„Supykti sėdint prie vairo labai paprasta – užtenka kelių netikėtų kitų eismo dalyvių veiksmų, automobilių spūsčių ar net su vairavimu nesusijusių rūpesčių. Tačiau susikaupęs įtūžis niekur nedingsta ir pikti vairuotojai dažnai nesusivaldo – vieni keikia kitus eismo dalyvius ar spaudžia akceleratoriaus pedalą, kiti išsilieja ant šalia sėdinčių žmonių, treti pyktį „nuryja“ ir laiko savyje“, – sakė „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė psichologė Eglė Masalskienė.
Netinkamai suvaldytas pyktis – problemų šaltinis
Pasak E. Masalskienės, visi šie veiksmai susidūrus su pykčiu yra kenksmingi: „Pradėdami agresyviai vairuoti galime sukelti pavojingas avarines situacijas, išliedami įtūžį ant aplinkinių rizikuojame susigadinti santykius su kitais žmonėmis, savo įvaizdį. O nusprendę užslėpti negatyvias emocijas viduje kenkiame savo organizmui – taip gali išsivystyti psichosomatinės ligos: skausmai ar organų veiklos sutrikimai. Dėl šių priežasčių nepatartina pykčiui tiesiog pasiduoti ir leisti jam kontroliuoti mus“, – sakė „Nulis pykčio“ konsultantė.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas sociologinis Lietuvos vairuotojų tyrimas taip pat atskleidė, kad rečiausiai už vairo neigiamas emocijas bando sukontroliuoti sostinės gyventojai – susipratę, kad pyksta, Vilniuje susivaldyti bando 35 proc. vairuotojų. Tačiau Kaune savo pyktį sako bandantys sukontroliuoti 53 proc. vairuotojų.
Geriausias būdas „vairuoti“ neigiamas emocijas
E. Masalskienė pasakojo, kad geriausia pyktį „vairuoti“ kaip automobilį. „Nelengva sau pripažinti, kad pykstame, bet tai pirmas žingsnis. Supratę, kad patiriame neigiamas emocijas, iškart galime pradėti ieškoti pykčio atsiradimo priežasčių. Gali būti, kad supykome visai ne dėl kitų eismo dalyvių veiksmų ar susidariusių spūsčių, bet dėl anksčiau susikaupusių problemų – pavyzdžiui, asmeninių santykių ar finansinių rūpesčių. Susivokimas iš dalies panaikina neigiamas emocijas, nes žmogus gali vėl racionaliai mąstyti“, – komentavo „Lietuvos draudimo“ pykčio valdymo konsultantė.
Pasak specialistės, trečias neigiamų emocijų „vairavimo“ žingsnis yra bandymas suprasti, ką su pykčiu padaryti, kad niekam nepakenktume. Psichologai teigia, jog neigiamas emocijas gerai pašalinti iš organizmo arba „išveikti“ – intensyviai sportuoti ar nukreipti energiją kitur, pavyzdžiui, medituoti, dainuoti ar užsiimti kita kūrybine veikla. „Ši neigiamų emocijų „vairavimo“ taktika padės tinkamai suvaldyti pyktį ne tik kelyje, bet ir kitose gyvenimo situacijose – taip sumažinsite potencialių problemų riziką ir apsaugosite savo bei aplinkinių sveikatą“, – teigė „Nulis pykčio“ konsultantė.
Ar mokame tinkamai valdyti pyktį?
Psichologė E. Masalskienė sako, kad daugelis žmonių yra nepratę tinkamai valdyti savo jausmų: „Mūsų kultūroje suaugusiems žmonėms apskritai sunku valdyti pyktį – pirmiausia dėl to, kad ne visi įpratę atpažinti savo neigiamas emocijas prieš joms laisvai išsiveržiant, taip pat nuolat esame įsitempę, skubame ir jaučiame stresą, o tokia būsena labai palanki greičiau atsirasti pykčiui“, – sakė „Lietuvos draudimo“ pykčio valdymo konsultantė.
Gyventojų nuomonės tyrimą dėl elgesio kultūros ir patiriamų neigiamų emocijų vairuojant „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2015 m. vasario mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1148 šalies vairuotojai.
Siekdama mažinti pykčio lygį šalies keliuose, didinti saugumą, komfortą ir malonumą vairuoti, šalies ne gyvybės draudimo kompanija „Lietuvos draudimas“ įgyvendina projektą „Nulis pykčio“. Anksčiau atliktas vairuotojų tyrimas parodė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. „Nulis pykčio“ projektą palaiko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.
