Eismo rebusai: sprendžia ne tik „kleveliai“, bet ir patyrę vairuotojai

 (48)
Asmenys, kurie atsakingi už eismo reguliavimą, pasistengė, jog vairuotojams įveikti Lietuvos miestuose esančias žiedines sankryžas būtų kuo sudėtingiau. Taip tikino ir patyrę vairuotojai, todėl nenuostabu, kad žiedinės sankryžos „kleveliams“ yra sunkiai įveikiama užduotis.
Žiedinė sankryža
Žiedinė sankryža
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Suko garbės ratus

Metus vairuojanti Violeta teigė, jog dabar žiedinės sankryžos streso jau nebekelia, tačiau pirmaisiais mėnesiais teko patirti įvairių nesusipratimų.

„Kuo arčiau žiedo, tuo labiau panika apima. Galvoje nuolat kirba klausimas, kaip pataikyti į reikiamą juostą, kuriuos automobilius praleisti. Dabar jau viskas gerai, regis, neblogai susigaudau. Aišku, labiausiai padėjo praktika, nes kai kelis kartus per dieną važiuoji per tas žiedines sankryžas, jau aišku, kaip elgtis“, – teigė Violeta.

Tačiau ji prisiminė, jog tada, kai jos vairavimo patirtis buvo kokie trys mėnesiai, žiedinėje sankryžoje yra tekę sukti ir „garbės ratą“.

„Kažkaip nepasižiūrėjau ir iki žiedinės sankryžos nespėjau persirikiuoti į antrą ar pirmą juostą, todėl į vadinamąjį žiedą įvažiavau iš trečios juostos ir į tokią pačią pataikiau. Žinia, iš žiedo trečiąja juosta išvažiuoti negalima, todėl kelis kartus sukau garbės ratus, kol išdrįsau persirikiuoti į antrą juostą, kad galėčiau išvažiuoti“, – ne itin malonią patirtį priminė Violeta.

Ji žiedinėje sankryžoje savo kailiu patyrė, kaip svarbu laiku rodyti posūkio signalą.

„Į žiedą įvažiavau iš antros juostos, į dešinę nesukau, man reikėjo važiuoti ir išvažiuoti tiesiai. Pamiršau įjungti posūkio signalą, rodantį, kad išvažinėsiu iš žiedo, todėl suklaidinau kitus vairuotojus, kad neva važiuosiu iki kito išvažiavimo. Tačiau staiga pasukau vairą išvažiavimo link. Laimė, jog vairuotojas, kuris iš dešinės pusės įvažiavo į žiedą ir važiavo tiesiai, spėjo laiku sustabdyti ir avarijos išvengėme. Tačiau ausyse dar ilgai skambėjo to vairuotojo automobilio signalo garsas“, – prisipažino pašnekovė.

Iššūkis – perjungti pavaras

Ji vairuoti mokėsi ir dažniausiai važinėja Klaipėdoje, kur eismas žiedinėse sankryžose organizuotas kitaip nei, pavyzdžiui, Vilniuje. „Sostinėje visada turiu problemų. Visada ne į tą juostą įlendu, todėl negaliu išvažiuoti“, – teigė Violeta.

Vilniuje dažniausiai važinėjantis Irmantas, kurio vairavimo patirtis siekia pusantrų metų, prisipažino, kad ir jam žiedinės sankryžos yra viena sunkiausių užduočių kelyje.

„Dabar jau nebepanikuoju, bet pirmaisiais mėnesiais tikrai buvo reikalų. Visada reikėdavo pagalvoti, į kurią juostą įvažiuoti, o dar tas pavarų perjunginėjimas, juk įvažiuoji pirma pavara, o išvažiuoti turi trečiąja. Jei važiuoji pirma juosta, kažkodėl vairuotojai iš antros juostos lenda į tą pirmąją, tai reikėdavo ne tik stebėti, kada laikas perjungti pavarą, bet ir sekti, kad koks automobilis neužlįstų“, – apie patirtus sunkumus kalbėjo vaikinas.

Eismo schemos – sudėtingos

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pripažino, jog žiedinės sankryžos yra sunki užduotis ne tik „kleveliams“, bet ir patyrusiems vairuotojams.

