Kas nutinka liūtyse skendusiems automobiliams?

 (23)
Jau kurį laiką vairuotojus gąsdina nesiliaujančios ir automobilius skandinančios liūtys. Portalo LRT.lt kalbintų specialistų teigimu, apsemto automobilio remontas gali siekti iki kelių tūkstančių eurų, o neretai važinėjimas net ir išdžiovintu automobiliu prilygsta tiksinčiai bombai.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, žala, kurią automobiliui padaro vanduo, labai priklauso nuo to, ar automobilis liūties metu stovėjo, ar važiavo.

Jei automobilis patenka į liūtį ir yra apsemiamas stovintis, tokiu atveju žala būna gerokai mažesnė, automobilį pakanka iš dalies išardyti, išimti ir išdžiovinti kai kurias detales iš salono – dažniausiai rimtesnių gedimų jis nepatiria. Tačiau tai atvejais, kuomet vairuotojai elgiasi pernelyg drąsiai ir šturmuoja apsemtas gatves, nuostolis iškart išauga.

„Visų pirma, kai automobilis važiuoja per gilų vandenį, vairuotojas absoliučiai nemato, kas yra ant kelio, jis tiesiog rizikuoja ir važiuoja lyg paprasta gatve, tačiau labai dažnai tokiais atvejais vandens srovė nukelia kanalizacijos dangčius ir atsiveria labai gilios duobės. Būna tokių nutikimų, kai automobilis įvažiuoja į tokį atvirą šulinį ir išlaužia visą važiuoklę.

Antra, labai stipriai apkraunamos į didžiules balas įvažiavusio automobilio apačioje esančios plastikinės dalys, įvairios variklio, važiuoklės apsaugos, priekiniai buferiai, jau nešnekant apie tokius dalykus, kaip numeriai ir panašiai“, – aiškina A. Juodeikis.

Apie liūdnas pasekmes pasakoja ir automobilių skelbimų portalo Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis, kurio teigimu, apsemtas automobilis gali būti prilyginamas sugadintam automobiliui.

„Vandens padarytą žalą atitaisyti sunku. Dažniausiai vanduo pasiekia elektronikos sistemas, gali įvykti trumpas jungimas – tai visiškai sugadina elektrinę automobilio sistemą. Taip pat į vidų patekęs vanduo aplieja medžiagas ir detales, kurias neabejotinai paveiks korozija. Variklio skyriaus užpylimas gali baigtis dviem scenarijais.

Pirmasis – kai į oro paėmimo sistemą patenka vanduo, jis nukeliauja iki degimo kamerų, o ten papuolęs sukelia hidrosmūgį. Antrasis – kartais „užpilamos“ žvakės, kai kurie kiti variklio techniniai mazgai, kuriuos reikia kruopščiai džiovinti, kad jie vėl veiktų. Net ir išdžiovinto automobilio eksploatavimas prilygsta važinėjimui su tiksinčia laiko bomba – neaišku, kada pradės lįsti problemos“, – aiškina pašnekovas.

Kai kurie gedimai pasimato tik po kurio laiko

Anot M. Buzelio, į vandenį patekusio automobilio pasekmės pasimato akimirksniu, nes permirkęs automobilio salonas, greitai ir efektyviai neišdžiovintas, iš karto pavirs pelėsiui palankia terpe.

„Nors ir automobilio kėbulas kuriamas taip, kad būtų kuo atsparesnis vandeniui (naudojamos aliuminio, aliuminizuotų metalų bei korozijai atsparios medžiagos arba tiesiog cinkuojamos iš plieno pagamintos detalės), apsemto automobilio mechaninius mazgus vanduo pasiekia gerokai lengviau nei pervažiavus per, sakykime, didelę balą. Lengviau apsemtas automobilis iš pirmo žvilgsnio gali būti visiškai sveikas, tačiau priklausomai nuo agregatų komponuotės (vietos, kuriose jie sumontuoti), korozija gali visiškai sugadinti daugybę detalių“, – sako specialistas.

Visgi skelbimų portalo Autogidas.lt projekto vadovas Nerijus Paketūras teigia, kad būna ir tokių gedimų, kuriuos galima pastebėti tik po kurio laiko: „Jei automobilio salonas buvo užpiltas, vandens problemos gali atsirasti ir daug vėliau – elektros laidų oksidacija, metalinių detalių korozija ir pan. Tačiau pagrindinės bėdos pasimatys iš karto po įvykio.“

Pasak LRT.lt kalbintų ekspertų, į vandenį patekusių automobilių remonto kainos gali siekti iki kelių tūkstančių eurų, o hidrosmūgį patyrusio automobilio dažnai net neapsimoka taisyti – tenka įsigyti naują variklį.

