Draudikai demaskuoja populiariausią vairuotojų sukčiavimo būdą

 (6)
Autoįvykio datą suklastojęs ir palyginti nedidelės 970 eurų draudimo išmokos siekęs vairuotojas gavo skaudžią pamoką – įgijo teistumą dėl sukčiavimo ir turėjo sumokėti teismo skirtą baudą. Didžiausia šalyje ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ per praėjusius metus užfiksavo apie pusantro šimto atvejų, kai žmonės klastojo autoįvykio aplinkybes ir taip bandė gauti jiems nepriklausančią draudimo kompensaciją, sakoma pranešime žiniasklaidai.
Automobiliai
© DELFI / Domantas Pipas

„Per 2016 metus „Lietuvos draudimas“ išsiaiškino daugiau kaip 80 atvejų, kai automobilį bandyta apdrausti jau įvykus avarijai, „atgaline data“. Tokiais atvejais vairuotojai siekia gauti išmoką, kuri vidutiniškai sudaro apie 600 eurų. Nustatę, kad autoįvykio aplinkybės neatitinka realybės, atsisakome mokėti draudimo išmoką ir apie tai pranešame teisėsaugos institucijoms“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė.

Bandymai gauti išmokų – už beveik milijoną eurų

Per praėjusius metus „Lietuvos draudimas“ iš viso identifikavo daugiau kaip 300 sukčiavimo atvejų, susijusių su transporto žalomis, šiemet per pirmą ketvirtį – jau apie 80. Šie nesąžiningi vairuotojai išmoką siekia gauti ne tik bandydami apsidrausti po įvykio, bet ir inscenizuodami avariją ar automobilio vagystę, bandydami pranešti apie gerokai didesnę negu tikroji patirtą žalą.

Nors šiais metais sukčiavimo atvejų skaičius nežymiai mažėja, tačiau neteisėtai bandomų gauti draudimo išmokų suma išaugo 13 proc. ir sudarė beveik 1 mln. eurų.

Rekordinę draudimo išmoką, siekusią beveik 34 tūkst. eurų, bandyta gauti inscenizavus automobilio gaisrą, nuo kurio užsiliepsnojo ir šalia buvęs namas. O didžiausia išmoka, kurios prašyta bandant po autoįvykio kasko draudimu apdrausti krovininę transporto priemonę, sudarė beveik 10 tūkst. eurų.

Bendrovė skaičiuoja, kad suklastojus autoįvykio aplinkybes pernai iš jos bandyta gauti draudimo išmokų už trečdalį milijono eurų. Pasak V. Katilienės, nesąžiningi vairuotojai, klastodami autoįvykio aplinkybes, rizikuoja ne tik negauti draudimo išmokos, bet ir užsitraukti baudžiamąją atsakomybę ir piniginę baudą. Šalies įstatymai numato, kad už tokio tipo sukčiavimo nusikaltimus teismo paskirta bauda gali siekti net iki 19 tūkst. eurų.

Paklausė patarimo iš „vieno pažįstamo“

Gyventojas, kuriam bandymas apgauti draudikus vėliau baigėsi teistumu, paskambino į „Lietuvos draudimą“ ir pasiteiravo apie galimybę sudaryti kasko automobilio draudimo sutartį vakarykšte data. Jis net nebandė nuslėpti fakto, kad automobilis yra patekęs į autoįvykį ir jam reikalinga draudimo išmoka, o tokią išeitį jam esą pasiūlęs „vienas pažįstamas“.

Nepavykus sudaryti draudimo sutarties atgaline data, gyventojas pasirinko kitą būdą apsidrausti bei vis tiek deklaravo savo automobilio avariją vėlesne data. Bendrovės specialistams išsiaiškinus, kad draudimo išmoką bandoma gauti sukčiaujant, nurodant vėlesnę autoįvykio datą, apie tai pranešta teisėsaugos institucijoms.

Galiausiai šiam gyventojui teismas skyrė apie 400 eurų siekiančią baudą. Be to, gyventojas dabar gali susidurti su sunkumais dėl teistumo ir savo darbe, mat jis dirba apsaugos srityje.

Susidurti su teisiniais nemalonumais tokiais atvejais rizikuoja tiek sukčiavimo schemų iniciatoriai, tiek jose sutinkantys dalyvauti žmonės. Pavyzdžiui, išaiškėjus, kad eismo įvykio deklaracija neatitinka tikrovės, ne tik jos kaltininkas, bet ir visi ją pasirašę žmonės gali būti įtraukti į teismo procesą. Nustačius sąmoningo klastojimo faktų, jiems taip pat gali būti pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Planuojantiems keliones kemperiu – naudingi patarimai (7)

Artėjant vasarai daugelis kuria atostogų planus. Lėktuvais, autobusais ar kruizais keliauti įpratę žmonės vis dažniau pamąsto apie savarankišką kelionę su visu namu ant ratų. Kemperių paslaugas siūlantys žinovai sako, kad keliautojai nori laisvės – važiuoti, kur nori; sustoti, kada nori; gamintis maistą ir pasiimti neribotą kiekį daiktų. Tačiau ką privalu žinoti apie kemperių vairavimą, technines jų galimybes ir kaip juos priima įvairios valstybės?

Šeimos kelionė į pajūrį autobusu: kaip tinkamai pasiruošti? (4)

Kelionė autobusu vasarą pas senelius į kaimą ar pajūrį gali būti didžiuliu nuotykiu visai šeimai – kartais dideliu išbandymu. Svarbu, tinkamai apgalvoti ir pasiruošti kelionei.

Daugiausia dviratininkų nelaimių – patiems nesilaikant eismo taisyklių (1)

Vis labiau šylant orams vis daugiau gyventojų automobilius ar viešąjį transportą iškeičia į dviračius. Tačiau įsibėgėjantis dviračių sezonas atneša ne tik smagių akimirkų, bet ir nuostolių bei traumų. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien per porą pavasario mėnesių užfiksuoti 38 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo dviračių vairuotojai.

Transporto priemonėms siūloma leisti paprasčiau grįžti į eismą (12)

Vyriausybės posėdyje trečiadienį pritarta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, siūlančioms lengviau grąžinti transporto priemonės leidimą dalyvauti viešajame eisme po tokio leidimo laikino sustabdymo.

Panevėžio autobusuose laukia permainos (5)

Panevėžio politikai imasi idėjos nepilnamečius ir senjorus miesto autobusais vežti nemokamai ir dar iki kadencijos pabaigos įvesti jau seniai visų didžiųjų miestų turimą elektroninį autobuso bilietą. Ar Aukštaitijos sostinė pasirengusi naujovėms?
Facebook draugai