Ko gero, taip mąsto dažnas, kai, sulėtinęs greitį, pravažiuoja pro į kelkraštį išlėkusį sulamdytą automobilį, o šalia jo – audeklu apdengtą kūną. Ir nurūksta toliau, galinio vaizdo veidrodėlyje matydamas tolstančius policijos automobilių žiburėlius. Ar tikrai taip?
Pervertintos galimybės
Pasaulyje eismo įvykiuose kasmet žūsta 1,2 mln. žmonių ir apie 50 mln. vienaip ar kitaip susižaloja. Remiantis specialistų prognozėmis, per artimiausius šešerius metus kiekvienas mūsų gali papildyti šią liūdną statistiką.
Apklausų duomenys rodo, kad maždaug 72 proc. vairuotojų mano, jog yra geresni vairuotojai už kitus. Mokslininkai teigia, kad vyrams tai būdinga: manyti, kad jų lygis aukštesnis už vidutinį. Perdėtai pasitikėti savimi vairuotojus verčia ir šiuolaikinė automobilių įranga. Pavyzdžiui, puiki garso izoliacija, sumažinanti variklio girdimumą salone, silpnina vairuotojo gebėjimą jausti mašinos greitį ir vertinti saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Be to, spidometro skalė iki 220–230 km/val. verčia klaidingai manyti, kad, važiuodamas 100 km/val. greičiu, automobilis naudoja tik pusę savo galimybių.
Apgaulinga ramybė
Apgaulingą ramybę sukuria ir platus šiuolaikinių automobilių saugos priemonių arsenalas. Oro pagalvė išsiskleidžia per 20 milisekundžių po susidūrimo. Įvairios elektroninės stabilizavimo sistemos, nedūžtantys stiklai sukuria iliuziją, kad, net ir patekus į avariją, niekas labai nenukentės. Tad ir baimintis itin neverta.
Šiuolaikiniuose greitkeliuose apskritai sunku adekvačiai įvertinti riziką. Kelkraščiuose neauga medžiai – į juos neatsitrenksi. Taigi vairuotojai lekia tuščia erdve ir įsivaizduoja, kad važiuoja lėtai ir saugiai.
Tačiau netgi jeigu esate skrupulingesnis už vidutinį vairuotoją ir reaguojate į visus kelio ženklus, nesate apsaugotas nuo pagrindinio pavojaus kelyje: kito automobilio vairuotojo. Kas jis toks? Štai juokinga statistika: egzistuoja 80 proc. tikimybė, kad tas vaikinas, kuris dabar lenkia jus iš kairės, viršys leistiną greitį ir 53 proc. atvejų kalbės telefonu. 4 proc. tikimybė, kad jis tyčia pralėks pro raudonai degantį šviesoforą, ir 2 proc., kad sės į automobilį visiškai girtas. Ko gero, norite jo išvengti? Tačiau greičiausiai teks susitikti, nes ir jis, ir jūs kasdien važinėjate tais pačiais keliais.
Reikšmingos smulkmenos
Kuo didesnis vairuotojo stažas, tuo jis lengvabūdiškiau vertina tikimybę patekti į katastrofą. Pavyzdžiui, žinoma, kad sankryžos yra padidinto pavojaus zona: jose įvyksta 40 proc. visų eismo įvykių ir 22 proc. avarijų, kuriose žūsta žmonės.
Galite išsisukti iš pavojaus, jeigu laikysite vairą abiem rankomis (padėtis ciferblate atitiktų 10 ir 14 val. padalas). Tačiau daugelis net sankryžoje atsipalaidavę vairą laiko apačioje.
Yra sankryžų, pro kurias pravažiavote 2 tūkst. kartų, visada būtent taip laikėte vairą ir nieko neatsitiko. Įjungtas radijas taip pat netrukdė. Tačiau, jeigu esate statistinis vairuotojas, per 20 minučių mažiausiai 3 kartus perjungėte kanalus ir tam sugaišote 5,5 sekundės. Per šias sekundes jūsų akys žvelgė ne į kelią, o rankos tikriausiai nelaikė vairo.
Nustatyta, kad tranki muzika dvigubai padidina avarijos tikimybę. Jeigu muzikos ritmas viršija 60 kartų per minutę, tankėja klausytojo širdies plakimas, kyla kraujo spaudimas. Tad vairuojant netinka klausytis Vagnerio ar sunkiojo roko, geriau – Mocartas ir lietuviškas popsas.
Muzika – tik vienas veiksnių, darančių įtaką vairuotojo reakcijai. Renkate mobiliojo telefono numerį – avarijos tikimybė padidėja 3 kartus. Stengiatės užmušti uodą – 9 kartus. Tačiau blogiausia atsitiks, jeigu rašysite trumpąsias žinutes, – rizika pakliūti į eismo įvykį išaugs 23 kartus.
Spėjo pasakyti: „O, Dieve!“
Ši istorija galėjo nutikti kiekvienam, net ir labai patyrusiam vairuotojui. Aleksas važiavo šlapiu keliu. Kažkas jam paskambino telefonu. Kad atsilieptų, vyras sekundei nukreipė žvilgsnį nuo kelio. Važiuodamas 100 km/val. greičiu, „pražiūrėjo“ 30 metrų. Kaip teigia vairavimo instruktoriai, rankos tiesiasi ten, kur krypsta žvilgsnis. Tad tikėtina, kad Aleksas truputėlį pasuko vairą ir pakeitė automobilio važiavimo kryptį. Galbūt jis dar bandė pritildyti radiją ar pakelti nuo sėdynės nukritusią dėžutę su degalinėje nusipirktu mėsainiu. Pokalbis buvo trumpas. Aleksas tespėjo pasakyti: „O, Dieve!“ Kelias suko kairėn, tačiau vairuotojas to nepastebėjo. Jis žvelgė tiesiai, o automobilis jau kirto avarinę juostą ir lėkė tiesiai į dešinįjį kelio bortą. Alekso smegenys pasiuntė išgąsčio signalą, širdis pradėjo greičiau varyti kraują į raumenis. Regėjimas ryškėjo. Klausa atbuko. Plūstelėjęs adrenalinas išmušė Aleksą iš vėžių. Jis visiškai nebekontroliavo automobilio. Ištiktas šoko jis taip ir nepaleido iš rankų mobiliojo telefono.
