Ekspertai apie skendusius automobilius: neduok Dieve, niekam nelinkėčiau

 (92)
„Neduok Dieve, niekam nelinkėčiau“, – taip apie skendusius automobilius atsiliepia LRT.lt pašnekovai. Anot jų, automobilių pardavėjai taip gerai užmaskuoja automobilio gedimus, kad pirkėjas iš pradžių gali jų nepastebėti, bet po tam tikro skaičiaus nuvažiuotų kilometrų – prasikeikti.
Ekspertai apie skendusius automobilius: neduok Dieve, niekam nelinkėčiau
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Šią savaitę, oro temperatūrai pradėjus kilti, Estijoje dėl nesaugumo buvo uždarytas per Baltijos jūros ledą nusidriekęs 3,9 km ilgio automobilių kelias Hapsalu-Noarotsis. Teigiama, kad važiuoti šia trasa tapo nesaugu dėl atšilusių orų, be to – pradėjo plūsti vanduo iš jūros ir veržtis per ledo plyšius.

Vis dėlto į perspėjimus nevažinėti jūros ledu reaguoja ne visi – Vakarų Estijos pakrantėje šį sausį jau įlūžo vienas vairuotojas. Visureigį „VW Touareg“ vairavęs vyras liko sveikas, tačiau automobilis gavo gerą gurkšnį vandens.

Kas nutinka automobiliui, kai jį apsemia vanduo? LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas Valdas Vilūnas prisimena atvejį, kai jam buvo siūloma įsigyti naujutėlį „Range Rover“.

„Automobilių dirbtuvėse stovėjo labai gražus ir naujas „Range Rover“. Mano susidomėjimą pastebėjęs serviso savininkas iškart klausė, galbūt noriu įsigyti. Pigus, gražus, bet... skenduolis. Automobilis buvo skendęs JAV Floridos pelkėse, sutvarkytas ir pigiai parduotas ten vykusiame aukcione. Lietuvoje jis atsirado kaip ypač patraukli prekė už fantastišką kainą.

Valdas Juozas Vilūnas
Valdas Juozas Vilūnas
© Organizatorių nuotr.

Naujasis savininkas pigiu visureigiu džiaugėsi iki pirmo lietaus. Automobilis vairuotojui surengė nemalonų pasirodymą – patys pakildavo ir nusileisdavo durų stiklai, įsijungdavo oro kondicionierius, tai veikdavo, tai neveikdavo valytuvai, prietaisų skydelyje vykdavo tikra šviesos ir muzikos šventė – kompiuteris nesusitvarkydavo su visu šiuo chaosu ir įjungdavo serviso režimą, kad vairuotojas pamažu galėtų atropoti iki remonto dirbtuvių“, – LRT.lt pasakoja V. Vilūnas.

Pasak žurnalisto, autoelektrikai džiovino visas laidų jungtis, valė kontaktus, keitė jutiklius, tačiau drėgmė jau buvo padariusi savo juodą darbą – kompiuteris negaudavo informacijos iš įvairių prietaisų arba ją gaudavo klaidingą. Prabangus ir gražiai atrodantis „Range Rover“ metus stovėjo dirbtuvėse, kol buvo pusvelčiui parduotas į Uzbekistaną.

„Net jei [skendęs] automobilis ir gražus, pigus bei važiuojantis, dideliu ratu jį apeikite. Nesvarbu, kur buvo paskendęs – gėlame ar sūriame vandenyje, jis niekada nebus geras ir patikimas“, – pataria V. Vilūnas.

Jautriausia drėgmei – elektronika

Automobilių žinovas, žurnalistas Vytenis Kudarauskas taip pat tikino niekada nenorintis įsigyti skendusio automobilio. „Jei sulaukčiau pasiūlymo rinktis daužtą ar skendusį automobilį, rinkčiausi daužtą. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kiek automobilis buvo pažeistas vandens, daug priklauso ir nuo automobilio markės bei modelio, tačiau daug drėgmės gavęs automobilis gali būti tikras galvos skausmas ir kankynė savininkui“, – perspėja specialistas.

Jautriausia drėgmei vieta – elektronika. Anot V. Kudarausko, šiais laikais, kai nauji automobiliai turi kelis atskiras sistemas valdančius kompiuterius ir kilometrus laidų, pažeisti šią sistemą yra itin nemalonu finansiškai.

