Oro pagalvė – išradimas, kuris mokslininkų skaičiavimais mirtinų sužalojimų avarijų metu riziką sumažino beveik trečdaliu. Vis dėlto lietuvių perpardavinėtojai dažnai nusprendžia, kad sutaupyti kelis šimtus eurų ir parduoti žmogui automobilį be šios saugumo sistemos apsimoka labiau.
Automobilių turgus
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Ekspertai vienbalsiai sutinka, kad Lietuvoje pasitaiko situacijų, kai nusipirkus dėvėtą automobilį žmonės sužino, kad šiame nėra oro pagalvės.

„Teko domėtis šiuo klausimu ne tik servisuose, bet ir techninių apžiūrų įmonėse. Realiai, automobiliai po eismo įvykių kai kuriais atvejais suprogramuojami taip, kad saugos pagalvės lyg ir turi būti, kompiuteris jas rodo, bet patikrinus fiziškai nustatoma, kad tai yra apgaulė“, – sako Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

Kad situacija su oro pagalvėmis yra sudėtinga, pritaria ir buvęs Seimo narys profesionalus lenktynininkas Stasys Brundza. Jis tikina, kad ne kartą kėlė problemą ne tik dėl oro pagalvių, bet ir dėl bendros automobilių techninės būklės.

Stasys Brundza
Stasys Brundza
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Pagrindinė problema ta, kad apie 150 tūkst. naudotų automobilių parduodama Lietuvoje, o didelė jų dalis yra patyrę eismo įvykius ir jie suremontuoti netinkamai.

Automobiliuose, kurie pateko į eismo įvykius Lietuvoje arba užsienyje, buvo galima ir dabar tikriausiai įmanoma užgesinti lemputes, kurios rodo, kad oro pagalvės neveikia ir žmonės to net nežino“, – sako S. Brundza.

Pašnekovas ragina atkreipti dėmesį į statistiką. Nors žuvusiųjų keliuose mažėja, 2015 m. jų buvo 242, o pernai – 189, susižalojusių žmonių skaičius augo 8,1 proc., 2015 m. jų buvo 3594, o 2016 m. – 3884. S. Brundzos teigimu, šie skaičiai džiuginti neturėtų.

Papasakojus apie atvejį, kai pravažinėjus automobiliu pusantrų metų užsidegė oro pagalvės lemputė, o patikrinus servise paaiškėjo, kad šios nėra, S. Brundza sako, kad tai dar sėkminga baigtis: „Galėjo lemputė ir neužsidegti ir viskas paaiškėtų tik tada, kada jau galėjo būti vėlu“.

Patikrinti – sudėtinga

Ilgus metus su oro pagalvėmis dirbantis meistras, kuris norėjo likti neįvardintas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), tikina, kad apsisaugoti nuo pardavėjų, kurie pardavinėja nesaugius automobilius – praktiškai neįmanoma.

Automobilių pardavėjų taikoma apgaulė, ant kurios sudėtinga neužkibti
© DELFI / Andrius Ufartas

„Realiai, apgauti šioje vietoje nėra sudėtinga. Į Lietuvą visi automobiliai atvažiuoja arba su didele rida, arba po eismo įvykių. Sveikų automobilių su maža rida neatvažiuoja. Todėl norint suremontuoti automobilį, reikia arba dėti oro pagalves, arba apgauti“, – pasakoja meistras.

Dėti oro pagalves pardavėjams dažnai – brangus malonumas, į kurį jie numoja ranka. Meistras įvardina, kad paprasto vidutinės klasės automobilio vairuotojo pusės oro pagalvė kainuoja apie 100 Eur, tuo tarpu brangesnių modelių kaina gali siekti ir 600 Eur. Keleivio pusės oro pagalvės dar brangesnės, jų kaina svyruoja nuo 450 – 1500 Eur.

Dažniausiai sukčiavimo būdas – vietoje oro pagalvės įdedamos varžos, taip apgaunama oro pagalvių ir saugos diržų darbą kontroliuojanti SRS sistema, nes ją tikrinant rodoma, kad oro pagalvės stovi savo vietoje.

