DELFI portale. Iki šio momento tą jau padarė daugiau nei 2,2 tūkst. gyventojų. Teisingus atsakymus į egzamino užduotis dalyviai gali rasti „Lietuvos draudimo“ interneto svetainėje www.ld.lt/ket.
Nacionalinį KET egzaminą „Lietuvos draudimas“ kartu su pagrindiniu šalies naujienų portalu DELFI surengė šeštus metus iš eilės. Pirmą kartą istorijoje jis suorganizuotas rudenį, kartu su kita „Lietuvos draudimo“ socialine iniciatyva – vaikų saugumo akcija „Apsaugok mane“. Be šių socialinių saugaus eismo projektų „Lietuvos draudimas“ taip pat įgyvendina pykčio keliuose mažinimo iniciatyvą „Nulis pykčio“.
