Erzinantys garvežiai miestų gatvėse: kiek dar kentėsime jų dūmų smarvę?

 (570)
Sutikite – vaizdas, kai iš senų automobilių ar autobusų veržiasi juodi dūmai tarsi iš senų garvežių mažų mažiausiai erzina. Jau nekalbant apie žalą sveikatai ir poveikį aplinkai. Pasaulis jau kurį laiką žengia keliu, kad miestų centruose nebelieka vietos ne tik dyzeliniams, bet ir benzininiams automobiliams.
© Shutterstock nuotr.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis dažniau galima susidurti su pasipiktinusiais gyventojais, kurie stebisi, kaip kai kurie automobiliai įveikia techninę apžiūrą – nejaugi jie visi sugenda tik po jos?

Audra socialiniuose tinkluose

Ne vienas garsus žmogus socialiniuose tinkluose reiškia pasipiktinimą dėl aplinką akivaizdžiai gerokai daugiau, nei leistinos normos, teršiančių automobilių.

„Dvi dienos iš eilės dūmtraukis pasitaiko mano rytiniame maršrute. Kiek nepastabiu ar nesupratingu reikia būti, kad naudoti techniškai nevarkingą automobilį? Aplinkiniams juk kvėpuoti visu tuo reikia... Mano manymu, pamačius tokį vaizdą, reikėtų nelaukiant techninės apžiūros pabaigos, iškviesti automobilį papildomam techniniam patikrinimui, kurio, akivaizdu, jis neįveiktų. Šiuo metu nėra tinkamo instrumento (įstatymo) tai atlikti? Tai sukurkim! Suprantu, kad kai kam tolerancijos neturiu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ piktinosi lenktynininkas Benediktas Vanagas.

Tačiau akivaizdu, kad kiekvieno atskiro pažeidėjo neišgaudysi. Todėl DELFI aiškinosi, kokiu keliu ketina žengti patys didieji Lietuvos miestai, kad taršalų juose būtų mažiau.

Benediktas Vanagas
Benediktas Vanagas
© Edgaras Buiko

Vilnius 2050 m. – be įprastiniu kuru varomo transporto

Sostinės darnaus judumo plano koordinatorė Kristina Gaučė teigia, kad Vilnius, kaip ir visos ES šalys, turi per pusę sumažinti įprastiniu kuru varomų transporto priemonių skaičių iki 2030 metų, o iki 2050 metų atsisakyti jų visiškai bei užtikrinti, kad iki 2030 metų miesto logistika (krovinių ir keleivių gabenimas) nesukurtų CO2 emisijos apskritai.

„Tuo tikslu, šuo metu yra rengiama Vilniaus miesto savivaldybės ekologiško transporto plėtros strategija, kurios tikslas mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai ir skatinant elektromobilių ir kitų netaršių bei efektyviai energiją naudojančių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą, įrengti elektromobilių krovos stoteles Vilniaus miesto savivaldybėje, sudaranti palankias sąlygas vilniečiams ir miesto svečiams eksploatuoti elektromobilius.

Siekiant skatinti šių ekologiškų transporto priemonių naudojimą yra būtina įgyvendinti užsibrėžtus tikslus – didinti energijos vartojimo efektyvumą – skatinti alternatyvių energijos šaltinių (degalų) naudojimą transporte, sukurti tam reikalingą infrastruktūrą, prisidedant prie miesto tvaraus transporto įgyvendinimo planų“, – ilgalaikius planus atskleidė K. Gaučė.

Eismas
Eismas
© DELFI / Domantas Pipas

Tačiau trumpalaikių priemonių, kaip kovoti su teršiančiu transportu jau dabar, sostinė kol kas nenumato.

Kaunas susitelkęs į infrastruktūrą

Kauno vicemeras Povilas Mačiulis teigia, kad laikinoji sostinė ketina eiti ne draudimų ar apribojimų, o skatinimo keliu.

Pirmiausia dėmesys kreipiamas į miesto centro infrastruktūrą.

„Kauno miestas nuo seno garsėja kaip žalias miestas. Mieste didžioji dalis keleivių pervežama elektriniu transportu (troleibusais), taip pat Kaunas garsėja viena seniausiu ir ilgiausių pėsčiųjų zonų Europoje – Laisvės alėja. Siekdamas pateisinti šį vardą, Kaunas pastaruoju metu priėmė ne vieną sprendimą, o dar daugiau naujovių planuoja įdiegti artimiausiu metu.

Tranzitinį eismo srautą nuo Senamiesčio ir miesto Centro nukraus planuojamas Kėdainių tiltas. Kėdainių ir Brastos gatvių tęsinyje įrengtas tiltas per Nemuną sujungs Vilijampolę su Užnemunės gatve ties Marvele, o planuojama jungtis su Šilainiais ir Varnių gatve skatins vairuotojus važiuojančius iš Šilainių link Aleksoto, Šančių ar Panemunės aplenkti miesto Centrą, mažinant Šv. Gertrūdos, Birštono bei Karaliaus Mindaugo prospekto apkrovimą. Tai leis atgaivinti dalį Senamiesčio gatvių, panaikinti barjerą tarp miesto centro ir Nemuno pakrantės“, – teigia P. Mačiulis.

