Tuo metu „Regitra“ teigia, kad galiojanti vairuotojo pažymėjimo keitimo tvarka yra maksimaliai liberali ir paprasta, o tam tikri saugikliai numatyti norint apsisaugoti nuo sukčių.
Emigrantės istorija
Agnė buvo deklaravusi išvykimą iš Lietuvos, o grįžusi į gimtinę aplankyti šeimos nusprendė prasitęsti vairuotojo pažymėjimo galiojimą.
„Deja, nors ir esu Lietuvos pilietė, čia gimiau užaugau – nebegaliu Lietuvoje prasitęsti vairuotojo pažymėjimo.
Pirmiausia susidūriau su problema gaunant vairuotojo sveikatos pažymą. Norint prasitęsti vairuotojo pažymėjimą turite išsiimti iš savo poliklinikos psichiatro pažymą, o vėliau ir – vairuotojo sveikatos pažymėjimą. Poliklinikoje man paaiškino kad aš to padaryti negaliu, nes esu išsiregistrvus iš Lietuvos, neturiu čia socialinio draudimo, mano visi duomenys jau yra nukeliavę į archyvą ir manęs jie negali priimti.
Pasiskambinus į „Regitrą“ paklausiau, ar tiktų pažyma iš privataus psichiatro. Man pasakė, kad privalo būti iš mano poliklinikos, kad žinotų, jog nesu turėjusi kitų problemų. O poliklinika manęs negali priimti, nes esu deklaravus išvykimą, neturiu socialinio draudimo ir mano visi duomenys yra archyve.
Taip pat poliklinika pasiūlė prisiregistruoti atgal į Lietuvą, išsiimti socialinį draudimą ir tada po 2-3 mėnėsių jau turėčiau būti priregistruota poliklinikoje. Bet kas gali laukti ir būti Lietuvoje 2-3 mėnesius, jei dirba ar studijuoja užsienyje?“, – stebisi Agnė.
Šiaip ne taip merginai pavyko susitvarkyti dokumentus pas privačiai dirbančius medikus. Tačiau problemos tuo nesibaigė.
„Su visais privalomais dokumentais nuvykau į „Regitrą“ prasitęsti vairuotojo pažymėjimo. Teko laukti 2 valandas eilėje. Galiausiai, man pareiškė, kad aš negaliu prasitęsti pažymėjimo ir kad važiuočiau iš kur atvažiavus. Darbuotoja bendravo labai nemaloniai, nutėškė man ant stalo lapą su prirašyta variantų, kada tik gali pritaikyti išimtį.
Vienas iš jų – jei oficialiai įrodau, kad pusę metų praleidžiu Lietuvoje dėl asmeninių ryšų. Darbuotoja pasakė – tėvai nesiskaito. Gali būti tik vyras arba vaikai. Aš jos prašiau paaiškinti tuos punktus ir padėti išspręsti šia problemą, patarti kaip būtų įmanoma gauti tas teises. O ji man tik draskė akis ir pareiškė: važiuok iš kur atvažiavus.
Patarė teises prasitęsti toje šalyje, kur gyvenu. Bet aš neturiu pastovios gyvenamosios vietos, keliauju ir pabūnu vienoje šalyje kelis mėnesius, po to kitoje šalyje vėl keli mėnesiai. Tai darbuotoja taip ir man pasakė: tada ir važiuok, kur tu nori“, – pasakoja mergina.
Agnė teigė, jog į Lietuvos biudžetą sumoka nemažai mokesčių, tad tikėjosi bet elementarios pagarbos.
„Kaip gali būti, kad Lietuvos pilietis nebegali turėti Lietuvos vairuotojo pažymėjimo? Aš turiu čia nekilnojamo turto, namą, sklypą – kiekvienais metais čia moku didžiulius mokesčius, esu lietuvė ir sugrįžus čia gaunu spjūvį į veidą – nei pas gydytoją negaliu patekti išsiimti pažymos teisėms, nei „Regitroje“ prasitęsti vairuotojo pažymėjimo. O valstybės tarnautojai elgiasi kaip su paskutine šiukšle ir pasiunčia važiuot iš kur atvažiavus“, – piktinasi Agnė.
Po pokalbio su kitu „Regitros“ darbuotoju moteris teigia išgirdusi dar vieną pasiūlymą.
„Pasakė, kad vienintelis variantas kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, kad pakeistų įstatymą. Likau šoke. Grįžus į savo tėvynę, mokėdama kiekvienais metais didžiulius mokesčius Lietuvai, negaliu net poliklinikoje išsiimti pažymos“, – sako Agnė.
Tiesa, "Regitros" atstovų teigimu, moteris raštu nepateikė jokių pretenzijų dėl esą nekokybiško ir nemandagaus aptarnavimo.
