„Jei kalbėtume apie automobilio pirkimą, kuris buvo eksplotuotas Lietuvoje, jo ridą pasitikrinti galima gamintojo serviso, taip pat privalomosios techninės apžiūros duomenų bazėse. Iš šių duomenų matyti ridos kitimas, o išskaičiavus vidutinę ridą per metus, galima įvertinti, ar parduodamo automobilio rida yra tikra“ , - kalbėjo R. Vėlavičius.
Jo teigimu, kiekvienam žmogui yra prieinama informacija, apie paskutinę transporto priemonei atliktą techninę apžiūrą. Nuvykus į techninės apžiūros įmonę ir paprašius pateikti informaciją apie konkrečiai transporto priemonei atliktas apžiūras, tikėtina, kad ji bus suteikta.
R. Vėlavičiaus teigimu, situacija su autorizuotais automobilių servisais labai panaši: „Jei kreipsitės į servisą, prašydami pateikti duomenis apie atliktus aptarnavimus konkrečiai transporto priemonei, apie jos ridą vienu ar kitu laikotarpiu, tokią informaciją servisas turėtų suteikti. Tai galioja automobiliams iki 5 metų amžiaus, kurie aptarnaujami autorizuotuose servisuose. Taip pat galima pasinaudoti tų įmonių teikiamomis paslaugomis, atlikti bendrą automobilio patikrinimą ir sužinoti esamą ridą”.
Anot eksperto, norint įsitikinti, kad rida nesuklastota, reikėtų atkreipti dėmesį į automobilio aptarnavimo žymas.
„Pačiame automobilyje yra nurodomas skysčių keitimo laikas, automobilio rida keitimo metu. Remiantis šiais duomenimis galima susidaryti vaizdą ir nuomonę apie tikėtiną automobilio ridą ir, ar duomenys odometre nėra suklastoti” , - tvirtino R. Vėlavičius.
Kalbėdamas apie iš užsienio importuotus automobilius, ekspertas teigė, kad bendros sistemos, kur būtų galima patikrinti ridos tikrumą, nėra: „Įsigyjant automobilį patartina pirmiausia važiuoti į autorizuotą servisą, kuris paprastai turi technines priemones prisijungti prie automobilio valdymo bloko, nuskaityti informaciją iš jo. Tai būtų pats paprasčiausias būdas patikrinti ridos tikrumą. Jei automobiliai nėra seni ir užsienyje buvo aptarnauti gamintojo servise, galima nuvažiuoti į tos įmonės atstovybę Lietuvoje. Ji duomenų bazėje matys automobilio apsilankymus užsienio įmonės servise ir tą informacija galės pateikti“.
R. Vėlavičiaus pasakojimu, apie ridos tikrumą gali pasakyti ir bendra automobilio būklė – išvaizda, automobilio sėdynių nusidėvėjimas, valdymo svirtys ir įtaisai, pedalų andėklai, stabdžių sistemos detalės ir, žinoma, atžymos apie atliktus techninius aptarnavimus.
„Reikia nuodugniai apžiūrėti variklio skyrių, patikrinti visus kabančius ar priklijuotus popierėlius. Atžymos dedamos arba klijuojamos ant pagrindinio statramsčio arba variklio skyriuje“ , - tikino ekspertas.
Duomenų patikimumą automobilio aptarnavimo žinyne R. Vėlavičius vertino atsargiai: „Bet koks rašytinis dokumentas gali būti suklastotas. Tam, kad įrašų tikrumas būtų patvirtintas, reikia kreiptis į gamintojų servisą, pasitikrinti ar jų duomenų bazėse turima informacija sutampa su informacija esančia automobilio aptarnavimo žinyne. Jeigu dokumente esantys įrašai nesutampa su serviso duomenų bazės informacija, tikėtina, kad dokumentas suklastotas”.
R. Vėlavičiaus teigimu, dažniausiai ridos klastojimas būdingas iš Vokietijos įvežamoms transporto priemonėms.
„Žinau tiksliai, jeigu Vokietijoje veikiantis asmuo parduoda transporto priemonę į užsienį, tai į jos būklę atsakingos institucijos žiūri gana atsainiai“ , - sakė ekspertas.
