Praeitos kadencijos Seimo 2011 m. priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos gerokai įsiutino degalinių verslo lyderius. Jie gąsdina, kad jei įstatymo pakeitimas iš tiesų įsigalios, degalinės bus priverstos automatizuotis arba trumpinti darbo laiką, todėl didelė dalis darbuotojų neteks darbo, o galiausiai – brangs kuras.
Tačiau degalinių tinklų atstovų argumentai saugaus eismo specialistų neįtikina. Jų nuomone, įstatymo pataisa vairuotojams sudarys papildomą kliūtį lengvai pasiekti alkoholinius gėrimus, todėl keliuose turėtų mažėti neblaivių vairuotojų, o kartu ir rimtų avarijų.
Be to, įstatymo pataisoms besipriešinančius degalinių atstovus už pakeitimus kovoję Seimo nariai vadina lobistais ir siūlo su jais negailestingai kovoti.
Degalinių atstovai taško nededa
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius atskleidė, kad degalinių tinklai šioje istorijoje taško dar nededa.
Anot jo, asociacija laukia 2015 m., kuomet ir pareikš savo tvirtą poziciją: „Turim minčių įstatymą keisti, nukelti, atšaukti ar kažkaip.“
Gąsdina suklestėsiančia šešėline ekonomika
L. Vosylius teigė, kad degalinėms prekyba alkoholiniais gėrimais yra be galo svarbi, nes alkoholis sudaro maždaug 40 proc. degalinių tinklų pelno, nevertinant kuro pardavimo.
O perspėjimai, esą degalinėse lengvai pasiekiami alkoholiniai gėrimai didina riziką vairuoti išgėrus, anot asociacijos vadovo, neturi jokio pagrindo. Jis teigė, kad nėra jokių tyrimų, kurie pagrįstų, kad būtent degalinės kaltos dėl didelio neblaivių vairuotojų skaičiaus.
Saugaus eismo specialistams, pirštu bedantiems į degalines, L. Vosylius atkerta, kad visų pirma jie turėtų atsigręžti į prekybos centrus. O bet koks ribojimas prekiauti alkoholiu neva didina šešėlinės ekonomikos mastą.
„Prekybos centrai, pardavinėdami alkoholinius gėrimus, turi automobilių stovėjimo aikšteles, o į jas atvykstama automobiliais. Be to, visi alkoholio ir tabako vartojimo griežtinimai padidina kontrabandos mastus. Jei kaimo vietovėje degalinė nebegalės prekiauti, visi eis pas bobutę pirkti nelegaliai parduodamo, iš kitų valstybių atvežto alkoholio“, - kalbėjo L. Vosylius.
Degalinės darbuotoja: alkoholio parduodama daugiau nei degalų
Apie degalinėse parduodamo alkoholio kiekį DELFI pakalbino populiariausių degalinių tinklų darbuotojus, kurie lyg susitarę tikino, kad alkoholis yra itin paklausi prekė.
Pavyzdžiui, Vilniuje „Lukoil“ degalinėje dirbantis vyriškis teigė, kad alkoholio parduodama labai daug. Dažniausi pirkėjai – jauni žmonės. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad klientai dažniausiai keičiasi. Nuolatinių yra ne tiek jau ir daug.
Pasidomėjus, ar nebaisu, kad svaigiųjų gėrimų nusipirkęs vairuotojas netrukus juos išgėręs sės prie vairo, pašnekovas tikino, kad jam tai mažiausiai rūpi.
Kaune esančioje „Statoil“ degalinėje dirbanti moteris aiškino, kad pasitaiko dienų, kai alkoholio parduodama daugiau nei degalų. Ji tikino, kad populiariausias iš svaigiųjų gėrimų yra alus, kurio daugiausiai parduodama vasarą. Pašnekovė pastebėjo, kad alkoholio pirkėjų pasitaiko ir pėsčiųjų, tačiau didžiausią dalį sudaro atvažiuojantys.
Pasirodžius straipsniui degalinių tinklo „Statoil“ atstovai suskubo neigti darbuotojos žodžius, pasakytus DELFI žurnalistui.
„Nuo „Statoil” veiklos pradžios 1995 m. nė vienoje degalinėje nebuvo nė vienos dienos, kad alkoholio būtų parduota daugiau nei degalų. „Statoil“ degalinėse degalų visuomet yra parduodama šimtais kartų daugiau“, – laiške redakcijai rašo „Statoil Fuel & Retail Lietuva” Degalinių tinklo departamento direktorius Skirmantas Mačiukas.
Kiek vėliau „Lukoil Baltija“ išplatino pranešimą, kuriuo neigia informaciją, neva 40 proc. degalinių tinklų pelno, nevertinant kuro pardavimo, sudaro alkoholis. „Lukoil Baltija" generalinio direktoriaus pavaduotojo Romo Turlinsko teigimu, šiltuoju metų laiku kiek padidėja silpnųjų alkoholinių gėrimų pardavimai, tačiau tinklo degalinėse jie parduodami itin atsakingai: nepilnamečiams ir neblaiviems asmenims alkoholiniai gėrimai nėra parduodami. Net ir padidėję šiltuoju periodu, alkoholio prekių pardavimai „Lukoil“ degalinėse nesiekia 9 proc. visos ne naftos produktų apyvartos.
