Kėbulo poliravimas atlieka dvi funkcijas: apsauginę ir kosmetinę. Polirolis sudaro papildomą išorinį sluoksnį, kuris apsaugo automobilio dažytą paviršių nuo abrazyvinių (smėlio, purvo) ir cheminių (druskos) medžiagų poveikio, o taip pat – nuo ultravioletinių spindulių.
Polirolio sluoksnis atlieka ir estetinę funkciją – paprastai tariant, po šios procedūros automobilis blizga. Polirolis leidžia pakankamai efektyviai slėpti smulkius viršutinio dažų sluoksnio įbrėžimus, o taip pat po remonto atsiradusius gilių įbrėžimų pėdsakus.
Kokį polirolį pasirinkti?
Polirolių pasirinkimas yra gana didelis, o rinkoje vis atsiranda įvairių gamintojų naujų produktų. Tačiau renkantis polirolį, reiktų saugotis neaiškių gamintojų produktų ir nepirkti aiškiai pigių ir nekokybiškų prekių.
Normalios kokybės polirolio kaina prasideda nuo 45 Lt. Kuris polirolis geresnis – pagamintas vaško, teflono ar silikono pagrindu? Šiuo klausimu rasti teisingą atsakymą nelengva, nes įprastai patikimų gamintojų poliroliai duoda tokį pat gerą rezultatą, nepaisant jų sudėties.
Atkreiptinas dėmesys, kad daugelio „atstatančiųjų“, arba kitaip vadinamų valančiųjų, polirolių sudėtyje yra abrazyvinis komponentas, nuimantis viršutinį poliruojamą dažų sluoksnį. Toks polirolis naudojamas išblukusiems dažams atgaivinti, panaikinti įsigėrusį purvą, o taip pat maskuoti smulkius įbrėžimus ir apdirbti po remonto dažomą paviršių.
Tačiau piktnaudžiauti poliroliu su abrazyvinėmis dalelėmis nepatariama, nes dažnai jį naudojant dažai nusišveičia. Apie tai, ar polirolio sudėtyje yra abrazyvinių dalelių, sužinosite perskaitę įpakavimo informaciją arba pasikonsultavę su kompetentingu pardavėju.
Ypač dėmesingi turėtų būti „metallic“ spalvos automobilių šeimininkai. Renkantis polirolį svarbu žinoti, kokia tiksliai „metallic“ dažų spalva padengtas automobilis, nes įvairiems atspalviams reikalingi skirtingi poliroliai.
Kitas svarbus apsektas – spalvinių polirolių naudojimas. Standartinėms spalvoms, pavyzdžiui baltai arba juodai, problemų veikiausiai nekils, tačiau jeigu automobilis turi originalų atspalvį, poliruojant galima sugadinti spalvą ir suteikti kitą, netinkamą atspalvį.
Todėl prieš naudojant polirolį, patariama jį išbandyti mažai matomoje vietoje, pavyzdžiui slenksčio apačioje arba atsisakyti spalvinės sudėties ir pasirinkti bespalvį polirolį. Tiesa, jeigu vis vien norisi naudoti spalvinį polirolį, ko gero vienintelis 100 proc. teisingas sprendimas būtų kreiptis į oficialią atstovybę, kurioje specialistų konsultacija padės išsirinkti tinkamą spalvinį polirolį.
Kaip poliruoti?
Žinoti kaip poliruoti, ko gero, tai ir yra svarbiausias šios procedūros veiksnys. Poliruoti kėbulą pačiam nėra toks paprastas uždavinys, kaip kad galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Net ir pats geriausias ar kokybiškiausias polirolis gali pasirodyti neefektyvus ir gali netgi pakenkti, jeigu nesilaikysite poliravimo technologijos ir pagrindinių šios procedūros taisyklių.
Pradėkime nuo pradžių. Automobilio kėbulo poliravimas, taip pat kaip ir atskirų detalių, turi būti atliekamas sausu oru, nuo saulės ir vėjo apsaugotoje vietoje. Kai kurie autokosmetikos gamintojai leidžia savo polirolius naudoti ir šviečiant saulei, tačiau jeigu įmanoma, geriau tą atlikti pavėsyje.
Vienareikšmiškai neverta poliruoti pučiant vėjui, nes ant automobilio neišvengiamai pateks dulkės ir kiti nešvarumai. Negalima poliruoti ir po medžiais bei dulkėtose ar drėgnose patalpose.
Reikia griežtai laikytis gamintojo instrukcijų, tai ypač aktualu tuo metu, kol automobilis dar nėra paruoštas eksploatuoti. Jeigu gamintojas sako, kad mašiną galima eksploatuoti tik praėjus dviems valandoms po poliravimo, tai reiškia, kad išvažiavus iš garažo po valandos jūsų darbas nueis perniek.
Nepaisant to, ką gamintojai rašo ant pakuotės, įprastai polirolis visiškai sukietėja maždaug po paros, todėl jeigu turite galimybę automobilį po poliravimo palaikyti ilgiau – pasinaudokite tuo.
Kuo poliruoti?
Kėbulo poliravimo procedūrai reikia ir priemonių. Parduotuvėse rasite įvairių kempinių, servetėlių ir pirštinių poliravimui. Tačiau jeigu neturite noro mokėti už „skudurėlį su etikete“, galima naudoti ir paprastesnį variantą – audinio skiautę ar skudurėlį.
Svarbu, kad medžiaga nebūtų per kieta, nebraižytų dažų, nepaliktų siūlelių ar pūkų, kurių paskui bus sunku atsikratyti nuo poliruojamo paviršiaus.
Kad ir kuo nuspręstumėte poliruoti, nereikia pamiršti, kad prieš poliravimą matomoje vietoje (variklio dangtis, durelės, sparnai) vertėtų pasitreniruoti mažai matomose vietose. Reikia patikrinti, kaip polirolis pasidengia, ar teisingai pasirinkta poliravimo priemonė ir kiek reikia pastangų dirbant šį darbą.
Ir dar – svarbu neskubėti. Nebandykite poliravimo atlikti greitai, nes šiam procesui skubėjimas nebus naudingas, o kokybiškam poliravimui geriau skirti daugiau laiko, kad būtų galima ramiai ir teisingai atlikti visą procedūrą.
