Draudikai demaskuoja populiariausią vairuotojų sukčiavimo būdą

 (7)
Autoįvykio datą suklastojęs ir palyginti nedidelės 970 eurų draudimo išmokos siekęs vairuotojas gavo skaudžią pamoką – įgijo teistumą dėl sukčiavimo ir turėjo sumokėti teismo skirtą baudą. Didžiausia šalyje ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ per praėjusius metus užfiksavo apie pusantro šimto atvejų, kai žmonės klastojo autoįvykio aplinkybes ir taip bandė gauti jiems nepriklausančią draudimo kompensaciją, sakoma pranešime žiniasklaidai.
Automobiliai
© DELFI / Domantas Pipas

„Per 2016 metus „Lietuvos draudimas“ išsiaiškino daugiau kaip 80 atvejų, kai automobilį bandyta apdrausti jau įvykus avarijai, „atgaline data“. Tokiais atvejais vairuotojai siekia gauti išmoką, kuri vidutiniškai sudaro apie 600 eurų. Nustatę, kad autoįvykio aplinkybės neatitinka realybės, atsisakome mokėti draudimo išmoką ir apie tai pranešame teisėsaugos institucijoms“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė.

Bandymai gauti išmokų – už beveik milijoną eurų

Per praėjusius metus „Lietuvos draudimas“ iš viso identifikavo daugiau kaip 300 sukčiavimo atvejų, susijusių su transporto žalomis, šiemet per pirmą ketvirtį – jau apie 80. Šie nesąžiningi vairuotojai išmoką siekia gauti ne tik bandydami apsidrausti po įvykio, bet ir inscenizuodami avariją ar automobilio vagystę, bandydami pranešti apie gerokai didesnę negu tikroji patirtą žalą.

Nors šiais metais sukčiavimo atvejų skaičius nežymiai mažėja, tačiau neteisėtai bandomų gauti draudimo išmokų suma išaugo 13 proc. ir sudarė beveik 1 mln. eurų.

Rekordinę draudimo išmoką, siekusią beveik 34 tūkst. eurų, bandyta gauti inscenizavus automobilio gaisrą, nuo kurio užsiliepsnojo ir šalia buvęs namas. O didžiausia išmoka, kurios prašyta bandant po autoįvykio kasko draudimu apdrausti krovininę transporto priemonę, sudarė beveik 10 tūkst. eurų.

Bendrovė skaičiuoja, kad suklastojus autoįvykio aplinkybes pernai iš jos bandyta gauti draudimo išmokų už trečdalį milijono eurų. Pasak V. Katilienės, nesąžiningi vairuotojai, klastodami autoįvykio aplinkybes, rizikuoja ne tik negauti draudimo išmokos, bet ir užsitraukti baudžiamąją atsakomybę ir piniginę baudą. Šalies įstatymai numato, kad už tokio tipo sukčiavimo nusikaltimus teismo paskirta bauda gali siekti net iki 19 tūkst. eurų.

Paklausė patarimo iš „vieno pažįstamo“

Gyventojas, kuriam bandymas apgauti draudikus vėliau baigėsi teistumu, paskambino į „Lietuvos draudimą“ ir pasiteiravo apie galimybę sudaryti kasko automobilio draudimo sutartį vakarykšte data. Jis net nebandė nuslėpti fakto, kad automobilis yra patekęs į autoįvykį ir jam reikalinga draudimo išmoka, o tokią išeitį jam esą pasiūlęs „vienas pažįstamas“.

Nepavykus sudaryti draudimo sutarties atgaline data, gyventojas pasirinko kitą būdą apsidrausti bei vis tiek deklaravo savo automobilio avariją vėlesne data. Bendrovės specialistams išsiaiškinus, kad draudimo išmoką bandoma gauti sukčiaujant, nurodant vėlesnę autoįvykio datą, apie tai pranešta teisėsaugos institucijoms.

Galiausiai šiam gyventojui teismas skyrė apie 400 eurų siekiančią baudą. Be to, gyventojas dabar gali susidurti su sunkumais dėl teistumo ir savo darbe, mat jis dirba apsaugos srityje.

Susidurti su teisiniais nemalonumais tokiais atvejais rizikuoja tiek sukčiavimo schemų iniciatoriai, tiek jose sutinkantys dalyvauti žmonės. Pavyzdžiui, išaiškėjus, kad eismo įvykio deklaracija neatitinka tikrovės, ne tik jos kaltininkas, bet ir visi ją pasirašę žmonės gali būti įtraukti į teismo procesą. Nustačius sąmoningo klastojimo faktų, jiems taip pat gali būti pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Į keistą istoriją papuolęs vairuotojas perspėja kitus: primena aferą (71)

Kaip jaustumėtės, jeigu pasistatę automobilį miesto centre ir apmokėję jo stovėjimą mobiliąja programėle ramiai išeitumėte pietauti, bet grįžę rastumėte po valytuvu baudos kvitą už neapmokėtą parkingą? Skamba lyg nesusipratimas? Tačiau būtent tokia istorija nutiko DELFI skaitytojui Egidijui.

Vasaros atostogų patarimas: prieš kelionę patikrinkite padangas

Įpusėjus vasarai vis dažniau leidžiamės į keliones automobiliu. Bet kad sklandžiai pasiektume atostogų vietą, pirmiausiai reikia pasirūpinti tinkamomis automobilio padangomis. Pasak padangų gamintojo „Continental“ specialistų, pagrindinis ir pats svarbiausias dalykas, kuriuo turi pasirūpinti vairuotojas, yra tinkamas padangų slėgis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Apskaičiavo, kokie automobiliai Lietuvoje dažniausiai patenka į avarijas (157)

Normalu, kad į avarijas dažniausiai patenka tie automobiliai, kurių yra daugiausiai. Tačiau skaičiuojant procentaliai nuo automobilių skaičiaus, rezultatai – jau kiti. Tiesa, rezultatai nesiskiria nuo žiniasklaidos skambių antraščių – draudikai sutartinai tikina, kad į avarijas procentaliai dažniausiai patenka BMW markės automobiliai.

Nubausta vairuotoja stojo į kovą su policija: siekia įrodyti, kad kelio ženklai buvo perstatyti (101)

Tvarkinga ir nė karto nebausta vairuotoja liko apstulbusi gavusi pranešimą, kad greitį kelyje viršijo kone pusšimčiu km/val. Situacija dviprasmiška – neaiškiu būdu buvo stumdomi kelio ženklai, kurie įnešė dar daugiau painiavos. Tačiau abi pusės laikosi savo pozicijos – policija tikina, kad vairuotoja nubausta teisėtai, moteris įsitikinusi, kad laikėsi kelio ženklų norodymų.

Neblaivūs prie vairo: esame per daug atlaidūs kelių nusikaltėliams (56)

Neblaivių vairuotojų sukelti eismo įvykiai, kurie baigiasi skaudžiomis nelaimėmis, iškart sulaukia visuomenės pasipiktinimo – kaltininką raginama siųsti už grotų, neleisti sėsti prie vairo iki gyvos galvos. Tačiau nurimus pasipiktinimo bangai vėl kalbame apie vairuotojus, kurie drįsta sėsti prie vairo, kai alkoholio matuokliai rodo kelis kartus didesnį girtumą, nei leistinas.
Facebook draugai