Taip pat komfortiški automobiliai gali daryti didesnę įtaką greičio viršijimui, nei yra tikimasi. Tyčinio ir netyčinio greičio viršijimo galima išvengti tinkamu kelių tinklo išdėstymu, racionaliai parinktais greičio apribojimais ir vykdant aktyvią eismo kontrolę.
Greičio viršijimas yra tarsi piktybinis auglys eismo saugumo sistemai. Atsižvelgiant į tam tikros paskirties kelius, greitis ne tik padidina eismo įvykių tikimybę, tačiau taip pat padidina rimtų traumų ir žūčių riziką. Statistika graudi - greičio viršijimas yra susijęs su vienu iš trijų mirtimi pasibaigusių eismo įvykių. Lietuvoje 2012 metais viršydami leistiną ar saugų greitį žuvo 62 ir buvo sužeisti 366 transporto priemonių vairuotojai, neįskaitant kitų eismo įvykių dalyvių. Nepriklausomai nuo kelių kategorijų, 40-50 % vairuotojų viršija leistiną greitį. 
Ką vairuotojai mano apie savo greičio pasirinkimą?
Remiantis atliktomis apklausomis, vairuotojai teigia, kad dažniausiai viršija leistiną greitį. Pagrindinė greičio viršijimo priežastis - „prisitaikymas prie eismo srauto". Tai yra tipinis kitų eismo dalyvių įtaigos rezultatas, kai asmuo nesipriešina masių normoms, o tiesiog prie jų prisitaiko. Kitos įvardijamos priežastys - skubėjimas, malonumas, nuobodulys ir netyčinis faktorius - yra priskiriamos prie asmeninių savybių ar nuostatų. Priešingai joms, vairuotojų įvardijama pagrindinė leistino greičio laikymosi priežastis - saugumas.
Pasak psichologo Abrahamo Maslow sukurtos žmogaus poreikių pasiskirstymo hierarchijos - saugumo poreikiai, t. y. apsisaugojimas nuo fizinės bei emocinės žalos, užima vieną iš žemiausių pakopų. Aukščiausio lygmens žmogaus poreikis yra savęs realizavimas, kurio vairuotojams kelyje išvis neturėtų būti. Kitos įvardijamos mažiau reikšmingos priežastys yra baimė būti sustabdytam policijos, baudos vengimas ir papildomos išlaidos degalams. Tokie apklausos duomenys rodo, kad greičio pasirinkimas yra sąmoningas sprendimas. Tačiau tai nereiškia, kad vairuotojai vadovaujasi tik šiais argumentais pasirinkdami greitį, yra tam tikrų faktorių, kurių vairuotojas nepastebi ar net nesuvokia jų daromos įtakos.
Rune Elvikas moksliniuose eismo saugumo tyrimų išvadose teigia, kad dažnai objektyvūs ir subjektyvūs faktai apie važiavimo greitį itin skiriasi, pavyzdžiui, greičio ir laiko prieaugio santykis ar greičio ir eismo įvykio santykis. Jis formuoja išvadą, kad objektyviu požiūriu greičio pasirinkimas nėra racionalus, bet dažnu atveju yra subjektyviai racionalus.
Kurie vairuotojai važiuoja greičiau?
Kai kurie vairuotojai dažniau viršija leistina greitį nei kiti. Bendrai kalbant, vyrai viršija greitį dažniau nei moterys, jauni vairuotojai dažniau nei senjorai, „komerciniai" vairuotojai viršija dažniau nei paprasti vairuotojai, naudojantys automobilį kelionėms į ir iš darbo, kurie, pasirodo, viršija greitį dažniau nei vairuotojai, važiuojantys asmeniniais tikslais.
Kokia įtaką turi greičio ribojimas?
Vadovaujantis tarptautinių tyrimų duomenimis, 75-80 % vairuotojų yra patenkinti bendraisiais greičio apribojimais, tik su išimtimi greitkeliuose - 50% norėtų, kad juose greitis būtų didesnis. Tačiau tai nereiškia, kad vairuotojai būdami patenkinti greičio apribojimais nuolatos jų laikosi. To priežastis yra tai, kad greičio apribojimai vairuotojams daro įtaką tik tam tikrose atkarpose ar situacijose (sankryžos, greičio matuokliai, dangos iškreivinimai, iškilūs kalneliai ir t.t.). Pavyzdžiui, greičio ribos sumažinimas 20 km/val. turi tik teorinį poveikį: didžioji vairuotojų dalis viršija leistiną greitį iki nebaudžiamos ribos - 10 km/val.; papildomos įtakos turi realaus ir suvokiamo greičio svyravimai ±5 km/val. Dėl to, viską susumavus, realus greičio pokytis yra nuo 5 iki 10 km/val.
