Dėl spūsčių nebeteko kantrybės

 (21)
Baltijos prospekto ir Šilutės pl. sankryža Klaipėdoje - bene didžiausias galvos skausmas miestiečiams, ryte Šilutės plentu važiuojantiems į darbą miesto centre, o vakare grįžtantiems atgal. Nepatenkinti esama situacija ir įvažiuojantieji į miestą nuo Šilutės pusės, irgi kiekvieną rytą priversti gaišti kamštyje.
Dėl spūsčių nebeteko kantrybės
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Klaipėdos valdžia aiškina, kad Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcija – Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos reikalas. Tačiau pastarosios atsižegnoja prievolės rekonstruoti miesto gatves ir pirštais baksnoja į miesto vadovus.

Milžiniškos spūstys

Daugelis priemiesčių gyventojų į darbą išsiruošia apie 7 val. ryto. Todėl vaikus tenka žadinti apie 6 val.

„Mane labai piktina Klaipėdos miesto valdžios atstovų pasisakymai viešojoje erdvėje, kuriais dėl automobilių spūsčių miesto gatvėse kaltinami rajono gyventojai. Jie atseit mokesčius moka Gargždams, o dirba Klaipėdoje, todėl nepelnytai naudojasi miesto infrastruktūra. Kartais net svaidomasi grasinimais neįleisti jų į miestą. Aš pats gyvenamąją vietą esu deklaravęs mieste, nors ir gyvenu rajone. Tad ir mano sumokėti gyventojų pajamų mokesčiai lieka miestui. Manau, kad tokie kaip aš turime teisę reikalauti ne tik pagarbesnio požiūrio, bet ir didesnio dėmesio sprendžiant infrastruktūros problemas. Juk turėtų būti sudarytos galimybės patogiai atvykti į miestą, kuriame dirbu ir kuriam moku mokesčius“, – sakė Klaipėdos rajone gyvenantis Vladimiras Šipurovas.

Iš pietinių priemiesčių ir Priekulės važiuojantieji taip pat atkreipė dėmesį, kad po Jakų sankryžos rekonstrukcijos nebeliko ir antros juostos įvažiuojantiesiems į žiedą. Dėl to piko valandomis automobilių spūstis nusidriekia gerą kilometrą. O įveikus šią kliūtį laukia „poilsis“ ties Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryža.

„Po septintos valandos ryto visi stovime spūstyje Vilniaus plente ties Baltijos prospektu. Kartais gudraujame ir norime į miestą važiuoti pro Rimkus. Tačiau būtent tuo metu, apie 7.30, 7.40 ir 7.50, ima manevruoti šilumvežiai. Panašiu metu uždaroma ir geležinkelio pervaža Tilžės gatvėje. Tas pats vyksta ir norint grįžti po darbo namo. Pervaža uždaryta, o ties šimtus milijonų kainavusiu Jakų žiedu – spūstis. Tik vilniečiai į Palangą ir atgal gali grįžti komfortiškai, nelaukdami spūstyse. O gal galima būtų Bastionų tiltą, kuris šiuo metu, atrodo, yra pirmo būtinumo, nutiesti ir per Rimkų geležinkelio pervažą?“, – piktinosi Violeta Vlasovienė.

Ji taip pat domėjosi, kodėl neįmanoma į miestą patekti ir pro Rimkus.

„Geležinkeliečiai paaiškino, kad traukinių srautas padidėjo, o grafikas sudarytas prieš metus, todėl nieko negalima pakeisti. Tačiau gal visgi galima pasistengti, jog piko metu automobiliai šia gatve galėtų pravažiuoti laisvai? Nerimą kelia ir tai, kad klaipėdiečių gyvenimą reguliuoja Vilnius. Suprantu, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sudarinėja traukinių tvarkaraščius, bet ar čia dirbantys Klaipėdos, Rimkų, „Draugystės“ geležinkelio stočių vadovai bendrauja su kolegomis Vilniuje, ar jie apibūdina esamą situaciją? Ar tai turėtumėme mes patys gyventojai, prašyti, kad atsižvelgtų į piko valandas?“ – sakė V. Vlasovienė.