Kauno valdžia per artimiausius dvejus metus planuoja iš esmės atnaujinti miesto viešąjį transportą. Šiuo metu mieste važinėja 98 kelių dešimčių metų senumo „Škoda“ troleibusai.

Erzinantys garvežiai miestų gatvėse: kiek dar kentėsime jų dūmų smarvę?
© DELFI / Kęstutis Kasciukevičius

„Visus juos planuojame pakeisti naujais. Taip pat miestas įsigys 17 naujų mažųjų autobusų, kurie pakeis seniausius autobusus. Svarstome apie galimybę, jog Kaunas iki 2030 m. pasiektų, kad viešajame transporte būtų naudojamos tik ekologiškos transporto priemonės, nenaudojančios iškastinio kuro.

Mieste pasiteisino 2016 m. įdiegtos dviračių bei automobilių dalinimosi sistemos. Vien per pirmus 6 mėn. Kaune atsirado 1500 unikalių dviračių dalinimosi sistemos vartotojų, kurie šiais dviračiais atliko daugiau nei 11 000 kelionių. Nemažiau populiari tampa ir automobilių dalinimosi sistema. Per tuos pačius pirmuosius mėnesius sistema pasinaudojo 5000 unikalių vartotojų, kurie atliko 40 000 kelionių.

Beje, prie šios sistemos prisijungus Klaipėdai, „Kaunas-Vilnius-Klaipėda“ tapo pirmąja trasa Europoje, kur tarp didžiųjų miestų veikia tarpmiestinė automobilių dalinimosi sistema“, – teigia P. Mačiulis.

Tik reikia pridurti, kad dviračių ir automobilių dalinimosi sistemos yra privačios įmonės iniciatyva ir verslas, o ne savivaldybės nuopelnas.

Kaunas taip pat numato elektromobilių infrastruktūros plėtrą. Savivaldybės duomenimis, šiuo metu Kaune veikia 17 skirtingo greitumo elektromobilių pakrovimo stotelių.

Standartinė kombinuoto elektromobilių įkrovimo sistema
Standartinė kombinuoto elektromobilių įkrovimo sistema
© Gamintojo nuotr.

„Prieš kelis mėnesius visose miestui priklausančiose automobilių ilgalaikio saugojimo aikštelėse įrengti pakrovimo įrenginiai. Taip sukurta galimybė patogiai naudotis elektromobiliu ir gyvenant daugiabučiuose namuose. Elektromobilių vairuotojai mieste taip pat atleisti nuo rinkliavos už automobilių stovėjimą.

Artimiausiu metu planuojama suteikti teisę elektromobilių vairuotojams naudotis viešajam transportui skirtomis eismo juostomis miesto centre. 2018 m. miestas planuoja daug investuoti į elektromobilių infrastruktūrą. Planuojama įrengti iki 50 elektromobilių greito įkrovimo punktų“, – žadėjo P. Mačiulis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Seimas pritarė pataisoms uždrausti pėstiesiems naudotis mobiliaisiais telefonais perėjose (83)

Siūloma uždrausti pėstiesiems pėsčiųjų perėjose naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė tokioms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms.

KET pažeidėją galima atpažinti dar iki egzamino „Regitroje“ (4)

Naudodamiesi empiriniais „Regitros“ ir Kelių policijos tarnybos duomenimis, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai pirmą kartą nagrinėjo pradedančiųjų vairuotojų padarytų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų ir jų sukeltų eismo įvykių ryšį su asmenybės bruožais ir turima saugaus vairavimo samprata. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, tyrimas nustatė, kad įmanoma atpažinti būsimus kelių eismo taisyklių pažeidėjus dar jiems nepradėjus vairuoti – tą atskleidžia vien būsimų vairuotojų asmenybės bruožai bei jų nuostatos dėl eismo saugumo.

Apklausa atskleidė nacionalinius eismo kultūros ypatumus (11)

Stereotipiniai streso keliuose veiksniai atrodo labai paprasti: nesidairantys pėstieji erzina vairuotojus, nepraleidžiantys automobilių vairuotojai nervina praeivius, o visur lakstantys dviratininkai – visus. Tačiau visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo ką kita – ne tik pėstiesiems bei dviratininkams, bet ir automobilių vairuotojams daugiausia streso kelia ir saugią kelių atmosferą griauna neatsakingas kitų sutinkamų vairuotojų elgesys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sukrečiantis vaizdo įrašas įrodo, kodėl saugos diržai būtini (14)

Segėti saugos diržus – būtinybė, jau kelis dešimtmečius privaloma vairuotojams ir keleiviams visame pasaulyje. Nesuskaičiuojamas skaičius tyrimų ir praktika nenuginčijamai įrodė, kad ši saugos kelyje priemonė išgelbėjo daugybę gyvybių, skelbia autoblog.com.

Dažniausios vairavimo teorijos testuose daromos klaidos: ar atsakytumėte teisingai? (87)

Norint sėkmingai išlaikyti vairavimo teorijos egzaminą VĮ „Regitroje“, neužtenka tiesiog iškalti atmintinai testo klausimų. Būtina suprasti, kodėl į juos reikia atsakyti būtent taip. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausias klaidas, daromas sprendžiant KETbilietai.lt vairavimo teorijos testus.
Facebook draugai