„Kai važiuodavome keliu ir pamatydavome pareigūnų postą, mirksėdavome šviesomis. Taip pat buvo socialinio tinklo „Facebook“ grupės ir kiti tinklalapiai, kur buvo galima pranešti apie pareigūnų patruliavimo vietas. Jie nieko naujo neišrado“, – LRT Radijo laidoje „Ryto garsai“ primena L. Valiukas.
Tačiau Vilniaus viešojo transporto vadovas Gintaras Nakutis tvirtina, kad, populiarėjant tokioms programėlėms, gali būti kreiptasi į teisėsaugą, o vidaus reikalų ministras perspėja – šios programėlės gali pakenkti patiems vartotojams.
Vidaus reikalų ministras: programėlė naudinga ir vairuotojams, ir nusikaltėliams
Anot vidaus reikalų ministro Sauliaus Skverelio, policijos patrulių buvimo vietą, vykdomus reidus ir eismo spūstis nurodanti programėlė iš esmės nėra bloga – tiesiog kiekvienas ja besinaudojantis asmuo turi pamąstyti, ar norėtų, kad, pavyzdžiui, girti vairuotojai išvengtų patrulių ir po to sukeltų eismo įvykį.
Jo teigimu, žmonės visą laiką turėtų galvoti apie tokios programėlės naudojimo pasekmes, nes kai kurie vartotojai gali turėti kriminalinių kėslų. S. Skvernelis pateikia pavyzdį, kad tai gali padėti nusikaltėliams sužinoti, ar arti jų nusikaltimo vietos yra budinčių policijos pareigūnų.
„Galbūt [programėle galės būti panaudota – LRT.lt] netgi tokiais atvejais, kai vairuotojas vairuos girtas. Jis, matydamas programėlėje, kad kelyje stovi policijos ekipažas, nenutrauks savo neteisėtos veikos, tačiau važiuos kitu keliu ir važiuodamas galbūt padarys eismo įvykį, kuriame bus sužaloti žmonės. Tai – galima šios išmaniosios programos pasekmė. Tai gali kainuoti ir žmogaus gyvybę“, – tvirtina vidaus reikalų ministras.
S. Skvernelis: nemanau, kad reikėtų imtis teisinių priemonių
S. Skvernelis pripažįsta, kad programėlėje gali būti pateikiama tik ta informacija, kuria dalijasi patys vartotojai, o ne oficialūs policijos duomenys, tačiau jis atkreipia dėmesį – jeigu vartotojai būtų pakankamai aktyvūs, jie programėlėje galėtų įvardyti didžiąją dalį patruliuojančių policijos pajėgų.
Nepaisant to, ministras teigia, kad į teisėsaugos institucijas dėl šių programėlių nebus kreiptasi.
„Manau, kad policija tokioms akcijoms ar programoms visą laiką atras atoveiksmį. Juo labiau kad buvo ne vienas ir ne du bandymai tai daryti. Tokia informacija buvo skelbiama radijo laidų metu ir kitokiomis priemonėmis. Tai – vienas iš bandymų“, – tvirtina S. Skvernelis.
Pasak jo, mūsų visuomenė bręsta gana sparčiai ir suvokia, kad įstatymo reikia laikytis visuomet, o jo nesilaikyti – gėda. LRT Radijo pašnekovo nuomone, jei informacija apie policijos pareigūnų patruliavimo vietas nebus teikiama, tokios programėlės paprasčiausiai neteks savo vertės.
„Nemanau, kad reikėtų imtis konkrečių teisinių priemonių. Nemanau, kad pilietinę, brandžią visuomenę reikia auklėti vien tik draudimais, baudomis ir represijomis. [...] Turime suvokti, kad eisme dalyvauja ir mūsų artimieji. Turbūt, jeigu paklaustume kiekvieno iš mūsų, ar jūs norėtumėte, kad Lietuvos keliais ir gatvėmis važinėtų neblaivūs vairuotojai, absoliuti dauguma pasakytų – ne“, – svarsto S. Skvernelis.
Nedrausmingus keleivius tikisi auklėti su teisėsauga
Kitoje programėlėje žmonės praneša apie viešojo transporto stotelėse esančius kontrolierius. Šiuo metu šia programėle naudojasi 100 tūkst. vartotojų. Žinoma, ne visi praneša apie kontrolierius ir ne visi naudojasi šia informacija, tačiau Vilniaus viešojo transporto vadovas G. Nakutis vertina labiau neigiamai tai, kad keleiviai, naudodamiesi šia programėle, nesusimoka už važiavimą. Jis pabrėžia, kad netgi svarstoma – jei pažeidėjų mastai išaugs, reikės kreiptis į teisėsaugą. Jo teigimu, tai reikia daryti, ginant viešąjį interesą.