„Regitra“ atmeta kaltinimus
Klientų aptarnavimo metodikos skyriaus duomenimis, „Regitroje“ per metus apsilanko apie 1 mln. gyventojų – beveik 750 tūkst. kreipiasi dėl transporto priemonių registracijos paslaugų, likę – dėl egzaminų ir vairuotojų pažymėjimų keitimo. Kasmet Informacijos teikimo centras telefonu suteikia apie 400 tūkst. konsultacijų.
DELFI saugodamas skaitytojo privatumą neatskleidė tikrųjų emigrantės duomenų.
„Mūsų duomenimis, pastarųjų kelių savaičių laikotarpiu dėl tokios situacijos „Regitroje“ nebuvo skųstasi. Tai, ką žmonės vadina „biurokratija“, yra jų teisinis santykis su valstybe ar vietos administracija. Tai reiškia, kad ne tik nuo institucijų darbuotojų, bet ir nuo pačių gyventojų požiūrio į taisykles, kada ir kaip jiems bus suteiktos viešosios paslaugos, jų dalyvavimo diskusijoje, kokios taisyklės turi būti, priklauso, ar reikalų tvarkymas bus paprastesnis, ar sudėtingesnis“, – atsakyme DELFI teigia „Regitros“ atstovė Aurelija Juodelytė.
Pateikiame dalį „Regitros“ atsakymo:
„Jūsų skaitytojos paklausime minimos veiklos – vairuotojo pažymėjimo keitimas, teisės vairuoti suteikimas (egzaminavimas) – yra tokios paslaugos, kurias Lietuvos valstybės vardu teikia valstybės įmonė „Regitra“. Svarbu tai, kad paslaugos teikiamos ne tik valstybės piliečiams, bet visiems šalies gyventojams.
Atsižvelgiant į „Regitros“ pareigą administruoti paminėtų paslaugų suteikimo procesus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, taip pat į tai, kad su ne Lietuvoje gyvenančiais piliečiais susisiekti sunkiau, vidaus reikalų ministras padarė administracinį palengvinimą – leido pačiam žmogui nuspręsti, kaip jis nurodys atsakingai institucijai, jog turi įprastinę gyvenamąją vietą vairuotojo pažymėjimą išduodančioje valstybėje.
Taigi iki tol galiojusi gyventojų/ piliečių prievolė deklaruoti gyvenamąją vietą, t. y. tik šiuo vieninteliu būdu patvirtinti įprastinės gyvenamosios vietos turėjimo Lietuvoje arba darbo ar asmeninių ryšių su Lietuva faktą, išplėsta. Nuo 2016 m. kovo 2 d. žmonės patys gali pasirinkti sau priimtiniausias priemones (dokumentus) patvirtinti sąsajas su Lietuva, nurodyti „Regitrai“ įprastinę gyvenamąją vietą.
Kodėl valstybė reikalauja nurodyti įprastą gyvenamąją vietą?
Kiekvienas sutiks, kad rūpintis eismo dalyvių saugumu yra valstybės pareiga. Tad kiekvienas supras, jog vairuotojo pažymėjimo išdavimo reikalavimai kyla iš šio siekio – užtikrinti visų saugumą keliuose. Vienas kertinių vairuotojo pažymėjimo suteikimo reikalavimų – išduoti vairuotojo pažymėjimą tik tiems asmenims, kurie nurodo, kad turi įprastą gyvenamąją vietą valstybėje, kurioje prašo vairuotojo pažymėjimo išdavimo.
Įprastos gyvenamosios vietos turėjimas reiškia, jog asmuo ne mažiau kaip pusmetį per kalendorinius metus praleidžia toje šalyje, o jeigu dėl darbo gyvena dvejose valstybėse po trumpesnį laiką, tai ta šalis, į kurią asmuo nuolat sugrįžta dėl asmeninių ryšių, ir yra įprastinės gyvenamosios vietos valstybė.
Toks reguliavimas užtikrina, kad, nors vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės nėra vienodos ES mastu, vis tiek laisvo asmenų judėjimo teise besinaudojantys ES gyventojai gali gauti vairuotojo pažymėjimą bet kurioje ES šalyje. Be to, vairuotojo pažymėjimus ES gali gauti ir ne ES šalių piliečiai, pakanka, jog jie turi įprastą gyvenamąją vietą vienoje kurioje nors ES šalyje.
Įprastinės gyvenamosios vietos fiksavimas registre reiškia, kad vairuotojo pažymėjimą išdavusi šalis užtikrina, jog asmuo valstybei bus pasiekiamas, kai to reikės dėl teisinių santykių (pavyzdžiui, pranešti, kad artėja vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas, ar iš sveikatos priežiūros įstaigos gauta informacija, reikšminga teisės vairuoti ribojimui ir pan.).
Kita priežastis, kodėl įprastinės gyvenamosios vietos sąlygos įvykdymas yra esminis direktyvos, užtikrinančios vairuotojo pažymėjimų tarpusavio pripažinimo principą, elementas, paprasta – kai šalys narės nėra visiškai suderinusios teisės aktų vairuotojų pažymėjimų išdavimo srityje, ryšys tarp vairuotojo ir valstybės, suteikusios jam specialiąją teisę vairuoti, padeda kovoti su vadinamuoju „vairuotojų pažymėjimų turizmu“.
