Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šių metų sausio-spalio mėn. registruoti 546 įvykiai, kurių metu nukentėjo vaikai. Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, gyventojų apklausos duomenimis, net kas ketvirtas vaikus vežiojantis vairuotojas nenaudoja automobilinės kėdutės.
„8 proc. vaikus specialiose kėdutėse vežioja tik iki 1 metų amžiaus, 39 proc. vairuotojų specialioje automobilinėje kėdutėje vežioja 1-3 metų, tuo tarpu daugiau nei penktadalis 4-7 metų amžiaus vaiką“, – pasakoja A. Pilčicas. Jo teigimu, reikalavimus vežti vaikus, naudojant specialias saugos priemones, ignoruoja 15 proc. klaipėdiečių, 14 proc. kauniečių ir 13 proc. vilniečių. Automobilinių kėdučių nenaudoja net 37 proc. gyventojų iš mažų miestelių bei 59 proc. iš kaimų.
Net ir važiuojant nedideliu greičiu, avarijos metu neapsaugotas vaikas gali stipriai nukentėti ir sužeisti kitus. Nelaimės pasekmės gali būti skaudžios ir tuo atveju, jeigu jis vežamas prisegtas, tačiau saugos kėdutė ar paaukštinimas nėra tinkami jo ūgiui bei svoriui.
Pasak A. Pilčico, Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodyta, jog automobilinėse saugos kėdutėse vaikus būtina vežti iki 3 metų amžiaus, o nuo šių metų lapkričio pradžios sugriežtintos taisyklės, kaip reikia vežti ir vyresnius nei 3 metų amžiaus vaikus.
„Kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, Lietuvoje specialiose kėdutėse arba naudojant paaukštinimus vaikus reikės vežioti tol, kol jų ūgis pasieks 135 cm. Būtent tokio ūgio vaikus, sėdinčius ant galinės sėdynės, galima saugiai prisegti saugos diržu – jis turi būti juosiamas ne per kaklą, o ties krūtinės ląsta ir raktikauliu viršuje bei ties klubais apačioje“, – teigė A. Pilčicas.
Draudimo bendrovės atstovas pasakoja, jog 135 cm ūgį vaikai dažniausiai pasiekia sulaukę 12 metų, tuo tarpu iki 8-12 metų amžiaus vaiką specialiose kėdutėse ar su paaukštinimu vežioja ar ketina vežioti 5 proc. vaikų turintys vairuotojai. Iki 8-12 metų amžiaus specialioje kėdutėje ar su paaukštinimu vaikus dažniausiai vežioja klaipėdiečiai (12 proc.), vilniečiai ir kauniečiai (7 proc.).
Kėdutė apsaugo tik kartą
Kas penktas gyventojas teigė, jog jų paskutinė vaikų automobilinė kėdutė buvo pirkta ar gauta iš pažįstamų, tuo tarpu kas šeštas (17 proc.) teigė, jog iš nepažįstamų žmonių. 48 proc. vairuotojų vaikams pirko naują kėdutę.
„Automobilinę kėdutę gali sugadinti net mažiausias nelaimingas atsitikimas – nedidelis smūgis eismo įvykio metu ar tiesiog kėdutės sutrenkimas ją nešant gali lemti, jog ji nebeatliks savo apsauginės funkcijos. Ji gali būti nebetinkama naudoti net tuomet, jeigu iš išorės nesimato jokio pažeidimo. Taigi, perkant naudotą kėdutę reikėtų įsitikinti, jog su ja nebuvo pakliūta į eismo įvykį“, – teigia A. Pilčicas.
Nors sakoma, kad vaikų saugumu automobilyje galima pasirūpinti parinkus jo ūgiui ir svoriui pritaikytą automobilinę kėdutę, tačiau tai nėra vienintelis dalykas, kurį reikia padaryti. „Labai svarbu, kad automobilinės kėdutės ar paaukštinimai būtų tinkamai naudojami bei įtvirtinami pagal gamintojo nurodytą instrukciją: visų pirma kėdutę reikia atidžiai apjuosti saugos diržu taip, kaip nurodyta naudojimosi instrukcijoje, jis neturi būti per laisvas, sagtis turi nesiremti į kėdutės konstrukciją. Negalima saugos diržu vaiko juosti per kaklą ar pilvą, taip pat svarbu, kad kėdutės rankenos padėtis būtų taisyklinga, ji būtų pritaikyta automobiliui, kuriuo vežamas vaikas. Tik tinkamai parinkta ir įtvirtinta kėdutė suteikia galimybę minimizuoti avarijos pasekmes“, – pasakoja A. Pilčicas.