Kaip sužinoti, ar automobilis nebuvo skendęs?

Po liūčių specialistai ragina būti atidesniems – prekyboje gali pasirodyti vandenyje skendę automobiliai, kuriuos labiausiai išduoda pelėsio kvapas.

„Pirmiausiai reikia įsitikinti, ar po kilimėliais nėra drėgmės, pelėsio, purvo. Nors automobilis gali atrodyti tvarkingas ir veikti tinkamai, tačiau problemos gali būti užmaskuotos, todėl būtina patikrinti sunkiai prieinamas vietas, pavyzdžiui, variklio skyriuje, bagažinėje. Taip pat svarbu pasižiūrėti, ar veikia visi elektros prietaisai“, – aiškina N. Paketūras.

M. Buzelio teigimu, kartais esamas problemas pastebėti iš pirmo žvilgsnio gali būti itin sunku: „Jeigu automobilis kruopščiai išdžiovintas ir jam atliktas cheminis valymas, tokiu atveju kokybiškai nustatyti, ar jis skendęs, ar ne, galėtų nebent kvalifikuoti meistrai. Bet kuriuo atveju, perkant automobilį, reikėtų nepagailėti investuoti į jo būklės nustatymą ir aprodyti jį specialistams.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Vasaros atostogų patarimas: prieš kelionę patikrinkite padangas

Įpusėjus vasarai vis dažniau leidžiamės į keliones automobiliu. Bet kad sklandžiai pasiektume atostogų vietą, pirmiausiai reikia pasirūpinti tinkamomis automobilio padangomis. Pasak padangų gamintojo „Continental“ specialistų, pagrindinis ir pats svarbiausias dalykas, kuriuo turi pasirūpinti vairuotojas, yra tinkamas padangų slėgis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Apskaičiavo, kokie automobiliai Lietuvoje dažniausiai patenka į avarijas (154)

Normalu, kad į avarijas dažniausiai patenka tie automobiliai, kurių yra daugiausiai. Tačiau skaičiuojant procentaliai nuo automobilių skaičiaus, rezultatai – jau kiti. Tiesa, rezultatai nesiskiria nuo žiniasklaidos skambių antraščių – draudikai sutartinai tikina, kad į avarijas procentaliai dažniausiai patenka BMW markės automobiliai.

Nubausta vairuotoja stojo į kovą su policija: siekia įrodyti, kad kelio ženklai buvo perstatyti (97)

Tvarkinga ir nė karto nebausta vairuotoja liko apstulbusi gavusi pranešimą, kad greitį kelyje viršijo kone pusšimčiu km/val. Situacija dviprasmiška – neaiškiu būdu buvo stumdomi kelio ženklai, kurie įnešė dar daugiau painiavos. Tačiau abi pusės laikosi savo pozicijos – policija tikina, kad vairuotoja nubausta teisėtai, moteris įsitikinusi, kad laikėsi kelio ženklų norodymų.

Neblaivūs prie vairo: esame per daug atlaidūs kelių nusikaltėliams (53)

Neblaivių vairuotojų sukelti eismo įvykiai, kurie baigiasi skaudžiomis nelaimėmis, iškart sulaukia visuomenės pasipiktinimo – kaltininką raginama siųsti už grotų, neleisti sėsti prie vairo iki gyvos galvos. Tačiau nurimus pasipiktinimo bangai vėl kalbame apie vairuotojus, kurie drįsta sėsti prie vairo, kai alkoholio matuokliai rodo kelis kartus didesnį girtumą, nei leistinas.

Revoliuciniai greičio matuokliai Lietuvoje: paaiškėjo pirmieji bandymų rezultatai (202)

Vieša paslaptis, kad motociklininkai iki šiol pro greičio matuoklius galėjo lėkti nesukdami galvos – ant priekinės motociklų dalies nėra valstybinių registracijos numerių, tad ir nustatyti pažeidėjų buvo neįmanoma. Tačiau šią vasarą Lietuvos keliuose buvo pradėtas eksperimentas, kurio metu greičio matuokliai matavo ne tik atvažiuojančių, bet ir nuvažiuojančių transporto priemonių greitį.
Facebook draugai