Ji stebisi, kad taip sudėtinga panaikinti pirmos juostos linijas ant asfalto ir leisti į Jakų žiedą nuo Šilutės pusės įvažiuoti pirma ir antra eismo juostomis, kaip taip vėl padaryta važiuojant iš Palangos.

Nuo Ainošiaus pas Kaipošių

Neapsikentę tokios padėties per 200 gyventojų dar pernai rugpjūtį kreipėsi į įvairias institucijas.

„Mes, Klaipėdos rajono gyventojai, atvykstantys iš Šilutės pusės, esame atskirti nuo miesto du kartus – abu įvažiavimo keliai į Klaipėdos miestą užblokuojami iki pat 8 valandos. Nepaisant pažadų, nuskambėjusių viešoje spaudoje daugiau nei prieš metus laiko, padėtis negerėja. Važiuojant į darbą, vežant vaikus į mokyklas nuo Šilutės pusės kelių kilometrų transporto eilėje tenka prastovėti net po 40 minučių ir daugiau. O gal yra pigesnių galimybių – tik perbraižyti linijas?“ – savo laiške problemas dėstė ir jos sprendimo būdus mažiausiomis sąnaudomis siūlė keli šimtai priemiesčių gyventojų.

Tačiau gauti atsakymai piliečius tik nuliūdino. Vieni jų panašūs į atsirašinėjimą, kitais purtomasi atsakomybės ir ji verčiama kitiems.

Juozas Gedvilas, tuomet laikinai ėjęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pareigas, ilgame atsakyme Klaipėdos priemiesčių gyventojams rašė: „Kelių direkcija yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtrą, priežiūrą ir saugių eismo sąlygų sudarymą jame. (...) Savivaldybės per 25 nepriklausomybės metus nenutiesė vietinės reikšmės kelių, kurie būtų patogūs besivystančio verslo, gyvenamosios aplinkos teritorijų pasiekiamumui pagerinti ir sklandžiam šių kelių sujungimui... Šis procesas lėmė, kad valstybinės reikšmės kelio A13 Klaipėda-Liepoja ruožas nuo Klaipėdos iki Normantų tapo bene pagrindine Klaipėdos miesto gatve, būtina vietiniam klaipėdiečių susisiekimui maršrutu namai-darbas-namai.“

Taip pat tame rašte reziumuojama, kad „iki 2020 m. planuojama įgyvendinti galutinius Jakų transporto mazgo tobulinimo darbus – įrengti papildomą atšaką Klaipėdos-Palangos kryptimi“.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vyr. specialistas Vytautas Paukštė savo atsakyme paaiškino, kad Jakų žiedo pralaidumas – ne miesto problema.

„Informuojame, kad Jakų žiedas valdomas Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kuri ir organizuoja žiedo rekonstrukciją. Savivaldybės administracija valdytojams pateikė eilę siūlymų dėl eismo gerinimo Jakų sankryžoje. Taip pat informuojame, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ informuoti dėl eismo trikdžių automobilių eismo piko metu, kai uždaromos geležinkelio pervažos“, – rašė specialistas.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kaučikas pripažino, kad žino apie patekimo į Jakų žiedą problemą iš Šilutės pusės, tačiau šis objektas esą nepriklauso jo atstovaujamai bendrovei, todėl ir negali kištis į jos reikalus.

„Mano žiniomis, per artimiausius trejus metus šis kelias iki sankryžos su Šernais turėtų būti rekonstruotas iki keturių eismo juostų. Gali būti, kad visi laukia rekonstrukcijos, todėl abejoju, ar iki to laiko kas nors bus daroma“, – svarstė P. Kaučikas.

