Kas geriau – kondicionierius ar atviras langas?

 (16)
Karštą vasaros dieną sėdint prie vairo, neretai iškyla dilema – atverti langą ar įsijungti oro kondicionierių? Tiesa, šis klausimas aktualus vairuotojams, važinėjantiems automobiliais su klimato kontrolės funkcija. Kitiems pasirinkimo galimybės beveik nėra, todėl tenka nuleisti žemyn langą ir kvėpuoti užterštu miesto oru galvojant, kad taip sutaupoma degalų. O gal kuro ekonomija dėl to nepasikeičia?
Važiuojant atviru langu
© Corbis

Sunku būtų rasti automobilį, kuris šiandien būtų gaminamas be oro kondicionieriaus – dauguma gamintojų šį prietaisą įtraukia į standartinę komplektaciją, kiti už tai prašo papildomai susimokėti. Sunku ginčytis, kad karštą dieną oro kondicionierius automobilyje yra išties naudingas.

Tačiau kitaip manantys vairuotojai yra pasirengę atsisakyti komforto dėl to, kad galėtų sutaupyti degalų. Įprastai manoma, kad įjungtas kondicionierius degalų sąnaudas padidina vienu litru 100-ui kilometrų. Bet ar tai išties teisingas faktas? Pasidoro, viskas priklauso nuo keleto aspektų, rašoma Estijos DELFI portale.

Oro kondicionierius įjungtas

Nesvarbu kur, mieste ar užmiesčio kelyje, automobilį eksploatuojant su įjungtu oro kondicionieriumi, degalų sąnaudos vidutiniškai padidėja 5-10 proc. Dėl to nemažai vairuotojų tiesiog paspaudžia klimato kontrolės mygtuką „išjungti“. Tačiau dažnai degalų kiekis, kuris yra panaudojamas kondicionieriui, būna mažesnis nei vienas litras, nes važiuojant uždarytais langais, nenukenčia automobilio aerodinaminis pasipriešinimas.

Kitas svarbus klausimas – sveikata. Mažai kas susimąsto, kiek dulkių, bakterijų ir kitokių „negerovių“ susikaupia oro kondicionavimo sistemoje, jeigu ji yra neprižiūrima ir reguliariai nevaloma.

Be to, patariama protingai rinktis vėsinimo temperatūrą. Vienas netinkamo oro kondicionieriaus naudojimo pavyzdys – vos tik įsėdus į saulės įkaitintą automobilį, kondicionierių įjungti didžiausiu pajėgumu. Tačiau geriau temperatūrą mažinti palaipsniui. Tarkime, jeigu termometro stulpelis lauke rodo 25 laipsnius šilumos, iš pradžių automobilyje nusireguliuokite 23 laipsnius ir mažinkite palaipsniui. Kondicionierius ekonomiškiausiu režimu veikia esant minimaliam temperatūrų skirtumui.

Dažnai automobilių savininkai stebisi: iš kur atsiranda balutės po automobiliu, kai variklis ir oro kondicionierius jau būna kurį laiką išjungti? Tai ne motoro defektas, o iš orą atšaldančio garintuvo nutekėjęs kondensatas, kuris pašalinamas per tam skirtą vamzdelį.

Patarimas „tiuningo“ mėgėjams: prieš imdamiesi gražinti automobilį (pvz. keisti variklio groteles ar patį motorą), pasidomėkite, ar tai nepakenks kondicionieriaus darbui. Įprastai oro kondicionierius
montuojamas netoli priekinių oro įtraukimo angų ir bamperio. Problema ta, kad „tiuninguojant“ automobilį, dažnai variklio groteles uždengia kietas paviršius, kuris neretai net trečdaliu sumažina reikiamo vėdinimui oro kiekio prasiskverbimą. Tai gali nulemti ir visos variklio sistemos sutrikimą.

Automobilio langas atidarytas

Važiuojant praviru langu blogėja aerodinaminio pasipriešinimo savybės, salone atsiranda papildomas triukšmas, o kuro bakas sparčiau tuštėja. Mieste šis poveikis nėra toks pastebimas, tačiau yra ir kita problema: kai atidarote langus, netenkate apsaugos nuo išmetamųjų dujų, suodžių ir kitų kenksmingų gatvių teršalų, kurie patenka į mūsų plaučius. Todėl mėgautis grynu oru transporto spūstyse vargu ar pavyks. Išimtis – šiltą vasaros vakarą tuščiame kelyje.

Kada praviras langas geriau už vėsą salone? Žinoma tai, kad kuo mažesnės galios variklis, tuo daugiau „arkliukų“ reikia oro kondicionieriaus darbui. Todėl mažalitražių automobilių savininkai pastebės, kad ilgainiui naudojant klimato kontrolės sistemą, gali pablogėti jų keturračių dinamika – mašina tampa vangi.

Bandant atsakyti į klausimą, kas geriau – kondicionierius ar atviras langas, neseniai autoritetingas rusų žurnalas „За рулем“ atliko testą. Žurnalistai išbandė dyzelinius „Ford Focus 1,8 TDCI“ ir „Lada Kalina“.