Tiesioginis 10 km/val. leidžiamo greičio padidinimas 19 % padidina eismo įvykio tikimybę, o sumažinimas - 13 % sumažina įvykio tikimybę.
Kokią įtaką daro socialinis spaudimas?
Kiti eismo dalyviai ir automobilių keleiviai taip pat gali daryti įtaką vairuotojų greičio pasirinkimui. Kaip jau minėta pradžioje, vairuotojams yra svarbu prisitaikyti prie eismo srauto greičio. Siekdami važiuoti kaip visi, vairuotojai dažnai pervertina kitų greitį ir tai sukelia „sniego gniūžtės" efektą, kuris verčia vairuotojus važiuoti dar greičiau. Automobilių keleiviai turi dviprasmišką įtaką greičio pasirinkimui, t. y. kai kurie vairuotojai važiuoja greičiau ar lėčiau nei jų keleiviai. Greičiui įtakos taip pat turi atitinkami keleivių ir vairuotojų deriniai pagal jų amžių ir lytį. Galima apytikriai teigti, kad jauni vairuotojai vyrai važiuoja greičiau, kai keleiviais yra jauni vyrai, ir važiuoja lėčiau keleiviams esant vaikams, tėvams ar jaunoms moterims.
Kodėl vairuotojai viršija greitį netyčia?
Daugiau nei 10 % vairuotojų teigia, kad jie viršija greitį netyčia. Vis dėlto visi automobiliai turi spidometrą, kuris suteikia objektyvią informaciją apie momentinį važiavimo greitį, bet vairuotojai į jį retai atkreipia dėmesį, nes dažnu atveju vadovaujasi savo greičio pojūčio patirtimi. Tačiau subjektyvus greičio suvokimas yra labai nepatikimas dydis ir, kaip rodo moksliniai tyrimai, faktinis greitis būna žymiai didesnis ar mažesnis negu suvokiamas. Galima išskirti tris situacijas, kurios gali sukelti netinkamą važiavimo greičio pojūtį:
ilgalaikis važiavimas dideliu greičiu. Pavyzdžiui, ilgai važiuojant greitkeliu vairuotojas pradeda nuvertinti savo greitį, nes pripranta prie aplinkos pokyčių ir savo važiavimo greičio. Šioje situacijoje labiausiai vairuotojams padeda nuolatinio greičio palaikymo kontrolės režimas ar intelektuali greičio pagalbos sistema automobilyje;
pereinamojo laikotarpio situacijos, kai vairuotojas privalo itin sumažinti greitį, tačiau dažnai nesumažina tiek, kiek turėtų. Pavyzdžiui, atvejai, kai yra išvažiuojama iš greitkelio į kitos kategorijos kelią, įvažiuojama į miestų teritorijas ar ilgame, tiesiame kelio ruože yra kelio vingis. Siekiant išvengti pereinamojo laikotarpio neigiamos įtakos yra rekomenduojama taikyti fizines greičio mažinimo priemones, pavyzdžiui, važiuojamosios kelio dangos siaurinimą ar iškreivinimą.
periferinės informacijos trūkumas kelio aplinkoje. Pavyzdžiui, nakties metu ar esant rūkui, atviriems plotams, neužstatytoms teritorijoms vairuotojai lengvai nuvertina greitį. Taip yra todėl, kad greičio suvokimą lemia didesnė dalis informacijos, kuri patenka per periferinį matymo lauką, nei per centrinį. Tai reiškia, kad vertikalūs elementai periferinės regos lauke (medžiai, pastatai ir t.t.) didina numanomo greičio tikslumą.
