Nuostoliai – apie 70 tūkst.

Rugsėjo pradžioje nežinomi asmenys sudaužė keturias šalia Kauno esančias kelių oro sąlygų stoteles, kurias Valstybinė automobilių kelių direkcija naudoja kelių būklei stebėti.

Neabejotinai organizuotai veikę nusikaltėliai savo veiklą suplanavo iš anksto. Jie suniokojo du stebėjimo įrenginius magistraliniame kelyje Kaunas–Marijampolė ir du – magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (ties Giraite ir IX fortu). Padaryta žala siekia daugiau kaip 70 tūkst. eurų. Nusikaltimą įvykdę asmenys nerasti.

Chuliganai sunaikino ne tik oro sąlygų stoteles, bet ir vaizdo kameras, skirtas eismui ir kelio dangos būklei stebėti, eismo įvykiams nustatyti bei saugiam eismui užtikrinti.

Valstybinei automobilių kelių direkcijai priklauso dviejų rūšių stebėjimo sistemos magistraliniuose keliuose. Čia įrengtos automatinės kelių oro sąlygų stotelės su įranga oro sąlygoms stebėti ir vaizdo kameromis, taip pat sumontuoti eismo intensyvumo skaitikliai. Visus šiuos įrenginius jungia Eismo informacinė sistema, kaupianti duomenis apie kelius ir jų būklę.

Oro sąlygų stotelėse esančios technologijos leidžia tiksliai pamatuoti ant kelio dangos susikaupusį vandens, ledo ir sniego sluoksnį. Jos taip pat tiksliai fiksuoja oro temperatūrą, matomumą, vėjo greitį ir kitus svarbius parametrus. Eismo intensyvumo matuokliai analizuoja transporto srautus ir matuoja transporto priemonių greitį.

Per valandą – keturi objektai

Valstybinės automobilių kelių direkcijos Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gintaras Cilcius neabejoja, kad šalia Kauno esančios sistemos buvo sugadintos tyčia.

„Tai − ne atsitiktinių chuliganų darbas. Stotelės buvo sunaikintos naktį per vieną valandą. Sunku įsivaizduoti, kas ir kodėl taip padarė. Šios kameros nematuoja greičio, todėl kelių eismo taisyklių pažeidėjų nefiksuoja.

Patirta didžiulių nuostolių: atkurti vieną sistemą kainuoja nuo 1500 iki 43000 eurų. Joms iš naujo įrengti prireikia nuo 1 iki 6 mėnesių, nes organizuojami viešieji pirkimai sistemai įsigyti. Kameromis rūpinasi valstybės įmonės „Automagistralė“ ir „Regiono keliai“, jos yra apdraudusios kameras. Dabar laukia, kol gaus draudimo išmokas, kad galėtų įsigyti naujas sistemas. Ši įranga nėra masinės gamybos, todėl brangiai kainuoja“, − teigė G. Cilcius.

„Automagistralės“ direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Eirošius teigė neturįs daug vilties, kad nusikaltimas bus išaiškintas. Čia galėtų padėti pro šalį važiavę ir įvykį matę vairuotojai. Jei kažkas dirba kelyje be kelininkams įprastos aprangos, tai turėtų atrodyti įtartina“, − sakė K. Eirošius.

Jis taip pat prisiminė, kad itin dažnai kelių eismo būklę fiksuojanti sistema buvo niokojama greitkelyje, šalia „Bajorkiemio“.

„Kol ten veikė užeiga, vis nudauždavo stulpą, ant kurio sumontuota mūsų sistema. Kas kartą statydavome vis storesnį, kol galiausiai jis pasidarė neįveikiamas automobiliu. Dabar ši vieta niekam nebeužkliūva“, − pasakojo K. Eirošius.

Komentatoriai kelia versijas

Interneto komentaruose pasipylė spėliojimai, kas galėtų turėti naudos iš šių vandalizmo aktų.

„Mes savo turtą, taip pat ir vaizdo stebėjimo sistemas, apdraudžiame. Draudėjams kasmet sumokame apie 43−58 tūkstančius eurų, o iš draudėjų gauname apie 145 tūkstančius eurų.

Įrangą tiekia ir montuoja bendrovė „Fima“. Ar įmanoma, kad sistema būtų suniokota specialiai, jog paskui būtų perkama nauja? Pirmą kartą girdžiu tokį klausimą. Visiškai atmetu šią galimybę. Jeigu būtų siekiama uždirbti, būtų pasirenkamos visai kitos vietos, o ne tos, kur dideli automobilių srautai, didelė tikimybė būti pastebėtiems“, − sakė K. Eirošius.
Vandalų suniokota stotelė

Bendrovės „Fima“, kuri įrengė šias sistemas, serviso centro direktorius Justinas Grigaliūnas taip pat atmetė spėliones, kad bendrovė galėtų tyčia organizuoti sistemų naikinimą.

