„Akloji zona“ tėra mitas?

 (34)
Siekiant sumažinti dėl neapdairaus manevravimo kylančių incidentų skaičių, automobilių gamintojai kuria radarus, kurie praneštų apie greta judančias transporto priemones ir taip panaikintų vadinamą „akląją zoną“ – vairuotojui nematomą kelio dalį, kurios nerodo veidrodėliai.
Šoninio vaizdo veidrodėlis
© Corbis

„Ford“ sukūrė „aklosios zonos“ informavimo sistemą BLIS. Jos veikimo pagrindą sudaro automobilio gale sumontuoti radarai, kurie fiksuoja objektus tarp galinio buferio ir šoninio veidrodėlio. Automobiliui rikiuojantis į kitą juostą ir radarui aptikus greta judančią kitą transporto priemonę, apie tai informuoja maža lemputė šoniniame veidrodėlyje.

Perkant „Ford“ modelį, ši sistema papildomai kainuoja apie 1,6 tūkst. JAV dolerių (apie 3,8 tūkst. Lt). Tačiau dienraštis „New York Times“ pabandė įrodyti, kad ši problema yra kur kas lengviau ir pigiau išsprendžiama, negu daugeliui gali atrodyti.

Amerikiečiai žurnalistai remiasi dar 1995 m. pristatytu inžinieriaus George'o Platzerio aprašytu metodu, kaip būtų galima paprastai panaikinti „akląją zoną“. Reikalo esmė – patarimai, kurie turi padėti pagal savo poreikius prisitaikyti veidrodėlius.

Visų pirma, vairuotojas, sėdėdamas savo vietoje, turi sureguliuoti savo šoninį veidrodėlį taip, kad jame matytusi tik automobilio šonas. Tuomet vairuotojas turi tą patį padaryti su keleivio pusės šoniniu veidrodėliu. Viskas paprasta, tačiau tikrai ne visi vairuotojai tam skiria dėmesį.

Toliau reikia įsitikinti, kaip tai veikia. Galinio vaizdo veidrodėliu stebėkite besiartinančią transporto priemonę. Ji turėtų pasirodyti šoninio vaizdo veidrodėlyje prieš pradingstant iš galinio. O greta judantį automobilį vairuotojas turėtų pamatyti periferiniu regėjimu jam dar prieš pradingstant iš šoninio vaizdo veidrodėlio.

Taigi kokia yra „Ford“ sukurtos BLIS sistemos esmė? Kompanijos saugumo inžinerijos skyriaus vadovas Steve'as Kozakas pripažino, kad šoninio vaizdo veidrodėliai gali panaikinti „aklosios zonos“ problemą, tačiau dauguma vairuotojų nesusireguliuoja jų tinkamai, todėl BLIS yra išties vertingas saugumą gerinantis išradimas.

„Tikriausiai mums nereikėtų panašių sistemų, jeigu galėtume kiekvieną JAV vairuotoją išmokyti tinkamai susireguliuoti veidrodėlius“, – sakė „Ford“ atstovas.

Kitavertus, BLIS sistema fiksuoja kitų eismo dalyvių judėjimą apie 2 metrus nuo automobilio galo į kiekvieną pusę. Todėl tai turėtų vairuotojams pagelbėti ir parkuojantis.

G.Platzeris užpatentavo dar vieną veidrodėlių sistemą, sprendžiančią „aklosios zonos“ problemą, kurią pavadino „BlindZoneMirror“. Jos veikimo akcentas – mažesnis veidrodėlis, montuojamas į įprastą šoninio vaizdo veidrodėlį.

Ši technologija laimėjo 2009-ųjų „Automotive News“ PACE rinkimus, kuriuose apdovanojama už inovatyvius technologinius sprendimus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Perspėjo po liūties: Kasko draudimas galioja ne visada

Lietuvišką vasarą galingos liūtys yra dažnas reiškinys. Gausus lietus ir jį neretai lydintys stiprūs vėjai pridaro rūpesčių staiga liūties užkluptiems automobilių vairuotojams. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad įmonė ketvirtadienį iki pietų sulaukė 20 vairuotojų skambučių, kurie su savo automobiliais pateko į eismo įvykius dėl liūties. Tačiau šis skaičius dar turėtų išaugti.

Eksperto patarimai: kaip per liūtį išvengti tūkstantinės žalos automobiliui (18)

Šįryt Vilniuje spūstis kėlė giliose balose sustoję ir nebeužsivedantys automobiliai, kurių remonto sąskaitą vėliau išvydę vairuotojai gali nemaloniai nustebti. Draudikai įspėja, kad bandymas važiuoti per gilias balas dažnai baigiasi variklio hidrosmūgiu ir sukelia didžiulių nuostolių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Karas keliuose baigėsi, bet kariai liko (3)

Statistika rodo, kad pernai žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo dar labiau, todėl galime kalbėti, kad karas Lietuvos keliuose baigėsi, interviu LRT.lt sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys. „Dabar yra taika, kurią bando sudrumsti kai kurie pažeidėjai, sėdantys už vairo neblaivūs. [...] Aktyvi turėtų būti ir visuomenė – atkalbėti nuo tokio veiksmo, o jei pažeidėjai neklauso, apie juos informuoti policiją, kad ši sugebėtų nedrausmingą eismo dalyvį eliminuoti“, – teigia V. Grašys.

Savaiminio variklio „užsigazavimo“ priežastys, pasekmės ir atsakomybės dalybos (7)

Variklio bei pavarų dėžės skysčių nuotėkis – trečias dažniausiai fiksuojamas į Lietuvos techninės apžiūros centrus atvykstančių mašinų „didelis trūkumas“. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, pastaraisiais metais tokia diagnozė skelbiama beveik 8 proc. visų M1 klasės automobilių.

Eismo dalyviai, kurių saugumu turėtume susirūpinti labiau vasarą pamiršta visas taisykles

Prakalbus apie transporto eismo srities problemas dažniausiai pirmiausia imame galvoti apie suaugusiuosius. Apie greičio viršijimą, vairavimą išgėrus, pavojingą manevravimą, avarijas. Vaikai ir kelias, rodosi, nesuderinami dalykai. Tačiau turime pripažinti – vaikai yra eismo dalyviai, tokie patys kaip mes, tik mažiau atsargūs. Apie tai, kokie pavojai vaikų tyko keliuose bei kaip nuo jų apsisaugoti, kalbamės su Kauno regiono kelių Kelių priežiūros ir eismo saugos skyriaus specialistu Linartu Kiškiu.
Facebook draugai