Automobilis lėkė į dešinįjį kelkraštį, vairuotojas staigiai pasuko vairą kairėn, vėl išlėkė į kelią, bet ratai buvo per stipriai susukti, prarado sukibimą su keliu ir automobilį užnešė į priešingą eismo juostą. Aleksas bandė išlaikyti vairą, bet jis išsisuko. Vyras išsigando, tiesiog nebežinojo, ką daryti.
Jis nieko nematė, nes mašiną nešė užpakaliu į priekį, o priešpriešine eismo juosta tiesiai į ją 110 km/ val. greičiu lėkė kitas 3,5 t sveriantis lengvasis automobilis. Metrai... centimetrai... milimetrai...
Smūgis
Po akimirkos abu automobiliai atrodė taip, lyg būtų nukritę nuo penkiaaukščio namo stogo. Kas atsitiko Aleksui? Kai susiduria du automobiliai, vairuotojo vidaus organai trenkiasi į krūtinės ląstą ir kaukolę. Tad per sekundės dalį Alekso smegenys prisiplojo prie vidinės kaukolės sienelės. Tada jis dar buvo gyvas, bet po keturių dienų užgeso ligoninėje.
Skaičiai ir faktai
• 40 proc. nelaimingų eismo įvykių įvyksta sankryžose, 22 proc. iš jų žūsta žmonės.
• 2 proc. žmonių gali saugiai valdyti automobilį, tuo metu užsiimdami pašaliniais dalykais.
• 78 proc. eismo įvykių įvyksta tada, kai vairuotojas atitraukia dėmesį nuo kelio.
• 32 proc. avarijų įvyksta dėl alkoholio poveikio.
• 33 proc. eismo įvykių susiję su greičio viršijimu.
• 59 proc. žmogaus mirtimi pasibaigusių avarijų įvyksta, kai eismo įvykyje dalyvauja tik viena transporto priemonė.
• 11 kartų padidėja tikimybė patekti į avariją važiuojant per rūką.
• 23 kartus padidėja tikimybė patekti į avariją, jeigu vairuotojas važiuodamas rašo trumpąją žinutę.
• 83 metrai – toks 100 km/val. greičiu važiuojančio automobilio stabdymo kelias.
• 15–18 val. penktadieniais įvyksta daugiausia avarijų.
• 12–15 val. sekmadieniais įvyksta daugiausia eismo įvykių, per kuriuos žūsta žmonės.
Norint išvengti nelaimės, kartais reikia veikti priešingai nei diktuoja mūsų instinktai. Ką daryti?
Automobilis slysta nuo kelio
Instinktas: sukti vairą į kelio pusę.
Iš tikrųjų: truputį atleisti greičio pedalą.
Atsargiai išlyginkite automobilį ir žiūrėkite tiesiai prieš save: priekyje gali išnirti nenumatytos kliūtys. Jeigu pernelyg staigiai pasuksite vairą, greičiausiai visiškai prarasite valdymo kontrolę ir automobilis pasisuks skersai kelio. Nepraraskite savitvardos ir ieškokite tinkamos vietos, kur galėsite iš kelkraščio įsukti į kelią. Jeigu jaučiate, kad prarandate kontrolę, tolygiai mažinkite greitį ir stenkitės sustoti kelkraštyje.
Pradūrė padangą
Instinktas: spausti stabdžio pedalą.
Iš tikrųjų: nestabdyti.
Nuimkite pėdą nuo greičio pedalo, tvirtai laikykite vairą ir stenkitės išvengti automobilio slydimo į šoną dėl bliūkštančios padangos. Kai greitis sumažės ir pajusite, kad visiškai kontroliuojate mašiną, galite palengva pristabdyti, įjungti avarinius šviestuvus ir sukti į kelkraštį.
Priešais išniro stambus gyvūnas
Instinktas: išvengti susidūrimo.
Iš tikrųjų: numušti gyvulį.
Jeigu bandysite išvengti susidūrimo, galite atsitrenkti į priešais važiuojantį automobilį ar medį – ir tikrai užsimušite. Be to, jokiu būdu iš visų jėgų nespauskite stabdžių: ekstremaliai stabdant automobilis stipriai „nusėda“ ant priekinės ašies, todėl karvė (ar briedis) gali perlėkti per variklio dangtį ir įlėkti į saloną per priekinį stiklą. Nukreipkite automobilį į karvės užpakalį (gyvuliai niekada nesitraukia atgal) ir, jeigu jums pasiseks, gyvulys tiesiog trūktelės į priekį.
Tuoj atsitrenksite į automobilio galą
Instinktas: staigiai stabdyti.
Iš tikrųjų: stabdyti dar stipriau.
Spauskite stabdį iki galo. Regis, tai daro visi, tačiau, statistikos duomenimis, žmonės, kuriems atrodo, kad jie stabdo iš visų jėgų, iš tikrųjų naudoja tik pusę savo automobilio stabdžių pajėgumo. Jeigu niekada neteko ekstremaliai stabdyti, verta pasipraktikuoti tuščioje aikštelėje, kad suprastumėte, kiek stipriai ir giliai iš tikrųjų galima nuspausti pedalą.
