Neleidžia užblokuoti ratų
Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) buvo sukurta 1978 metais, tačiau praktiškai pradėta naudoti lengvuosiuose automobiliuose tik praėjus maždaug dešimtmečiui. Transporto priemonėse naudojama stabdžių sistema neleidžia ratams užsiblokuoti stabdant automobilį.
ABS padeda vairuotojui suvaldyti automobilį net ir staigiai jį stabdant, sistema neleidžia automobiliui slysti, leidžia ratams suktis pirmyn, taigi vairuotojas gali valdyti transporto priemonę.
Paprasta stabdžių sistema staigaus stabdymo metu užblokuoja automobilio ratus, jis tampa nevaldomas ir pradeda slysti keliu. Automobilyje, turinčiame ABS, nuspaudus stabdžių pedalą ratai nėra užblokuojami iki tol, kol vairuotojas atleis pedalą.
Tipiška tokia sistema automobilio ratus užblokuoja ir atlaisvina iki 20 kartų per sekundę, taip išlaikydama automobilio stabilumą ir sukibimą su kelio danga, taigi leidžia vairuotojui valdyti mašiną.
Ši sistema padeda optimaliai sustabdyti automobilį, važiuojantį bet kokiu keliu. Kiekvieno rato sukibimas su kelio danga skirtingas, tai lemia dangos savybės ir padangų susidėvėjimas.
Stabdant be ABS atsiradusios skersinės jėgos traukia automobilį į šoną. Norint saugiai sustoti, reikia kiekvieno rato stabdymo momentą valdyti atskirai. Turintį antiblokavimo sistemą automobilį stabdant galima valdyti, nes ši sistema neleidžia užblokuoti ratų.
Specialūs jutikliai
Esant stabdžių antiblokavimo sistemai ratų sukimosi dažnis dažniausiai matuojamas induktyviniais jutikliais. Jutiklių signalas perduodamas į valdymo bloką kintamos įtampos forma, signalas tiesiogiai proporcingas ratų sukimosi dažniui.
Kai transporto priemonė stabdoma atsargiai, ratai slysta tik šiek tiek, nes jie neblokuojami. Esant dideliam slydimui reikia ABS, kad būtų išvengta ratų blokavimo. Iškilus ratų blokavimo pavojui atitinkamas moduliatoriaus elektromagnetas mažina stabdymo slėgį ir valdo rato stabdymo momentą taip, kad slydimas nebūtų didesnis kaip 5 procentai.
Slydimui didėjant (blogėja sukibimo sąlygos) slėgis stabdžių sistemoje mažinamas. Ratui greitėjant jo slydimas mažėja ir slėgis stabdžių sistemoje vėl didinamas. Valdymo blokas apskaičiuoja iš gautų atskirų ratų jutiklių signalų ratų sukimosi greičių dydžius ir slydimą, kad galėtų tinkamai reguliuoti kiekvieno rato stabdymo momento dydį.
Esant gedimui ABS sistemoje ji automatiškai išjungiama. Apie tai praneša prietaisų skydelio signalinė lemputė. Gedimo klaida išsaugoma ir gali būti nuskaityta diagnostiniu skeneriu.
Šioje sistemoje labai svarbus yra elektroninis valdymo blokas (EVB). Jis apdoroja įvairių daviklių siunčiamą informaciją ir pagal programą valdo kiekvieno rato stabdymo momentą.
EVB užprogramuoti normalūs automobilio važiavimo ir stabdymo duomenys saugomi atminties bloke. Taip pat yra sumontuota apsauga nuo išorinių elektromagnetinių laukų, trukdančių vykdymo procesą, nuo trumpų jungimų išorinėse grandinėse, o signalizacijos sistema perspėja vairuotoją apie ABS gedimus.
Atsiradus gedimams, sistema veikia arba iš dalies išjungiama. Gedimų kodas saugomas EVB atminties bloke ir nustatomas diagnostikos prietaisu.
Be to, EVB jis pats atlieka diagnostiką. Mikroprocesoriai patikrina vienas kitą, taip pat daviklius, elektromagnetinius vožtuvus ir laidus. Kontrolinė lemputė užsidega įjungus uždegimo sistemą ir užgęsta tik tada, kai diagnostika atlikta.
Keletas pagalbininkų
Visų elektroninių stabdžių sistemų pagrindas – ABS, tačiau yra ir keletas pagalbinių sistemų. Viena iš tokių – ASR (Antriebs-Schlupf-Regelung). Ji kontroliuoja varančiųjų ratų slydimą, neleidžia jiems slysti įsibėgėjant.
Kai dėl per didelio sukimo momento prasisuka vienas arba abu varantieji ratai, ASR paveikia variklio valdymo sistemas ir sumažina variklio sukimo momentą. Iš ABS jutiklių gavęs signalus apie varančiųjų ir varomųjų ratų sukimosi greitį, ASR valdymo blokas lygina juos ir atsiradus skirtumui tarp varančiųjų ir varomųjų ratų sukimosi greičio per valdymo sistemas pradeda veikti variklį – sumažina jo sukimo momentą.
Pirmiausia ASR vėlina darbinio mišinio ir uždegimo momentą variklio cilindruose. Jei to nepakanka, ASR per variklio valdymo bloką pradeda valdyti degalų įpurškimo sistemą. Pagal tai, koks yra ryšys tarp akceleratoriaus pedalo ir degalų padavimo įrangos (mechaninis arba elektroninis), variklio valdymo blokas arba išjungia po vieną degalų purkštuką, arba pakeičia sklendės atidarymo kampą.
Tuo metu sukimo momentas varančiuosiuose ratuose sumažėja iki optimalaus dydžio, ir automobilis pajuda iš vietos arba greitėja neslystant ratams.
Automobilio važiavimo dinamikos valdymo sistema ESP padeda neprarasti važiavimo trajektorijos stabilumo posūkyje. Skirtingai nei ABS ar ASR sistemos, kurios veikia automobiliui stabdant arba greitėjant, ESP veikia nuolatos.
ESP sistema specialiais davikliais stebi vairo pasukimo kampą bei skersinį automobilio greitį ir pagreitį. Jeigu automobilio važiavimo trajektorija neatitinka posūkio kreivės, ESP sistema pristabdo vieną arba kelis automobilio ratus ir tokiu būdu ištaiso jo važiavimo posūkyje trajektoriją.
Ši sistema gali ne tik pristabdyti vieną ar kelis ratus, bet ir keisti jų sukimo momentą, koreguoti variklio sūkius ir kt.
