Kelionės į gamtą pavojai: eismui nepritaikytose vietose gali negalioti draudimas

Šilti ir saulėti orai vis dažniau vilioja gyventojus ištrūkti iš miesto ir pasimėgauti poilsiu gamtoje. Automobilis dažniausiai tam tampa puikia priemone. Vis tik, draudikų teigimu, gyventojų išvykas į gamtą automobiliu neretai aptemdo nemalonūs incidentai, dėl kurių dažnai kaltas paprasčiausias vairuotojų neapdairumas ir neatsakingumas.
© DELFI / Kęstutis Cemnolonskis

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas primena, ko derėtų nepamiršti išsiruošus automobiliu prie ežero, jūros, į sodybą ar mišką.

Anot R. Bieliausko, važiuojant automobiliu poilsiauti į gamtą, kaip ir bet kurios kitos kelionės metu, reikėtų laikytis kelių eismo taisyklių, rinktis saugų greitį ir vairuoti susikaupus. Vis tik pasitaiko klaidų, kurias vairuotojai dažniau daro būtent išvykų į gamtą metu vasarą.

Prie ežero – per pievas ir miškus

„Vasariškais orais pasilepinti sumanę gyventojai neretai persistengia ir pasiekti, pavyzdžiui, vandens telkinius automobiliu mėgina nepriimtinais ir pavojingais būdais. Siekiant privažiuoti atokesnį ežero krantą ar kitą gamtos kampelį nevengiama važiuoti ir pievomis ar automobiliams neskirtais takais. Neretai tokie pasivažinėjimai baigiasi transporto priemonės apgadinimu ir finansiniais nuostoliais.

Reikėtų pažymėti, kad būtinybė automobiliu važiuoti tik jam skirtais keliais yra numatyta ne tik kelių eismo, bet ir draudimo taisyklėse. Taigi jei jų nesilaikoma, o automobilis apgadinamas važiuojant šių transporto priemonių eismui nepritaikytose vietose, patirti nuostoliai gula ant pačių nukentėjusiųjų pečių“, – sako R. Bieliauskas.

Anot R. Bieliausko, nuolat pasitaiko atvejų, kai vairuotojai važiuodami įvairiais miško keliukais, brūzgynais, krūmynais ar pievomis, medžių šakomis apibraižo automobilius, nulaužia jų veidrodėlius, įskelia ar net išdaužia stiklus, įvažiuoja į duobes, automobilio dugnu kliudo įvairius objektus. Būta ir tokių atvejų, kai pievoje ar plyname lauke palikę savo automobilius vairuotojai rado juos apgadintus besiganančių gyvulių.

Vasaros karščiai – iššūkis netvarkingiems automobiliams

Kita vasarą vairuotojų dažnai daroma klaida, anot draudikų eksperto, yra laiku nepasirūpinimas tinkama automobilio technine būkle ir karštesnių orų įtakos transporto priemonei nuvertinimas.

„Visuomet svarbu važiuoti techniškai tvarkingu automobiliu, tačiau vasarą papildomu faktoriumi neretai tampa ir karščiai, kurie iš rikiuotės dažniausiai išveda būtent priežiūros stokojančias transporto priemones. Tokie gedimai kaip perkaitęs automobilio variklis gali ne tik sugadinti išvyką į gamtą, bet ir nemažai kainuoti. Dėl perkaitusio variklio gali būti pažeidžiamos kritinės automobilio sistemos, o jų keitimas ir remontas kartais gali viršyti ir visą poilsiautojo atostogų biudžetą“, – sako R. Bieliauskas.

Draudikų atstovo teigimu, prieš vasarą, o taip pat prieš visas ilgesnes keliones, rekomenduotina profilaktiškai apsilankyti automobilių servise ir pašalinti pasitaikančius smulkius gedimus, kurie vėliau gali lemti gerokai rimtesnes problemas – dažnai pačiu netinkamiausiu metu, kai rūpesčių norisi mažiausiai. Be to, automobilyje visuomet patartina turėti atsarginį ratą ir įrankius jam pakeisti arba pasirūpinti pagalbos kelyje apsauga, kurios reikėtų teirautis draudikų.

Į gamtą važiuoja išsiblaškę ir perkrautais automobiliais

R. Bieliauskas taip pat pastebi, kad vasarą vairuotojai keliuose yra linkę labiau atsipalaiduoti, todėl neretai elgiasi aplaidžiau ir dėl to sukelia avarines situacijas.

„Suprantama, kad šildant saulei ir važiuojant kur nors prie jūros ar ežero nekantraujama kuo greičiau pasimėgauti vasaros malonumais ir nejučia galbūt anksčiau laiko imama galvoti apie poilsį. Vis tik prie vairo niekuomet nereikėtų prarasti koncentracijos, o vairuotojui pradėti mėgautis pramogomis derėtų tik pasiekus kelionės tikslą.