Jis nurodo, kad paprastai nedrausmingi keleiviai, ieškantys būdų, kaip nesusimokėti už kelionę, sudaro bent apie 2–3 proc. visų besinaudojančių viešuoju transportu. Jo nuomone, visada bus žmonių, siekiančių išvengti viešojo transporto kontrolierių ar policijos pareigūnų, todėl tikslas – ne panaikinti, bet sumažinti tokių keleivių skaičių. Anot G. Nakučio, jei šios programėlės ims populiarėti, bus siekiama su jomis kovoti panašiais būdais ar net kreiptis į teisėsaugą.
Advokatė: programėlė nepažeidžia teisės normų
Savo ruožtu advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė Vytė Danilevičiūtė pabrėžia, kad savaime tokios programėlės nėra neteisėtos, jeigu jų kūrėjai informacijos, duomenų nesurenka neteisėtais būdais.
„Jeigu ta informacija apie patrulių kontrolės buvimo vietas dalijasi patys vartotojai, programėlės kūrėjai nepažeidžia jokių man žinomų teisės normų. Pažeidimas, kurį būtų galima bandyti teoriškai pritaikyti šiuo atveju [...], – kliudymas pareigūnams atlikti savo pareigas, bet man būtų įdomu, kaip tai būtų galima įrodyti praktikoje“, – tvirtina V. Danilevičiūtė.
Ji paaiškina, kad, jeigu ta pačia informacija pasidalina 30 žmonių, neįmanoma įrodyti, jog pareigūnams atlikti savo pareigą sukliudė būtent vieno, o ne kitų vartotojų pranešimas. Pasak jos, tai sudaro praktinius sunkumus, siekiant įrodyti, kad programėlė kliudo pareigūnams atlikti savo misiją, užduotis.
Su V. Danilevičiūte sutinka informacinių technologijų specialistas, programėlių kūrėjas L. Valiukas. Jo teigimu, studentai ši Kauno, sukūrę programėlę, nurodančią policijos pareigūnų patruliavimo vietas, tiesiog surado naują terpę, kurioje galėjo įgyvendinti seną idėją.
„Kai važiuodavome keliu ir pamatydavome pareigūnų postą, kitiems vairuotojams mirksėdavome šviesomis. Taip pat buvo sukurtos socialinio tinklo „Facebook“ grupės ir kiti tinklalapiai, kur buvo galima pranešti apie pareigūnų patruliavimo vietas. Jie nieko naujo neišrado“, – primena L. Valiukas.
Programėles mėgstame, bet jų tenka palaukti
L.Valiuko įsitikinimu, tokios programėlės yra naudingos – kai kurie žmonės, manydami, kad kažkur netoliese yra pareigūnai, pristabdo, važiuoja leistinu greičiu, nepažeidžia taisyklių, todėl dauguma vairuotojų saugiau vairuos bent jau toje atkarpoje, kurioje tikisi sutikti policijos pareigūnus.
„Užsienyje populiarios didesnės programos, kurios ne tik praneša apie pareigūnus, bet ir apie kelio darbus, kamščius. Kai kuriose šalyse beveik visi vairuotojai, su kuriais teko važiuoti, visą laiką vairuoja įsijungę programėlę ir ją nuolat stebi. Žinoma, ne taip, kad mestų vairą ir žiūrėtų tik į programą, bet naudojasi programa, kad kažkur nuvažiuotų. Išeina, kad visi nuvažiuoja greičiau ir saugiau“, – tikina L. Valiukas.
V.Danilevičiūtė priduria, jog iš teisinės pusės reikėtų labai daug valios, kad visi sutiktų – šios programėlės yra netinkamos. Be to, advokatė nurodo – norint riboti galimybę dalintis tokio pobūdžio informacija, reikėtų pakeitimų teisės aktuose, kad būtų uždrausta ne tiesiog kliudyti pareigūnams, o dalintis informacija apie patruliavimo vietas, vykdomus reidus ir kitais panašiais duomenimis.
L.Valiuko teigimu, dauguma lietuviškai sukuriamų programėlių yra kuriamos dėl smagumo, norėjimo pareklamuoti save, nes Lietuvos rinka nėra tokia didelė, kad iš šios veiklos būtų galima užsidirbti. LRT Radijo pašnekovo tvirtinimu, lietuviai dažniausiai naudoja labai daug programėlių.
„Gal tiesiog tos programos pas mus ateina metais ar dvejais vėliau. [...] Visada reikia palaukti. Lietuviai – labai imlūs ir visada viską, kas yra naudinga, labai sparčiai įdiegia į savo gyvenimą“, – tikina L. Valiukas.
