„Greitas arba geriausias įmanomas rezultatas pasiekiamas tada, kai sistema veikia sklandžiai. Kai darniai važiuojančioje automobilių ar per gatvę einančių pėsčiųjų grupėje atsiranda išsišokėlis – greitesnis arba lėtesnis, jis automatiškai trikdo bendrą darną. Manau, kad pagrindinis tikslas – pusiausvyra. Ji privalo būti. Tai turbūt pagrindinis tvarkos simbolis“, – LRT RADIJUI sako B. Vanagas.

– Antradienį visi miestų gatvėse pastebėjo daugiau automobilių, ilgiau, galbūt keliomis minutėmis, sugaišo kelyje, galbūt vėlavo. Pastebėjau, kad Jūs labai ramus ir gerai nesuteikęs. Ar šiandien kėlėtės keliomis minutėmis anksčiau?

– Žinau savo įprastą gyvenimo ritmą. Anksčiau buvo gajus pasakymas, kad žiema kelininkus užklupo netikėtai. Žinoma, šiais laikais kelininkai jau būna pasiruošę. Taip pat kiekvienais metais ateina ir Rugsėjo pirmoji. Kiekvienais metais, likus porai dienų iki rugsėjo 1 d., gatvėse būna nemažai automobilių. Kai tai žinai, tereikia žinoti, kur nori nukakti.

– Galbūt turite receptą, kaip neskubėti, neviršyti greičio, gatvėse neprarasti savitvardos net sudėtingiausiose situacijose?

– Receptu turbūt nepadalinsiu, nes visi esame išmintingi, kai reikia pašnekėti, bet nebūtinai sugebame tai įgyvendinti. Tai galioja ir man. Yra keletas aspektų, kuriuos tikrai esu suvokęs. Vienas jų – nesvarbu, ar mieste važiuoji labai greitai, ar pagal visas taisykles, atvykimo laikas į tikslo vietą skiriasi minute ar keliomis. Vienu atveju viską darai kryptingai, kitu – tiesiog leki. Tada sankryžoje pamatai, kad žmogus, kurį aplenkei (gal tai netgi padarei nelabai gražiai), stovi šalia tavęs, šypsosi ir visatoje yra toje pačioje vietoje kaip ir tu. Mieste neprilakstysi. Mums visiems reikėtų galvoti apie bendrą, sklandų eismą.

– „Geras vairuotojas yra tas, kuris yra greitas“ – kas formuoja tokį įvaizdį?

– Tai kone filosofinis klausimas. Ar geras vairuotojas yra greitas? Nebūtinai greitai mąstantis, bet greitai važiuojantis? Gal ne. Įsivaizduokime įrenginį, kuris, pavyzdžiui, išpilsto pieną. Jei vienas jo agregatas kažką darytų greičiau negu kiti, visa sistema automatiškai sugriūtų. Ji negalėtų normaliai veikti. Kelyje yra lygiai taip pat. Greitas arba geriausias įmanomas rezultatas pasiekiamas tada, kai sistema veikia sklandžiai. Kai darniai važiuojančioje automobilių ar per gatvę einančių pėsčiųjų grupėje atsiranda išsišokėlis – greitesnis arba lėtesnis, jis automatiškai trikdo bendrą darną. Manau, kad pagrindinis tikslas – pusiausvyra. Ji privalo būti. Tai turbūt yra pagrindinis tvarkos simbolis.

– Turbūt dėl fiziologinių priežasčių niekada nebūsime vienodi. Tarkim, vaikai, senyvo amžiaus žmonės dėl fiziologinių ypatybių turbūt ir mąsto, ir mato, ir juda kitaip. Kodėl turėtume būti jiems atlaidesni, jautresni?

– Tai neišvengiama. Vaikai dažnai būna impulsyvus. Natūralu, kad jie neturi gyvenimiškos patirties, todėl nežino, kaip būna. Pamatę vienokį ar kitokį vaizdą, jie gali padaryti neplanuotą judesį. Visi brandūs žmonės (tie, kurie važiuoja kelyje, turi vairuotojo pažymėjimą, jau yra brandesnės asmenybės) turi šiuos dalykus suvokti.

Lygiai taip pat su senyvo amžiaus žmonėmis. Mano paties tėvukui – 90 metų. Nuoširdžiai jaudinuosi, kaip jis eina per kelią. Būna, kad tas žmogus tiesiog net nepagalvoja. Fiziologiniai dalykai yra gana svarbūs. Visi mes buvome vaikai ir būsime senjorai, todėl manau, kad būti atlaidžiam nėra blogai.

– Visi žinome gero elgesio kelyje taisykles. Kodėl jų kartais nesilaikome? Ar pažeidimai kartais suteikia adrenalino, kurio negauname kitur?

– Sunku pasakyti. Buvo laikas, kai vairuotojai ne taip stropiai segdavosi diržus. Dabar matau didelius pokyčius. Manau, kad dabar diržus segasi didžioji dauguma. Tai nebėra taip aktualu (nors turbūt policija turi tikslesnius duomenis). Jei vairuotojų paklaustum, ar jie žino, kad reikia segtis diržus, atsakytų, jog žino, bet pamiršta, kad taisykles reikia pradėti taikyti pirmiausia patiems sau. Tai – pagrindinis principas. Reikia suvokti, kad visų pirma taisyklės galioja man, o tik tada aš galiu kažko reikalauti iš kitų. Kalbant apie receptus, atradau tai, kas neaprašyta taisyklėse, – šypsena. Ji labai padeda.