Vairuotojų pažymėjimų turizmas – tai nesąžiningų ir kelių eismo taisyklių pažeidimus padariusių vairuotojų siekis išvengti neigiamų pasekmių už nesaugų ir neatsakingą vairavimą.
LR vidaus reikalų ministro priimtas reikalavimas susijęs su tuo, kad emigracijoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai neprarastų galimybės naudotis „Regitros“ administruojamomis viešosiomis paslaugomis ir, prašydami vairuotojo pažymėjimo išdavimo, savo pačių nuožiūra pasirinktų priemonę (dokumentą) patvirtinti darbo ar asmeninius ryšius su Lietuva arba tiesiog būtų deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ilgiau kaip 185 dienas per kalendorinius metus.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija susirūpino atvejais, kuomet kelių eismo taisyklių pažeidimus padarę vairuotojai pareigūnams pateikia tarsi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o čia pat prisijungus prie „Regitros“ duomenų bazės paaiškėja, kad teisė vairuoti asmeniui atimta.
Tokių atvejų pasitaiko tarp tolimųjų reisų vairuotojų bei tarp užsienyje dirbančių kraštiečių. Nesąžiningas vairuotojų elgesys paaiškėja ir Lietuvoje. Situacijos atsiranda dėl „Regitros“ klientų piktnaudžiavimo jiems parodytu pasitikėjimu: iki šiol klientus aptarnaujantys valstybės įmonės darbuotojai nedelsdami, be apribojimų ir papildomos administracinės naštos išduodavo identišką nacionalinio vairuotojo pažymėjimo dublikatą, kai gyventojai pranešdavo turimą vairuotojo pažymėjimą praradę. Dėl prarasto kitos ES ar EEE šalies pažymėjimo, dublikato išdavimas galėjo užtrukti iki mėnesio.
Šiuo metu galiojančios taisyklės dėl vairuotojo pažymėjimų išdavimo, keitimo, atnaujinimo, sustabdymo ar panaikinimo yra maksimaliai liberalios ir naudingos vairuotojams, nesvarbu, kurioje ES šalyje jie būtų įgiję ar siektų įgyti teisę vairuoti.
Tačiau nepamirština, kad su atsivėrusia platesne laisvo judėjimo erdve atsirado ir institucijų bendradarbiavimo privalumai, padedantys kovoti su atvejais, kuomet teisę vairuoti praradę ar jos net neįgiję asmenys siekia apeiti vienos šalies taisykles kitoje šalyje. Tam tarnauja ir tarptautinės bei tarpinstitucinės apsikeitimo elektroniniais duomenimis sutartys.
Nurodyti savo ryšį su Lietuva „Regitroje“ iš Jūsų bus reikalaujama, jei:
• esate studentas ar moksleivis iš Lietuvos ir šiuo metu mokotės užsienyje;
• esate užsienio šalių studentas ar moksleivis ir mūsų šalyje studijuojate ar lankote mokyklą ne trumpiau nei 6 mėnesius;
• buvote išvykęs atlikti arba dabar atliekate apibrėžtos trukmės profesinę užduotį užsienyje;
• esate gavęs darbą ar nuo seniau dirbate užsienyje, tačiau nuolat sugrįžtate į Lietuvą dėl asmeninių ryšių;
• ilgą laiką gyvenote užsienyje, bet dėl asmeninių ir (ar) darbo ryšių priėmėte sprendimą grįžti nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką ir atvykote čia.
Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas artėja prie pabaigos, nuolat užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo gali kreiptis į toje valstybėje vairuotojo pažymėjimus išduodančią instituciją. Tokiu atveju, vairuotojo pažymėjimo keitimas vyks pagal toje šalyje nustatytą reguliavimą.
Užsienyje ilgokai gyvenantys mūsų šalies piliečiai neretai turi ne mūsų valstybėje, o užsienio šalyje gautą vairuotojo pažymėjimą. Keisti vairuotojo pažymėjimus jie pageidauja Lietuvoje.
Primintina, kad keičiant JAV ar kitose užsienio šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus, VĮ „Regitra“ vadovaujasi vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintomis taisyklėmis, kuriose reglamentuota tokių dokumentų keitimo tvarka. Joje nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE šalyse, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus“.
Situacijos atomazga
Pateikę išaiškinimą „Regitros“ atstovai taip pat pranešė, kad Agnė dar kartą apsilankė institucijoje ir „savo parašu patvirtino, jog neturi pastovių darbo ryšių užsienyje bei, akivaizdu, kad jos gyvenamąja vieta laikytina Lietuva dėl asmeninių ryšių – tad prašymas dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo priimtas ir bus išspręstas teigiamai“.
"Regitra" DELFI informavo, kad moteris galų gale nusprendė vairuotojo pažymėjimą išsiimti Ispanijoje.