Beje, norėdami kuo greičiau tai padaryti, vairuotojai neretai stipriau spusteli ir greičio pedalą ar numoja ranka į tam tikras eismo taisykles. Tai tikrai yra nepateisinama, kadangi tokiu atveju linksmybės ar poilsis gamtoje gali baigtis net neprasidėję“, – sako R. Bieliauskas.

Viena iš priežasčių, kodėl į gamtą dažnai renkamasi keliauti nuosavu transportu, yra galimybė kartu pasiimti reikiamų daiktų. Vis tik, anot R. Bieliausko, gyventojai šioje srityje taip pat neretai persistengia ir į automobilį prisikrauna gerokai per daug daiktų.

„Įvairius daiktus automobiliu vežti reikėtų taip, kad jie nekeltų pavojaus kelionės saugumui. Suprantama, prie ežero ar sodyboje gali prireikti daugybės dalykų, bet apkrauti automobilį kepsninėmis, pripučiamais čiužiniais ar valtimis, žūklės reikmenimis ir kitais dalykais taip, kad dėl to vairuotojui taptų sudėtinga matyti kelią ir vairuoti, nederėtų. Vežant daiktus automobilio išorėje taip pat reikėtų juos tinkamai pritvirtinti, kad jie neatsikabintų ir nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams“, – sako R. Bieliauskas.

Per praėjusią metų vasarą ERGO pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės ir Kasko sutartis iš visos fiksavo per 8,7 tūkst. draudžiamųjų įvykių. Jų metu vairuotojų patirtai žalai atlyginti iš viso išmokėta beveik 6,7 mln. eurų išmokų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Eksperto patarimai: kaip per liūtį išvengti tūkstantinės žalos automobiliui (12)

Šįryt Vilniuje spūstis kėlė giliose balose sustoję ir nebeužsivedantys automobiliai, kurių remonto sąskaitą vėliau išvydę vairuotojai gali nemaloniai nustebti. Draudikai įspėja, kad bandymas važiuoti per gilias balas dažnai baigiasi variklio hidrosmūgiu ir sukelia didžiulių nuostolių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Karas keliuose baigėsi, bet kariai liko (2)

Statistika rodo, kad pernai žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo dar labiau, todėl galime kalbėti, kad karas Lietuvos keliuose baigėsi, interviu LRT.lt sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys. „Dabar yra taika, kurią bando sudrumsti kai kurie pažeidėjai, sėdantys už vairo neblaivūs. [...] Aktyvi turėtų būti ir visuomenė – atkalbėti nuo tokio veiksmo, o jei pažeidėjai neklauso, apie juos informuoti policiją, kad ši sugebėtų nedrausmingą eismo dalyvį eliminuoti“, – teigia V. Grašys.

Savaiminio variklio „užsigazavimo“ priežastys, pasekmės ir atsakomybės dalybos (7)

Variklio bei pavarų dėžės skysčių nuotėkis – trečias dažniausiai fiksuojamas į Lietuvos techninės apžiūros centrus atvykstančių mašinų „didelis trūkumas“. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, pastaraisiais metais tokia diagnozė skelbiama beveik 8 proc. visų M1 klasės automobilių.

Eismo dalyviai, kurių saugumu turėtume susirūpinti labiau vasarą pamiršta visas taisykles

Prakalbus apie transporto eismo srities problemas dažniausiai pirmiausia imame galvoti apie suaugusiuosius. Apie greičio viršijimą, vairavimą išgėrus, pavojingą manevravimą, avarijas. Vaikai ir kelias, rodosi, nesuderinami dalykai. Tačiau turime pripažinti – vaikai yra eismo dalyviai, tokie patys kaip mes, tik mažiau atsargūs. Apie tai, kokie pavojai vaikų tyko keliuose bei kaip nuo jų apsisaugoti, kalbamės su Kauno regiono kelių Kelių priežiūros ir eismo saugos skyriaus specialistu Linartu Kiškiu.

Specialistas užstojo dyzelinius automobilius: pirkėjai pasimetę ir suklaidinti taršumą palygino su karve (79)

Modernūs dyzeliniai automobiliai – dalis kovos su oro tarša, tvirtina didžiausio Didžiosios Britanijos automobilių gamintojo vadovas, skelbia autocar.co.uk. Automobilių pirkėjai pasimetę ir suklaidinti viešų diskusijų, esą visi dyzeliniai automobiliai siaubingai teršia aplinką, sako „Jaguar Land Rover“ vykdomasis vadovas Jeremy Hicksas.
Facebook draugai