DELFI žiniomis, kitą savaitę Vyriausybė ketina svarstyti KET pakeitimų paketą. Prieš keletą metų apie 250 pasiūlymų, kaip reikėtų keisti šį dokumentą pateikęs S. Brundza teigė, kad neturėjo galimybės susipažinti su ruošiamu projektu ir kol kas nežino, kiek jo idėjų norima įtraukti. Buvęs lenktynininkas, priklausantis „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, trečiadienį Seime surengė pirmąją spaudos konferenciją, kurioje kalbėjo apie vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams aktualias problemas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad pėsčiųjų perėjose žūsta ar yra sužalojama daug eismo dalyvių, todėl KET S. Brundza siūlo papildyti tokiu punktu: „Jei nėra „Stop“ linijos, vairuotojas privalo sustoti prieš pėsčiųjų perėją, ne arčiau kaip 3 m“.
Į klausimą, ar toks reikalavimas nepridarytų papildomų problemų didmiesčiuose ir nepadidintų spūsčių gatvėse, S. Brundza atsakė: „Nemanau. 3 metrai tai yra pusė automobilio, tad nemanau, kad tai sukeltų spūstis. Manau, kad tie 3 metrai neturėtų trukdyti. “
Šiuo metu KET numatyta, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2012 metais ant pėsčiųjų buvo užvažiuota 1 112 kartų, o pernai šių įvykių skaičius padidėjo iki 1 194 atvejų. 2012 m. sužeistų pėsčiųjų skaičius siekė 1138, o 2013 m. padidėjo iki 1186. 2012 metais dėl pėsčiųjų kaltės buvo užfiksuoti 325 įvykiai, o 2013 m. jų padaugėjo iki 333.
Greitis priklausytų nuo oro sąlygų
Jei būtų S. Brundzos valia, KET atsirastų transporto greičio ribojimas dėl nepalankių oro sąlygų. Jis taisyklių 134.1 punktą siūlo apibrėžti taip: „Automagistralėse lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, o esant šlapiai kelio dangai – ne didesniu kaip 110 km/val., greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu, o esant šlapiai kelio dangai 110 km/val. greičiu.“
Atskiruose S. Brundzos paruoštuose pasiūlymų projekto skyriuose gvildenamos keleivių pareigos, eismo reguliavimo problemos, įspėjamųjų signalų, šviesos prietaisų naudojimo, transporto priemonių išsidėstymo kelyje, važiavimo greičio, lenkimo, sustojimo bei stovėjimo, važiavimo per sankryžas ir geležinkelio pervažas aspektai, neįgaliųjų ir specialiųjų transporto priemonių eismo organizavimo ypatumai, eismo organizavimo, keleivių bei krovinių vežimo, lenkimo, kelių ženklinimo ir kitos problemos, išdėstyti papildomi reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ir paukščių varovams, raiteliams.
Kaip taisyti automobilių išregistravimo tvarką?
Pastarosiomis dienomis Lietuvoje netyla diskusijos apie automatiškai išregistruojamas netvarkingas transporto priemones. Klausimo apie šią problemą neišvengė ir S. Brundza.
„Iš esmės toks reikalavimas – būtinas siekiant, kad Lietuvos keliais riedėtų techniškai tvarkingos ir apdraustos transporto priemonės. Bet, deja, nebuvo atsižvelgta į labiausiai pažeidžiamą visuomenės sluoksnį – nedideles pajamas turinčius mūsų senjorus, kurie savo „karietas“ išvairuoja tik vasarą. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie motociklininkus ir istorines transporto priemones. Todėl teiksime pasiūlymą Vidaus reikalų ministrui, kad savo įsakymu įteisintų „sezoninius“ valstybinius numerius. Tokiu būdu šiems asmenims sumažėtų draudimo išlaidos. Manyčiau, jei žiemą automobilis neeksploatuojamas, techninių apžiūrų periodiškumas galėtų būti 3 metai, o ne 2“, – sakė parlamentaras.
Jis taip pat paminėjo, kad 90 dienų terminas, per kurį transporto priemonė turi būti apdrausta ir atlikta jos techninė apžiūra, galėtų būti padidintas iki 180 dienų, o transporto priemonės savininkas turėtų galimybę sustabdyti leidimo dalyvauti eisme galiojimą ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui.