Pataisą iniciavęs A. Matulas: vienintelė viltis – V. Andriukaitis
Degalinių tinklų entuziastingas siekimas atšaukti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui, konservatoriui Antanui Matului, kovojusiam dėl šių pakeitimų įsigaliojimo, kelia baimę.
Jo teigimu, dabartinės valdančiosios daugumos poziciją šiuo klausimu sunku numanyti, tačiau jis neatmeta, kad socialdemokratų gretose lobistinės grupės gali rasti užtarėjų, kurie prisidėtų prie įstatymo pakeitimo degalinių naudai.
Vienintelė viltis, pasak politiko, sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis. Esą jei politikas partijoje turi įtakos, neleis partiečiams pernelyg įsiaudrinti. Taip pat jis pridūrė, kad V. Andriukaitis, griežtai vertinantis alkoholio vartojimą, „laikosi labai teisingos pozicijos“.
A. Matulo žodžiais, priimti šią įstatymo pataisą ir taip prisidėti prie saugaus eismo gerinimo buvo labai sudėtinga, kadangi buvo jaučiamas didelis lobistinių grupių spaudimas. Seimo narys prisimena, kad įstatymo pataisos įsigaliojimo atidėjimas iki 2016 m. buvo būtinas, nes kitaip visai nebūtų pavykę jos priimti.
S. Jovaiša lobistų spaudimą pasiryžęs atlaikyti
A. Matulo poziciją palaikė ir kitas TS-LKD frakcijos narys Sergejus Jovaiša, pasiūlęs Seimui sugriežtinti baudas prie vairo pričiuptiems neblaiviems vairuotojams.
Anot jo, Lietuvoje, kur neblaivūs vairuotojai įkliūna gana dažnai, geriau nereikėtų leisti taip lengvai pakelėse įsigyti svaigiųjų grimų. Tačiau netrukus jis pridūrė, kad „čia yra lobizmas, kai norima prekiauti patogiose vietose“.
Seime svarstant su alkoholio prekybos ribojimu susijusius įstatymo pakeitimus visuomet kyla daug diskusijų, kurias S. Jovaiša linkęs sieti su didelę įtaką turinčiais verslininkais.
Tačiau jis pasiduoti spaudimui neketina, ir jei teks susitelkti rimtai kovai, S. Jovaiša įstatymo pataisos įsigaliojimo šalininkams pažadėjo tvirtą paramą: „Aš būsiu tarp tų, kurie bandys atsilaikyti, bet ar kiti bus tokie stiprūs, kad spaudimą atlaikytų, aš nežinau. Galima galvoti, kad sveiki protai galės pakariauti su lobistais.“
B. Vanagas: neprieštarauju, kad degalinėse neliktų alkoholio
Lenktynininkas Benediktas Vanagas, nors ir nemano, kad degalinės yra kalčiausios dėl didelio neblaivių vairuotojų skaičiaus, nemato jokios problemos, kad jose alkoholio neliks.
Jo teigimu, konfliktas kyla tarp įstatymo leidėjo, norinčio padidinti eismo saugumą, ir degalinių, turinčių interesą gauti daugiau pajamų.
Vis dėlto, anot jo, priimant sprendimą teko atsakyti į esminį klausimą: „Ar blogiau neleisti uždirbti degalinėms, ar blogiau, kai žūsta nekalti žmonės, kuriuos partrenkia neblaivūs vairuotojai, kai alkoholį galbūt jie nusipirko degalinėje.“
Susisiekimo ministerija įstatymo pakeitimu džiaugiasi
Susisiekimo ministerijos DELFI atsiųstame atsakyme teigiama, kad ministerijos saugaus eismo specialistai teigiamai vertina Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, draudžiančią nuo 2016 m. degalinėse prekiauti alkoholiu.
„Statistika rodo, kad iš visų žuvusiųjų Lietuvos keliuose kasmet vidutiniškai 15 proc. žmonių žūsta su alkoholio vartojimu susijusiuose eismo įvykiuose. Įvertindami šiuos duomenis ir apibendrindami įvairių studijų išvadas bei rekomendacijas, Susisiekimo ministerijos saugaus eismo specialistai teigiamai vertina priemones, ribojančias galimybę įsigyti alkoholio šalia greitkelių ir automagistralių“, - rašoma atsakyme.
Susisiekimo ministerija pabrėžė, kad alkoholio vartojimas ir vairavimas yra nesuderinami dalykai.
DELFI primena, kad 2012 m. policija pričiupo 11 860 neblaivių vairuotojų. O per šių metų keturis mėnesius sugauti 3 573 įkaušę vairuotojai.
