2014-ieji būsimųjų vairuotojų egzaminavimo srityje irgi neapsiėjo be naujovių. Žinia, nuo liepos 1-osios 17 metų sulaukusiems jaunuoliams, siekiantiems įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, leista savarankiškai pasiruošus laikyti teorijos egzaminą bei mokytis vairuoti keliuose ir su šeimos nariais, jei prieš tai jie „Regitroje“ išlaikė teorijos egzaminą.
„Todėl norinčiųjų laikyti teorijos egzaminą šiemet sulaukėme daugiau nei 2013-aisiais. Pernai iki gruodžio 1 dienos teorijos egzaminą uostamiestyje laikė 9 627 žmonės, šiemet – 11 536.
Daugiau laisvės
Į praktinę vairavimo egzamino dalį šiemet imta žiūrėti demokratiškiau. Pavyzdžiui, egzaminuojamajam leista važiuoti į gatvę net tuo atveju, jei jis padarė kritinį kiekį klaidų atlikdamas užduotis aikštelėje.
„Taip žmogui leidžiame išbandyti save, pridedame pasitikėjimo savimi. Tai – tik jam į naudą. Beje, dauguma tokia galimybe pasinaudojo“, – džiaugiasi S. Budinas.
„Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas teigia, kad panašaus požiūrio į egzaminuojamuosius bus laikomasi ir toliau.
„Idėja tokia – suteikti žmogui kuo daugiau laisvės, pavyzdžiui, leisti jam pasirinkti, kur jis nori statyti mašiną „parkavimosi“ užduoties metu – nebūtinai konkrečioje stovėjimo aikštelės vietoje, o leisti nuspręsti, kuri egzaminuojamajam atrodo galbūt tinkamesnė. Juk visi žmonės yra skirtingi, su skirtingais sugebėjimais“, – argumentuoja jis.
Į gatves
Anot S. Šumino, jau ateinančiais metais bus pasistengta dar labiau sumažinti užduočių, privalomų atlikti „Regitros“ aikštelėje, skaičių, o jas perkelti į realias eismo sąlygas.
„Tokia mūsų strategija artimiausiems 10 metų – kad vairavimo egzaminas B kategorijos pažymėjimui gauti vyktų kuo tikresnėmis sąlygomis. Reikia pabaigti su tais kuoliukais aikštelėse. Pavyzdžiui, ten apsiriboti dviem pratimais, o visa kita – gatvėse ir tikrose prekybos centrų aikštelėse. Arba tiesiog pirmas 5 egzamino minutes būsimojo vairuotojo veiksmų nevertinti, leisti jam susipažinti su mašina ir prie jos priprasti“, – teigia pavaduotojas.
Jo teigimu, reikėtų atsisakyti ir egzamino maršruto. Esą pakaktų nurodyti 3 taškus, pavyzdžiui, svarbesnes sankryžas, kurias per praktinį egzaminą žmogus turėtų pravažiuoti. O kokius kelius jų link rinksis – jo reikalas.
S. Šuminas įsitikinęs, kad kuo realesnėmis sąlygomis egzaminus laikyti turėtų ir norintieji gauti vilkiko vairuotojo pažymėjimą.
„Skandinavai jau dabar spaudžia Europos Komisiją, kad ši nustatytų atitinkamus reikalavimus. Pavyzdžiui, kad egzaminas būtų laikomas su pilnai pakrautu vilkiku, nes, jų teigimu, tokios transporto priemonės ir tuščios valdymas – du visiškai skirtingi dalykai“, – tvirtina vienas „Regitros“ vadovų.
Vertinti, kas gera, o ne kas bloga
Dar vienas svarbus dalykas, kurį laikui bėgant bus siekiama pakeisti – vertinimo kriterijai.
„Yra dvi sistemos. Viena jų – pagal klaidas. Taip dabar vertiname mes. Kita sistema, populiaresnė tose pačiose Skandinavijos šalyse – pagal sugebėjimus. Kitaip sakant, vertinama ne tai, kas blogai egzaminuojamojo veiksmuose, o kas gerai.
Taip jau yra – kai ieškai klaidų, jų ir randi. O kompetenciniame, visuminiame vertinime galima ir nekreipti dėmesio į klaidas, jei bendras įspūdis geras. Arba atvirkščiai – egzamino metu klaidų gal ir nebuvo, bet tas bendras įspūdis – negatyvus. Pavyzdžiui, žmogus vairavo per daug agresyviai ar panašiai“, – teigia S. Šuminas.
Kol kas šis dalykas yra tik diskusijų lygmens, tačiau pirmieji žingsniai to link žengiami – jau dabar „Regitra“, remdamasi olandų pavyzdžiu, ruošia standartus, padėsiančius apibūdinti, kas yra geras vairavimas. Jais ateityje turėtų remtis ir mokymo aprašas.
„Vairavimo mokyklos turėtų mokyti ne tik atmintinai iškalti Kelių eismo taisykles ir žinoti, kurioje konkretaus jų punkto vietoje reikia padėti kablelį. Žinios turi būti interpretatyvaus pobūdžio, o ne reprodukcinio. Būsimuosius vairuotojus reikia mokyti supratimo, nuovokos, įvairių rizikos veiksnių numatymo. Tai ir yra gero vairavimo sudedamoji dalis“, – tvirtina generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Nauji klausimai
Beje, ateinančiais metais teorijos egzamine gali atsirasti 5 papildomai klausimai – prie dabar esančių 30. Tačiau egzaminuojamieji jų bijoti neturėtų.
„Tai – savotiško tyrimo dalis. Taip tiesiog bandysime sužinoti, ar tie klausimai tinkami, ar ne. Jei į kurį neatsakys dauguma, bus aišku, kad jis yra netinkamas. Egzamino rezultatui tai įtakos neturės, tie klausimai bus neprivalomi. Tačiau gali būti, kad, siekdami motyvuoti žmones išspręsti šias užduotis, nubrauksime vieną klaidą tiems, kurie į visus tuos papildomus klausimus atsakys“, – aiškino S. Šuminas.