„Jei buvo apipiltas variklio valdymo kompiuteris, vienas dalykas yra nusipirkti naują, tačiau jį reikia ir sumontuoti. Be to, ne visiems automobiliams pakanka jį įdėti ir prijungti. Būna, kad reikia atskiro „pririšimo“ prie automobilio, o tai reiškia ir prijungimą prie kitų sistemų. Tarkime, imobilizatoriaus, kuris, jei nebus tinkamai supažindintas su nauju kompiuteriu, neleis užvesti automobilio“, – LRT.lt kalbėjo V. Kudarauskas.

Taigi remonto kainą gali išpūsti ne tik dalys, tačiau ir jų sumontavimas. Be to, nėra garantijų, kad viskas veiks taip, kaip priklauso.

Ralio meistras ir serviso savininkas Vincas Gerdžiūnas portalui LRT.lt taip pat sakė, kad elektronika nepakenčia jokios drėgmės – nesvarbu, ar tai būtų sūrus vanduo, ar gėlas.

„Nors laidai būna izoliuoti, vanduo yra labai skvarbus ir patenka visur. Tai beprotiškai kenkia elektronikai. Dažnu atveju reikia pakeisti praktiškai visą skendusio automobilio elektroniką, o tai kokybiškai atlikti kartais yra per brangu. Neretai Lietuvoje meistrai pravalo kontaktus ir išleidžia automobilį į kelią. Tačiau vėliau tai vienur, tai kitur pradeda „trumpinti“ kontaktai, užsidega lemputės ir tampa nebeaišku, kas nutiko“, – aiškina V. Gerdžiūnas.

Specialistai sako, kad rimtų gedimų gali kilti ir stabdžių sistemoje, pavarų dėžėse, taip pat – kondicionavimo sistemose ir kitur.

Korozija veikia kaip uždelsto veikimo bomba

Pasak automobilių žinovo, jei automobilis buvo aplietas, tačiau viskas veikia, per anksti džiaugtis taip pat nereikėtų. Kartais korozija suveikia kaip uždelsto veikimo bomba – kurį laiką viskas gerai, bet po savaitės kitos ištinka mirtis.

Ekspertai apie skendusius automobilius: neduok Dieve, niekam nelinkėčiau
© DELFI

„Galima manyti, kad sūrus, druskingas vanduo yra blogiau nei gėlas. Tačiau bet koks vanduo nieko gero neduoda. Druskingas vanduo tiesiog suveikia greičiau ir jį išdžiovinus lieka nuosėdos. Vanduo gali pažeisti ir variklį. Jei šiam veikiant į jį patenka vandens, tuomet įvyksta vadinamasis hidrosmūgis, o varikliai kartais sugadinami nepataisomai“, – aiškina V. Kudarauskas.

Vanduo kenkia ir kėbului – jei automobilis ilgą laiką stovėjo vandenyje, korozijos tikimybė išauga keleriopai. Nereikia pamiršti, kad vanduo prasiskverbia visur, ypač į kiliminę dangą. Jei automobilis nebus tinkamai išdžiovintas, ilgainiui ne tik pasijaus nemalonus kvapas, bet ir rasos langai, drėgmė pradės skverbtis į metalą, o tai taip pat padidina korozijos tikimybę.

V. Gerdžiūnas tikina, kad net ir išdžiūvus druskingam vandeniui lieka druskų, kurios, gavusios drėgmės, skatina koroziją: „Tik laiko klausimas, kada automobilis surūdys. Faktas, kad gerokai greičiau.“

Pataria stebėti orų prognozes

Kaip neįsigyti skendusio automobilio? Ralio meistras V. Gerdžiūnas duoda pagrindinį patarimą – stebėti orų prognozes.

„Perkant automobilį ir norint to išvengti, reikia sekti ir orų prognozes, kas kur vyksta. Amerikoje būna tornadų, potvynių, tačiau jų netrūksta ir Europoje, pavyzdžiui, Vokietijoje. Potvynių kartais būna labai lokaliose vietose, prie kalnų. Esu matęs, kaip Europos šalyse apsemiami požeminiai garažai. Automobiliai ištempiami iš jų ir bandomi parduoti“, – tikina LRT.lt pašnekovas.