Važiuojant 90 km/val. greičiu „Kalina“ be oro kondicionieriaus sunaudoja 5,5 l/100 km. Atidarius langus, esant 90 km/val. greičiui, kuro sąnaudos padidėjo ne daugiau kaip 0,1 l/100 km. Vis greitėjant, sąnaudos didėjo: važiuojant 110 km/val. greičiu su atvirais langais, kuro sudeginama jau 0,35 l/100 km daugiau.

Su oro kondicionieriumi sąnaudų padidėjimas yra ryškesnis: nuo 0,5 litro 90-100 km/val. iki 0,4 litro 110 km/val. Esant maždaug 120 km/val. „Kalina“ su atviru langu vartojo benzino tiek pat kaip ir su įjungtu oro kondicionieriumi.

Važiuojant „Ford Focus“ 90 km/val. greičiu, sudeginama 3,8 l/100 km kuro, o 110 km/val. – 5 l. Kaip ir „Kalina“, atidarius langą ir padidinus greitį, sąnaudos padidėja 0,1 l/100 km. O esant iki 110 km/val. greičiui, sąnaudos padidėja 0,35 l/100 km.

O štai įjungus oro kondicionierių ir važiuojant mažu greičiu, „Ford Focus“ „surijo“ beveik litru kuro daugiau. Didėjant automobilio greičiui, sąnaudos tapo mažesnės, o greičio matuoklio rodyklei pasiekus110 km/val., išlaikyti vėsą salone reikėjo 0,7 l daugiau dyzelino. Atviro lango ir oro kondicionavimo papildomos išlaidos susilygino beveik ties 130 km/val.

Taip pat verta pastebėti, kad žurnalistai testo metu kondicionierių įjungdavo visu pajėgumu, arba atidarydavo visus langus.

Verdiktas

Abiem atvejais galima rasti ir privalumų, ir trūkūmų. Oro kondicionierius – naudingas ir patogus prietaisas, o jo eksploatavimas papildomai kainuoja. Tiesa, išlaidos gali būti mažesnės, jeigu klimato kontrole naudositės teisingai.

Be to, oro kondicionierius nuolat reikalauja priežiūros ir valymo, bet gali apsaugoti saloną nuo suodžių ir užteršto oro. O atviras langas praverčia tik geru oru vakarais, kai gatvėse sumažėja automobilių srautai, ir tik važiuojant mažu greičiu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Eksperto patarimai: kaip per liūtį išvengti tūkstantinės žalos automobiliui (12)

Šįryt Vilniuje spūstis kėlė giliose balose sustoję ir nebeužsivedantys automobiliai, kurių remonto sąskaitą vėliau išvydę vairuotojai gali nemaloniai nustebti. Draudikai įspėja, kad bandymas važiuoti per gilias balas dažnai baigiasi variklio hidrosmūgiu ir sukelia didžiulių nuostolių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Karas keliuose baigėsi, bet kariai liko (2)

Statistika rodo, kad pernai žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo dar labiau, todėl galime kalbėti, kad karas Lietuvos keliuose baigėsi, interviu LRT.lt sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys. „Dabar yra taika, kurią bando sudrumsti kai kurie pažeidėjai, sėdantys už vairo neblaivūs. [...] Aktyvi turėtų būti ir visuomenė – atkalbėti nuo tokio veiksmo, o jei pažeidėjai neklauso, apie juos informuoti policiją, kad ši sugebėtų nedrausmingą eismo dalyvį eliminuoti“, – teigia V. Grašys.

Savaiminio variklio „užsigazavimo“ priežastys, pasekmės ir atsakomybės dalybos (7)

Variklio bei pavarų dėžės skysčių nuotėkis – trečias dažniausiai fiksuojamas į Lietuvos techninės apžiūros centrus atvykstančių mašinų „didelis trūkumas“. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, pastaraisiais metais tokia diagnozė skelbiama beveik 8 proc. visų M1 klasės automobilių.

Eismo dalyviai, kurių saugumu turėtume susirūpinti labiau vasarą pamiršta visas taisykles

Prakalbus apie transporto eismo srities problemas dažniausiai pirmiausia imame galvoti apie suaugusiuosius. Apie greičio viršijimą, vairavimą išgėrus, pavojingą manevravimą, avarijas. Vaikai ir kelias, rodosi, nesuderinami dalykai. Tačiau turime pripažinti – vaikai yra eismo dalyviai, tokie patys kaip mes, tik mažiau atsargūs. Apie tai, kokie pavojai vaikų tyko keliuose bei kaip nuo jų apsisaugoti, kalbamės su Kauno regiono kelių Kelių priežiūros ir eismo saugos skyriaus specialistu Linartu Kiškiu.

Specialistas užstojo dyzelinius automobilius: pirkėjai pasimetę ir suklaidinti taršumą palygino su karve (81)

Modernūs dyzeliniai automobiliai – dalis kovos su oro tarša, tvirtina didžiausio Didžiosios Britanijos automobilių gamintojo vadovas, skelbia autocar.co.uk. Automobilių pirkėjai pasimetę ir suklaidinti viešų diskusijų, esą visi dyzeliniai automobiliai siaubingai teršia aplinką, sako „Jaguar Land Rover“ vykdomasis vadovas Jeremy Hicksas.
Facebook draugai