„Mes iš to turime daugiau vargo nei naudos. Naujų kelių oro sąlygų stotelių įrengimas mūsų įmonei sudarytų labai mažą visos apyvartos dalį. Būtų absurdas, jei darbuotojai užsiimtų tokiais dalykais, kad paskui iš to pelnytųsi“, − pažymėjo J. Grigaliūnas.

Smarkiai suklydo?

Spėjama, kad chuliganai iš tiesų norėjo sunaikinti greičio matuoklius, kurių šalies greitkeliuose yra 139. Šie taip pat buvo niokojami: jie kažkam ypač užkliūdavo 2008 metais, kai tik buvo pastatyti.

„Tada dažniausiai nukentėdavo šalia Kauno esantys įrenginiai. Dabar matuokliai retai užkliūva, bet šalia Kauno sugadintos metrologinės stotelės. Peršasi išvada, kad yra žmonių, grupių, kuriems šie daiktai labai nepatinka“, − sakė „Fimos“ serviso centro direktorius J. Grigaliūnas.

Jis pažymėjo, kad veikia visi „Fimos“ įrengti greičio matuokliai.

„Galite išbandyti patys. Mums kelių direkcija moka už veikiančios įrangos nuomą, todėl esame suinteresuoti, kad visi matuokliai veiktų“, − teigė J. Grigaliūnas.

Skaičiuos vidutinį greitį

Gali būti, kad šis siautėjimas šalia Kauno susijęs su liepos mėnesį vykusia policijos akcija kelyje Kaunas–Marijampolė.

Tada beveik 5 km ilgio atkarpos pradiniame ir galiniame taškuose įrengtos vaizdo kameros fiksavo transporto priemonės valstybinius numerius, o sistema skaičiavo laiką, per kurį transporto priemonė įveikė šį atstumą. Tada būdavo nustatomas vidutinis greitis, per kurį buvo įveikta minėtoji atkarpa.

Pirmoji vidutinio greičio matavimo savaitė nustebino pareigūnus: užfiksuoti tik keli atvejai, kai greitis buvo viršijimas daugiau kaip 40 ar 50 km per valandą. Vėliau greičio viršijimo atvejų sumažėjo maždaug 10 kartų.

Testuojant šią sistemą buvo užfiksuota 10 transporto priemonių, kurios vidutinį greitį viršijo daugiau kaip 50 km/val., policijos akcijos savaitę tokių atvejų nebuvo nė vieno. Daugiau kaip 40 km/val. greitį viršijo tik 2 transporto priemonės, kai testavimo savaitę tokių užfiksuota 16. Daugiau kaip 30 km/val. greitį akcijos savaitę viršijo 11 automobilių, testuojant jų buvo 59.

Gali būti, kad apie šią akciją išgirdę kauniečiai pamanė, kad prie Kauno taip pat įrengtos naujos kameros, skirtos vidutiniam greičiui matuoti.

Suinteresuoti, kad veiktų

Vairuotojai kartais tarpusavyje ginčijasi, kad dalis greičio matuoklių dažnai neveikia. Kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas patvirtino, kad visi 139 greičio matuokliai veikia.

„Bendrovė „Fima“ žino, kad nuomos mokestis skaičiuojamas, remiantis veikiančių kamerų skaičiumi. Jei nors viena neveikia, už tą kamerą jau neskaičiuojama nuoma“, − paaiškino N. Abukauskas.

Jis turi ir savo paaiškinimą įvykiams šalia Kauno. „Kaip kadaise sakė Algimantas Čekuolis: „Žmonės bijo, ko nežino. Ko bijo – to nekenčia.“ Kaip kitados buvo daužomos garo mašinos, taip dabar kažkam užkliuvo kiti dalykai“, − sakė N. Abukauskas.

Sutartis netrukus baigsis

Pagal sutartį, pasirašytą 2009 m., Lietuvos automobilių kelių direkcija už 139 stacionariųjų greičio matuoklių ir 11 mobiliųjų įrenginių priežiūrą, atnaujinimą ir pačius matuoklius moka apie 1,2 mln. eurų metinį mokestį.

Sutartis pasirašyta 10 metų. Vien šiais taškiniais matuokliais užfiksuotiems greitį viršijusiems kelių chuliganams kasmet išrašoma baudų už maždaug 5 mln. eurų, tačiau surenkama mažiau – apie 3,5 mln. eurų.

2019 metais sutartis baigsis, ir šių greičio matuoklių gali nelikti. Tačiau senus matuoklius pakeis greičio matuoklių tinklas, kurio bandomąjį projektą policija jau išbandė kelyje Kaunas−Marijampolė.