V. Gerdžiūnas automobilių pirkėjams pataria informacijos ieškoti internete, kur esą galima patikrinti beveik viską.

„Kiek teko su tuo susidurti, tokios bėdos būna užfiksuotos. Rimtai paieškojus informacijos apie automobilį (žinoma, dažniausiai už pinigus), galima sužinoti nemažai. Ten neretai būna nurodoma, kad automobilis buvo skendęs. Klausimas – kiek? Automobilis gali būti skendęs per sprindį, tačiau gali būti atsidūręs vandenyje ir apsemtas iki lubų. Teko matyti tokių neva pataisytų automobilių. Viename tokių automobilių, bandant pakeisti lubose esančią lemputę, nes ji mirksėjo, atidarius iškrito dumblo. „Meistrai“ nepasigilino, kad ir ten reikia išvalyti“, – pasakoja V. Gerdžiūnas.

Lietuvoje skęsta kūdrose

Kaip teigia draudėjai, jei važinėjamasi ledu, užšalusiu vandens telkiniu, paskendimas ar įlūžimas bus traktuojamas kaip nedraudžiamasis įvykis.

„Draudžiamasis būtų toks paskendimas, kai automobilis dėl tam tikrų priežasčių, važiuodamas keliu, nuvažiuoja į vandens telkinį ar nurieda neužtraukus rankinio stabdžio“, – LRT.lt aiškino AB „Lietuvos draudimas“ atstovė Ingrida Žaltauskaitė.

Tokių atvejų per 2015-uosius ši draudimo bendrovė turėjo tris – du automobiliai paskendo kūdroje ir tvenkinyje, kai buvo palikti su neužtrauktu rankiniu stabdžiu, o trečiasis nuvažiavo nuo kelio į upelį. Tuo metu 2014-aisiais įvyko vienas skendimas – vairuotojui nesuvaldžius automobilio jis nuvažiavo nuo kelio ir nuskendo Šešupėje.

„Dažniausiai automobiliai tokiais atvejais jau būna nebepataisomi. Nuostoliai priklauso tiesiogiai nuo to, kokio amžiaus ir markės yra automobiliai, kokios jie vertės, todėl atvejis nelygus atvejui. Nors 2015-aisiais skendę automobiliai buvo gana seno amžiaus – nuo 1998-ųjų iki 2007-ųjų, žalos siekė keletą tūkstančių eurų“, – pasakoja I. Žaltauskaitė.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Prie stovėjimo aikštelių turėtų atsirasti nauji ženklai (1)

Susisiekimo ministerija palaiko Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) iniciatyvą dėl ypač saugių stovėjimo aikštelių, skirtų krovininėms transporto priemonėms, įrengimo tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Itin saugios aikštelės – tai papildoma apsauga ir visiškas transporto priemonių ir krovinių saugumas.

Kokių gyvūnų kelyje reikia saugotis labiausiai (27)

Rugsėjo pabaiga – intensyviausias laukinių gyvūnų migracijos metas. Būtent dabar kyla didžiausia rizika su miško žvėrimis susidurti keliuose. Kuo šie metai ypatingi ir kokių gyvūnų keliuose reikia saugotis labiausiai?

4 patarimai, kaip išsirinkti miesto automobilį (19)

Kiekvienas vairuotojas nors kartą yra atsidusęs – geriau būčiau pirkęs kitą automobilį. Ypač rudenį, kai gatvėse padaugėja transporto priemonių ir reikia nuolat atidžiai manevruoti, arba tada, kai tenka pasistatyti automobilį kišenės dydžio senamiesčio kieme ar užstrigti spūstyje. Kokį automobilį įsigyti norint viso to išvengti?

Daugiausia avarijų rugsėjį – dviejuose Lietuvos miestuose (7)

Pasibaigus vasarai didžiųjų miestų vairuotojams kaip ir kasmet tenka pratintis prie didesnio eismo intensyvumo, o taip pat gyventojus varginančių spūsčių, kurios svarbiausiose didmiesčių transporto arterijose paprastai nusidriekia piko valandomis. Draudikų duomenimis, automobilių prisipildžiusios gatvės ne tik lemia nepatogumus ir prailgstančias keliones, tačiau ir didesnį eismo įvykių skaičių.

Stengėsi pranešti apie girtą vairuotoją, bet policijos pagalbos nesulaukė? (18)

Pranešti policijai apie neblaivius vairuotojus aktyviai raginami visi eismo dalyviai, tačiau faktai rodo, kad kartais nesulaukiama deramos reakcijos. Pažiūrėkite istoriją apie tai, kaip vieno pilietiško vairuotojo iniciatyva padėti pareigūnams sulaikyti įtartiną vairuotoją nuėjo veltui. Kodėl? Aiškinasi LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“.
Facebook draugai