„Vienodų taisyklių, kaip elgtis žiedinėse sankryžose nėra, todėl privaloma vadovautis kelio ženklais. Kartais, kai eismas intensyvus, tikrai nespėji į tuos ženklus pasižiūrėti, o tada ir kyla problemų, kad negali išvažiuoti iš žiedo. Toks jausmas, kad asmenys, kurie sprendė, kaip eismas turi vykti žiedinėse sankryžose, konkuravo, kuris sukurs sudėtingesnę schemą. Manau, jog kaip tik viską reikia daryti kuo paprasčiau, tada ir avarijų bus mažiau“, – įsitikinęs A. Pakėnas.

Anot jo, didžiausia problema ta, jog žiedinėse sankryžose, esančiose, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje eismas organizuojamas skirtingai.

„Kai kur žiedinės sankryžos yra pagrindinis kelias, todėl visi, įvažiuojantys į ją, privalo praleisti žiedu važiuojančius automobilius. Tačiau yra ir tokių žiedinių sankryžų, kurios laikomos šalutiniu keliu, o įvažiavimas – pagrindiniu. Žmonės įpranta vairuoti pagal vieną scenarijų, o tada staiga atsiduria prie žiedinės sankryžos, kur eismas organizuojamas kitaip. Suprantama, kad tada ir kyla problemų. Mano prašymas atsakingiems asmenims būtų paprastas – kiekvienoje sankryžoje nekurkite rebusų, geriau eismą supaprastinkite“, – ragino A. Pakėnas.

Kol tai nėra padaryta, jis tegalėjo patarti nuolat vadovautis kelio ženklais.

„Aišku, tie ženklai pastatyti labai arti žiedinių sankryžų, todėl „kleveliams“ labai sunku suspėti persirikiuoti, jei reikia. Patarimas toks: susilėtinkite automobilį taip, kad jums būtų patogu pamatyti kelio ženklus. Ir nekreipkite dėmesio, jog visi aplink signalizuoja“, – išlaikyti šaltus nervus rekomendavo vairavimo instruktorius.

Siekiant išvengti avarinių situacijų, anot jo, svarbi ir dar viena taisyklė: įvažiuojant į žiedinę sankryžą posūkio signalo rodyti nereikia, tačiau išvažiuojant iš jos tai daryti privaloma.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Eismo kultūra ir patarimai

Karas Lietuvos keliuose tęsiasi (6)

Lietuvoje per metus žūsta daugiausiai eismo dalyvių, palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didžiausias mirtingumo rodiklis – tarp Lietuvos šalies automobilių vairuotojų, o dviratis šalyje yra tokia pati rizikinga transporto priemonė kaip ir motociklas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Perspėjo: Lietuvoje važiuoti dviračiu taip pat rizikinga kaip ir motociklu (13)

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad dviratis Lietuvoje yra tokia pat rizikinga transporto priemonė kaip ir motociklas. Tuo metu didžiausias mirtingumo rodiklis, organizacijos duomenimis, fiksuojamas tarp automobilių vairuotojų.

Kaune „nematomus“ šviesoforus keičia modernūs (12)

Kauno vairuotojams saulėtą dieną daugiau nereikės spėlioti šviesoforo spalvos. Trečią dešimtį metų skaičiuojančius pasenusius miesto šviesoforus keičia nauji, LED šviesos šaltiniais aprūpintieji, rašoma Kauno savivaldybės pranešime.

Užsimojo sumažinti avaringumą (3)

Avaringumą Alytuje užsimota sumažinti rekonstruojant šviesoforus bent penkiose miesto vietose. Tą siūlo Saugaus eismo komisija, atlikusi avaringumo analizę, kuri parodė, kad daugiausia eismo įvykių, kurių metu sužalojami pėstieji, įvyksta perėjose prie reguliuojamų ir nereguliuojamų sankryžų.

Už ką lietuviai užsienyje moka keturiskart daugiau nei namie (13)

Svečioje šalyje sugedus automobiliui techninės pagalbos kaina gali būti iki keturių kartų brangesnė negu vidutiniškai Lietuvoje ir siekti apie 400 eurų, rodo didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys.
Facebook draugai