Nors naudojimasis juo daugeliui kaip ir aiškus – paspaudi „snaigės“ ar „AC“ mygtuką ir mėgaujiesi vėsa – vis dar egzistuoja ne vienas niuansas, kurių vairuotojai, pasitikdami vasarą kelyje, neįvertina, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Apie tai, ką būtina prisiminti ir žinoti prieš eksploatuojant automobilį vasarą bei ko nedera pamiršti apie automobilio kondicionierių sutiko papasakoti bendrovės „Melga“ Kauno servisų vadovas Ginas Maksevičius.
Būtina dezinfekcija
Pirma, ką reikia padaryti prieš pradėjus naudotis automobilio kondicionieriumi vasarą ar karštą pavasarį, tai – jo dezinfekcija. Anot „Melgos“ eksperto, dezinfekciją gali atlikti tiek patys vairuotojai, tiek ją patikėti servisams, tačiau ignoruoti šio žingsnio tikrai nepatartina.
„Automobilio kondicionierius turi garintuvą, ant kurio kaupiasi mikrobai ir pelėsis. Tad net jei vairuotojas yra atsparus alergijai, tačiau veža vaikus, reikia turėti omenyje, kad kiekvienais metais, pavasarį, prieš įjungiant kondicionierių, reikėtų atlikti dezinfekciją.
Ją atlikti gali ir pats žmogus – tereikia įsigyti specialius cheminius balionėlius, kuriuos įspaudus ir įjungus maksimalų salono cirkuliavimą, purškiami chemikalai. Servisuose dezinfekcija atliekama kitaip – purškiamos specialios putos ant garintuvo pro salono filtro ertmę ir taip dezinfekuojamas visas salonas. Procedūra užtrunka vos 20 min.“, – lygina G. Maksevičius.
Taip pat, anot G. Maksevičiaus, prieš vasarą verta pasikeisti ir salono filtrą, kurį daugelis vairuotojų keičia kartu su tepalais. Bet tiems, kas dažnai važinėja po miestą arba vietovėmis, kuriose yra daug žiedadulkių, filtrą ekspertas pataria pakeisti prieš kiekvieną kondicionavimo sezoną, nes jame irgi kaupiasi grybelis bei bakterijos.
Dažnos vairuotojų klaidos
G. Maksevičius pastebi, kad šiandien į servisą dėl automobilio kondicionieriaus gedimų atvykstantys vairuotojai kartais tiesiog yra neatidūs. Ir nors jų apsižiūrėjimo klaidos skamba gana juokingai, jos, vis dėlto, pakankamai dažnos.
„Vis dar sulaukiame dėl kondicionieriaus gedimų besikreipiančių vairuotojų, kurių kondicionierius būna paprasčiausiai nukreiptas į langą. O yra automobilių, kuriuose nustačius kondicionierių tik į langą, jis apskritai neįsijungia. Panaši situacija pasitaiko, jei žmogus važinėja nuspaudęs mygtuką ECON, nes jis įjungia degalų taupymą, o taupant degalus – kondicionierius taip pat neįsijungia“, – atkreipia dėmesį G. Maksevičius.
Ekspertas pabrėžia ir tai, kad važiuojant į šiltus kraštus su automobiliu, kuriame yra silpnesnis variklis bei bandant juo užkilti į kalnus, vairuotojai skundžiasi, jog automobilis „netraukia“. Tačiau tokiais atvejais, pasak G. Maksevičiaus, kartais tiesiog užtenka išjungti kondicionierių ir mašina iškart judės greičiau, nes kondicionierius atima tam tikrą variklio galios dalį.
Kaip dažnai reikėtų naudoti kondicionierių?
„Vasarą geriausia įsėdus į prikaitintą automobilį iš pat pradžių tiesiog atsidaryti langus. Tam, kad išeitų karštas oras. Ir tik tuomet įjungti kondicionierių arba mikroklimatą. Kita vertus, jei, pavyzdžiui, važinėjama mieste ir reikia dažnai išlipti bei įlipti, tai kondicionieriaus geriau išvis nejungti arba įjungti taip, kad jis šaldytų ne daugiau nei 4-6 laipsnių skirtumu nuo lauko temperatūros“, – pataria G. Maksevičius.
Paklaustas, ar reikalinga automobilių kondicionierių naudoti profilaktiškai, t.y. net tada, kai nėra karšta, ekspertas paaiškina, kodėl profilaktika yra naudinga.
„Freonas yra sumaišytas su tepalais, kartais net su specialia spalva, kad matytųsi, kur yra jo nuotėkis. Tad, jei jis yra neeksploatuojamas, tepalas išsisluoksniuoja nuo freono. Tokiu atveju kyla pavojus, ypač, jei, kaip ir bet kuriame kure, yra drėgmės ar tepalas neidealus. Tai sudaro sąlygas kompresoriui rūdyti iš vidaus.
Kita vertus, jei žiemą ir, tarkime, pirmą vasaros mėnesį vairuotojas pravažinėja neįjungdamas kondicionieriaus, tai nėra kažkas labai baisaus. Bet vasarą periodiškai vis tiek bent kelis kartus patariama įjungti kondicionierių tam, kad jis prasisuktų“, – teigia G. Maksevičius.
Viskas, ką reikia žinoti apie freoną
Autoserviso „Melga“ ekspertas atkreipia dėmesį į tai, kad viskas, kas susiję su freonu (arba šaldymo skysčiu), turėtų būti patikėta servisų darbuotojams. Patys vairuotojai neturėtų bandyti pildyti ar keisti savo automobiliuose freono.
„Dažniausiai tai, koks freonas turi būti pilamas, būna nurodyta lentelėje prie kondicionieriaus variklio skydo. Būna nurodoma, netgi, kiek gramų turi būti jo įpilta, tad tais gramais ir papildoma. Dauguma autoservisų dabar turi automatines stoteles, kur galima pasirinkti modelį arba užprogramuoti, kiek freono reikia tiesiog pagal svorį“, – sako G. Maksevičius.
Ekspertas taip pat pabrėžia tai, kad, jei vairuotojui reikia tik papildyti freono, tai servise turi patikrinti, kiek jo yra likę ir tada pridėti tiksliai tiek, kiek reikia. Ir pinigai, pasak G. Maksevičiaus, tokiu atveju turėtų būti mokami tik už papildytą, o ne visą kiekį.
Kada reikia kreiptis pagalbos?
Viskas, ką vairuotojui reikia padaryti prieš pradedant eksploatuoti automobilį vasarą, tai atlikti dezinfekciją ir tiesiog pasižiūrėti, ar vėdinimas nukreiptas į saloną. O tuo atveju, jei kondicionierius po šių žingsnių vis tiek nešaldys – arba šaldys silpnai – automobilį vertėtų nuvežti į autoservisą.
„Jei automobilis, atlikus visus paminėtus žingsnius nešaldo arba jei šaldo silpnai, jį reikėtų parodyti specialistams, nes gali būti, kad tiesiog dėl nesandarumo neliko arba liko nebepakankamai freono. Optimalu prieš kiekvieną vasaros sezoną atvažiuoti dezinfekcijai, o kartu autoserviso darbuotojai patikrina, ar niekur nieko netrūksta. Bet kalbant paprastai, tai automobilių kondicionieriai yra kaip šaldytuvai virtuvėje: jei šaldo – nieko daugiau daryti nereikia“, – apibendrina G. Maksevičius.