„Žiūrime kompleksiškai“

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras

Klaipėdos miestas į svarbių transporto arterijų pralaidumą žiūri kompleksiškai. Nėra vieno sverto, kurį nuspaudus visos kitos problemos savaime išsispręs. Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukciją vykdome nuosekliai. Jau rekonstruota sankryža su Minijos gatve. Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryža – vienas iš prioritetinių projektų. Tačiau tenka koreguoti techninį šios sankryžos rekonstrukcijos projektą, kad jis atitiktų Lietuvos, o ne Dubajaus finansines galimybes. Apie tai miestas nuolat kalba su Vyriausybe. Kada prasidės realūs darbai? Jei ankstesnis techninis projektas būtų buvęs realistiškesnis, mes jau būtume stipriai pasistūmėję į priekį. Tenka pripažinti, kad ši sankryža – ne miesto, o Lietuvos automobilių kelių direkcijos priežiūroje ir zonoje. Taip pat artimiausiu metu prasidės ir Sendvario žiedo rekonstrukcija. Daromas detalusis Pajūrio gatvės planas Tauralaukyje. Mes įvažiavimo į miestą klausimus sprendžiame kompleksiškai.

„Žiedas – ne miesto reikmėms“

Artūras AUŠRA, Automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas

Kai iš regionų atvažiavę žmonės skundžiasi transporto spūstimis, kartais pagalvoju, kad jei tik tokios spūstys būtų Vilniuje – sostinėje tikrai niekas tuo nesiskųstų. Kada realiai prasidės plento nuo Šernų sankryžos iki Jakų žiedo rekonstrukcija? Viskas priklausys nuo to, kada baigsis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Jei žemės savininkai vadovausis protingumo kriterijais – neturėtų užtrukti. Jei kas nors pageidaus kosminių kompensacijų, teks bylinėtis, o tai užvilkins procesą. Rekonstravus kelią iki keturių eismo juostų visos minimos problemos bus išspręstos. Mat tuo pat metu vyks ir viaduko trečiojo etapo darbai – bus statoma estakada Šilutė-Palanga.

Platinti įvažiavimą į žiedą šiuo metu nenaudinga, nes tektų vykdyti žemės paėmimo valstybės poreikiams procedūras, o tai užtrunka. Pats viadukas ir Jakų žiedas yra rekonstruotas sprendžiant valstybinės reikšmės kelių, o ne miesto gatvių pralaidumo problemas. Tačiau Klaipėda jį naudoja savo reikmėms.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Lemtingos oro sąlygos šienauja gyvybes: kokių klaidų šiukštu nedaryti (84)

Sekmadienį, kelyje A 10, Panevėžio-Pasvalio rajone, susidūrė 4 automobiliai. Avarijos vietoje žuvo du žmonės, dar keturiems prireikė medikų pagalbos. Tragišką avariją galėjo lemti sudėtingos oro sąlygos. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas Raimundas Indrulėnas portalui DELFI aiškina, kaip vairuoti sniegu padengtais keliais ir kokių veiksmų imtasi saugumui juose užtikrinti.

Seimas pritaria leidimui keliuose važinėti dešiniavairiams, bet kelia sąlygas (155)

Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, numatančioms leisti įregistruoti motorines transporto priemones, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje, tačiau šios transporto priemonės privalėtų turėti tam tikras eismo saugą užtikrinančias priemones.

Ką reikia žinoti, prieš pučiant į alkotesterį (12)

Asmeniniam naudojimui skirtus alkotesterius reikia įsigyti toje šalyje, kurioje jie bus naudojami, nes skirtingose šalyse jie gali rodyti tikrinimo rezultatą, išreikštą ne promilėmis, kaip tai įprasta Lietuvoje, o kitokiais matavimo vienetais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Aiškinosi, dėl kokių priežasčių iš eismo įvykių dažniausiai sprunka vairuotojai

Per metus Lietuvoje įvyksta dešimtys tūkstančių eismo įvykių. Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje apklausa parodė, kad 38 proc. vairuotojų yra sukėlę eismo įvykį, likusiems šios nemalonios patirties pavyko išvengti.

A. Veryga: apie nulį promilių vairuotojams tikrai bus diskutuojama (65)

Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad apie nulio promilių vairuotojams įteisinimą tikrai bus diskutuojama.
Facebook draugai