Šiuo laikotarpiu Vakarų Lietuvoje vyrauja permainingi orai. Dažnai lyja, lietų keičia šlapdriba ar sniegas, tvyro rūkas. Kelių dangos būna drėgnos ar šlapios, o žemė dar įšalusi, todėl naktimis ir paryčiais asfaltas apledėja. Esant tokioms sąlygoms, kelio danga gali apledėti ir dieną net esant 5 laipsniams šilumos.
Jei orai apniukę, tokio apledėjimo tikimybė mažesnė, bet pašvietus saulei ir pradėjus šilti kelio dangai ant jos pradeda formuotis „juodasis ledas“.
Nematomas pavojus
Šis reiškinys yra pavojingas todėl, kad jis gali susidaryti itin greitai ir būna trumpalaikis. Ant švarios, juodos asfalto dangos plonas ledo sluoksnelis vairuotojams labai sunkiai pastebimas. Jie dažnai neįvertina situacijos, važiuoja kaip važiavę ir klastą pajunta tik tada, kai automobilis jau pradeda slysti.
Juoda danga iš pažiūros atrodo neslidi, o iš tikrųjų ten jau tyko pavojus. Taip bus, kol iš žemės neišeis pašalas.
Kelių dangos apledėja ne visame kelyje, o tik kai kuriuose ruožuose. Pastarieji gali būti įvairaus ilgio – tęstis kelis šimtus metrų ar kelis kilometrus. Nežinosi, kada įvažiuosi į apledėjusį ruožą. Tokius staigius apledėjimus „sugaudyti“ sunku ir kelininkams.
Rajoniniai keliai, kuriuose eismo intensyvumas yra mažesnis nei 1000 automobilių per parą, nėra barstomi, o tik valomi. Sniegas juose buvo privažinėtas ir virto ledu. Atšilus orams tokiuose keliuose yra labai slidu. Jie yra „šiurkštinami“ greideriais su specialiais skydais. Tai vienintelė galimybė pagerinti eismo sąlygas.
Tinkamų padangų svarba
Vyraujant permainingiems orams, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ prašo vairuotojus pasirinkti ne leistiną, o saugų greitį, važiuoti taip, lyg visada būtų slidu, ir stebėti kelio dangą. O jeigu nutiko, kad automobilis pradėjo slysti, svarbiausia yra nepanikuoti ir vengti staigių stabdžio ar akceleratoriaus pedalų paspaudimų.
Jei važiuojate automobiliu su stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), kai ratai yra nukreipti ten, kur reikia, galite švelniai stabdyti. Automobiliai su elektroninės stabilumo kontrolės sistema (ESP) dažniausiai pasistengs jums padėti. Svarbiausia – reikėtų vairuoti ir pasistengti atsikratyti greičio, tačiau nestabdyti staigiai.
Taip pat labai svarbu, jog automobilis būtų tinkamai paruoštas žiemai, su tam sezonui skirtomis padangomis. Atrodytų, vairuotojams jau seniai kalama į galvą būtinybė žiemą jokiu būdu nenaudoti vasarinių padangų, aiškinami žieminių padangų pranašumai, tačiau iki šiol tebevyksta avarijos, kurių priežastis – netinkamos padangos, neleidusios vairuotojams laiku sustabdyti prieš kliūtį ar suvaldyti į kelkraštį slystančio automobilio.
Laksto ir žiemą
Įskaitinių avarijų statistika patvirtina tokius kelininkų teiginius. Pavyzdžiui, 2015 metų gruodį „Klaipėdos regiono kelių“ prižiūrimoje teritorijoje eismo nelaimėse žuvo 5 žmonės, o sužeista 10.
Visų šių kruvinų įvykių priežastys yra trys, ir visos jos siejamos būtent su slidžiu keliu – transporto priemonių susidūrimas, apvirtimas arba atsitrenkimas į kliūtį. Šios trys priežastys pirmauja ir visų praėjusių metų, ne tik gruodžio mėnesio, suvestinėse.
Jau minėta, kad žiemą geriau važinėti ne maksimaliu leistinu, o eismo, kelio ir oro sąlygas atitinkančiu greičiu. Nepaisant to, net ir tas maksimalus greitis yra dažnai viršijamas. Remiantis statistika, Klaipėdos regiono greičio matuokliai pernai sausį užfiksavo 1141 greičio viršijimo atvejį, spalį – 942, lapkritį – 657, gruodį – 495.
Kaip tvirtinti atšvaitus
Dar vienas specifinis žiemos bruožas – tamsa. Žinia, šiuo metų laiku temsta anksčiau, o aušta vėliau, tad tamsoje dažniau sužalojami mažiausiai apsaugoti eismo dalyviai – pėstieji. Pernai ant pėsčiųjų automobiliai užvažiavo 27 kartus, 11 iš jų – tamsoje. Keturiais atvejais iš šių 11 pėstieji buvo be atšvaitų.
„Jau nemažai metų iš eilės stengiamės daryti viską, kad tik pėstieji būtų geriau matomi. Štai vien pernai regione išdalinome per 13 tūkstančių priemonių su šviesą atspindinčiais elementais – liemenių, spyruoklinių ir minkštų atšvaitų, juostinių atšvaitų su lipdukais, žaisliukų ir krepšių su atšvaitais, petnešų dviratininkams“, – teigia VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Ramanauskas.
Anot jo, atšvaitų svarbą sunku pervertinti, tačiau reali jų nauda pasireiškia tik tinkamai juos nešiojant. Pagrindinė taisyklė – prie drabužių prisegtas atšvaitas turi būti matomas kitiems eismo dalyviams, jis neturi būti paslėptas drabužių, rankinių, kuprinių ar pan.
Dar vienas svarbus dalykas – atšvaitas turi būti tvirtinamas dešinėje drabužių pusėje, nes Kelių eismo taisyklės eiti šalikele liepia „prieš eismą“. Aišku, bus dar geriau, jei atšvaitas bus ir kairėje pusėje.
Pakabinamą atšvaitą, pervertą grandinėle ar virvele, rekomenduojama nešioti taip, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje. O juostinis atšvaitas tvirtinamas truputį aukščiau riešo arba ant kojos blauzdos.