Oro pagalvės
Oro pagalvės
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Vis dėlto meistras pažymi, kad apgauti kompiuterį naujesnių modelių automobiliuose yra kur kas sudėtingiau.

„Apgauti maždaug nuo 2007 m. gamintus automobilių kompiuterius jau sunkiau. Jei servisas turi profesionalų kompiuterį, jis viską matys, nes klaidos įsirašo į penkias vietas, todėl visas jas ištrinti kainuoja labai brangiai“, – sako pašnekovas.

Su oro pagalvėmis dirbančios įmonės „Sumitas“ vadovas Aleksandras Šmitas aiškina, kad vienintelis būdas įsitikinti, ar oro pagalvė jūsų automobilyje išties yra – tikrinti fiziškai.

Automobilių pardavėjų taikoma apgaulė, ant kurios sudėtinga neužkibti
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Viskas priklausomo nuo to, kokią mašiną ir kokias pagalves žiūrėsi. Kitą kartą galima pasižiūrėti iš išorės ir matai, yra jos ar ne, tada nėra reikalo ardyti. Bet jei pagalvė sėdynėje, užsiūta, tai padės tik ardymas.

Patikrinimo kaina priklausys nuo laiko, kiek ardysim, valandą, dvi. Jei klientas pageidauja normalios apžiūros, tai 50 Eur turėtų kainuoti“, – sako A. Šmitas.

Ragina pirkti atsakingai

V. Pumputis rekomenduoja automobilius pirkti labai atsakingai ir visada investuoti pinigus jo patikrinimui, nes šis ateityje dažniausiai atsipirks.

Vidmantas Pumputis
Vidmantas Pumputis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Automobilio įsigijimas yra pakankamai atsakingas dalykas, ypač, jei jis naudotas. Reikia žiūrėti ne tik į automobilio vizualinę būklę, bet ir žiūrėti į saugumo parametrus, ar automobilis buvo daužtas ar kitaip remontuotas. Svarbu jį patikrinti nuodugniai, ar visos saugos sistemos veikia, ar jos fiziškai yra.

Aišku, žmonės sakys, kad tai brangu, bet tiksliausiai jo būklę galima įvertinti autorizuotame servise arba tokiame, kuris turi reikiamą įrangą patikrinti tiek važiuoklę, tiek automobilio geometriją, ar automobilis buvo patyręs eismo įvykį, ar ne“, – sako V. Pumputis.

Pašnekovo žiniomis, kai autorizuotame servise patikrinamas dėvėtas iš užsienio atvežtas automobilis, maždaug 70 proc. žmonių atsisako jį pirkti.

V. Pumputis primena, kad prieš metus įsigaliojo tvarka, kai pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo nurodyti, ar automobilis buvo patekęs į eismo įvykį.

„Jei automobilis buvo papuolęs į eismo įvykį, kurio metu suveikė saugos pagalvės, o pardavėjas deklaravo, kad taip nebuvo, su tuo pardavėju galima teistis, kad jis pardavė transporto priemonę sukčiaudamas“, – sako V. Pumputis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuviai vėl atakuoja Kremliaus propagandos ruporus: priminė Rusijai nemalonius faktus (168)

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena , prisimenant 1939 m. rugpjūčio...

A. Užkalnis. Baikime beprotybę dėl mokyklų (45)

Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi kiekvienais metais šalyje, artėjant rugsėjo pirmajai. Ant...

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (525)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais (26)

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (69)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Apmaudi klaida: įvaikinto, o vėliau biologiniam tėvui grąžinto kūdikio gyvenimas baigėsi tragiškai (2)

Vienai porai buvo priteista 3,25 mln. dolerių kompensacija, kai jų įvaikintą kūdikį nužudė...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ namuose atliko kratą, pareikšti įtarimai (141)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Didi diena: atidengtas paminklas A. Komskio nušautam pareigūnui Ramziui (81)

Trečiadienį Vilniaus rajone, Mickūnuose, atidengta skulptūra, skirta tarnybos metu žuvusiems...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis (11)

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Ar naršyti internete darbo metu – nusikaltimas? (24)

Kas naujo internetinėse parduotuvėse? Kas rašoma „Facebook`e“? Gal atsirado naujų pasiūlymų...