Faktoriai, kurie turi įtakos greičio pasirinkimui
-
KELIO EISMO ŽMOGAUS plotis tankis amžius nuolydis pobūdis lytis horizontalės vyraujantis greitis reakcijos laikas planas eismo apribojimai nuostatos ženklinimas jaudulio ieškojimas dangos kokybė APLINKOS priimtina rizika oro sąlygos pavojaus suvokimas AUTOMOBILIO dangos būklė alkoholis tipas natūralus apšvietimas automobilio nuosavybės teisės svorio ir jėgos santykis kelio apšvietimas kelionės priežastis maksimalus greitis kelio ženklai pakeleiviai komfortas greičio apribojimai
Kokia įtaką daro kelio ir jo aplinkos savybės?
Kelio ir jo aplinkos savybės taip pat turi aiškų tiesioginį poveikį greičio pasirinkimui. Kiekvienas vairuotojas gali pateikti tos pačios kategorijos ir funkcijos kelių pavyzdžių, kuriuose greičio režimas yra visiškai skirtingas. Tokiuose keliuose didelę įtaką daro skirtingos kelio savybės, kurios išprovokuoja didesnį važiavimo greitį. Tai reiškia, kad tokios savybės, kaip eismo juostų skaičius, vingiuotumas, augmenija ir kita, lemia subjektyvaus greičio suvokimą.
Pagrindinės kelio savybės, darančios įtaką greičio pasirinkimui
| Skerspjūvis | |||
| Eismo juostų skaičius: | daugiau eismo juostų |
| |
| Kelio plotis: | platesnis |
| |
| Zonos be kliūčių plotis: | platesnis |
| |
| Avarinio sustojimo juosta (yra/nėra): | yra |
| |
| Atskiras dviračių takas (yra/nėra): | yra |
| |
| Horizontalus kelio ženklinimas (yra/nėra): | yra |
| |
| Horizontalės | |||
| Kelio vingiuotumas: | tiesus ruožas |
| |
| Kelio paviršiaus rūšis ir būklė: | aukšta/gera |
| |
| Aplinka | |||
| Pastatai šalia kelio: | mažai pastatų |
| |
| Augmenija šalia kelio: | mažiau augmenijos |
| |
Nepriklausomai nuo to, koks informatyvus yra kelias ir jo aplinka, kiekvienu atveju yra svarbu, kad greičio apribojimai būtų apsupti patikimą informacija teikiančia aplinka. Puikus pavyzdys - kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda atkarpa Vievio mieste. Čia kelio skerspjūvis nepakinta, tačiau labai pasikeičia kelio aplinka, kuri atkreipia vairuotojų dėmesį į jų greitį. Siekiant užtikrinti eismo saugumą, yra būtina kreipti didelį dėmesį į kelių paskirties ir jų parametrų suderinamumą, nes tai daro tiesioginę įtaką vairuotojų važiavimo greičio pasirinkimui.
Kokios automobilių charakteristikos turi įtakos greičio pasirinkimui?
Transporto priemonės, o ypač automobiliai, sparčiai keičiasi bei tobulėja ir tai taip pat turi tiesioginės ir netiesioginės įtakos greičio pasirinkimui. Vairavimo komfortas žymiai padidėjo per pastaruosius dešimtmečius. O triukšmo lygis ir vibracija automobilio viduje važiuojant dideliu greičiu labai sumažėjo. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio signalai nebeinformuoja vairuotojo apie didelį greitį.
Neveltui sportinių automobilių varikliai skleidžia didžiulį garsą, kuris vairuotojams leidžia išgirsti akseleratoriaus pedalo ir variklio sąveikos ryšį. Šiuo aspektu didžiulį pavojų kelia vis didesnį populiarumą įgaunantys elektromobiliai, kurie neskleidžia jokio garso. Minėtų automobilių vairuotojams belieka pasikliauti tik spidometro rodmenimis ir kelio aplinka.
Kelių inžinieriai, parinkdami važiavimo greičio ribojimą pagal suprojektuoto kelio parametrus ir eismo pobūdį, negali papildomai įvertinti būsimo vairuotojo elgesio, psichologinių, asmeninių savybių ar automobilių įtakos. Tačiau yra aiškus faktas, jog vairuotojai viršija greitį sąmoningai nepriklausomai nuo jo apribojimo ribos. Todėl, siekiant užtikrinti eismo dalyvių ir pačių vairuotojų saugumą, yra būtina papildomai taikyti fizines greičio mažinimo priemones bei kelio infrastruktūrą pritaikyti greičio ribojimui. Neįgyvendinę šių priemonių ar padidinę važiavimo greitį mes tik paskatinsime vairuotojus žūti.
