Esminis dalykas - žinios apie kaltės sampratą autoįvykių bylose
Autoįvykių bylose dažniausiai nubaudžiama formaliai. Pavyzdžiui, jei išvažiavai iš šalutinio kelio ir nutrenkei pagrindiniu važiuojantį automobilį preziumuojama, kad esi kaltas.
Šioje srityje būtina pažymėti, kad autoįvykiai yra dažniausiai padaromi ne tyčia, bet dėl neatsargumo. Tiek administracinėje, tiek baudžiamojoje teisėje įtvirtinta, kad neatsargi kaltė yra dviejų rūšių:
- Kai asmuo numatė padarinius, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta;
- Kai asmuo nenumatė žalingų padarinių, bet turėjo ir galėjo juos numatyti.
Jeigu asmuo nenumatė žalingų padarinių, neturėjo ir negalėjo jų numatyti, tada jis yra nekaltas ir negali būti baudžiamas nullum crimen sine culpa (lot. nėra nusikaltimo be kaltės).
Gyvenime daugeliu atvejų taip ir būna - žmogus dažniausiai nenumato ir negali numatyti, kad kils autoįvykis. Kitaip jis paprasčiausiai elgtųsi kitaip ir siektų išvengti to autoįvykio. Todėl gynybos taktika turi būti pati paprasčiausia - reikia įrodyti objektyvią tiesą - kad asmuo šioje situacijoje yra nekaltas.
Tiek administraciniame, tiek baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga tenka kaltinimui, todėl būtent teisėsaugos institucijos privalo įrodyti, kad asmuo yra kaltas net ir tuo atveju, kai kaltė yra neatsargi. Teisinėje valstybėje taip pat taikomas teisės principas actus non facit reum nisi mens sit rea (lot. veiksmai nedaro asmens kaltu, nebent jo ketinimai yra kalti).
Visa tai yra graži teorija, tačiau praktikoje policija ir teismai dažniausiai nueina teisinėje valstybėje nepriimtinu formaliosios tiesos nustatymo keliu - „kas įvažiavo į galą, tas ir kaltas".
Ką daryti, kad situacija būtų valdoma?
Norint pakeisti šią situaciją, eismo įvykio dalyviai turi žinoti esminius dalykus kaip elgtis ir būti aktyvūs. Pirmiausia, svarbu pasirūpinti nukentėjusiais - iškviesti greitąją, suteikti neatidėliotiną medicininę pagalbą. Tada reikia pasirūpinti savimi. Čia pagrindinis tikslas - reikia įrodyti tiesą, t. y. tai, kad asmuo yra nekaltas. Šis tikslas pasiekiamas žinant 3 pagrindines savo teises ir jomis aktyviai bei apgalvotai naudojantis:
Teisė pačiam rinkti ir pateikti įrodymus
Pirmiausia svarbu pačiam užfiksuoti visas įvykio detales, nes jos labai greitai pranyksta:
- Užsirašyti įvykį mačiusių liudytojų duomenis (pvz.: telefoną, vardą, pavardę, adresą, vairuojamo automobilio numerius, darbovietę ir kt.)
- Nufotografuoti ir/ar nufilmuoti situaciją po autoįvykio - automobilių, dviračių, nukentėjusiųjų išsidėstymą, stabdymo ir kitus pėdsakus. Tai padaryti galima ir paprasčiausiu mobiliuoju telefonu - šie duomenis bus pripažinti įrodymais.
- Esant nukentėjusiesiems - palikti automobilius ir kitus įrodymus taip, kaip jie yra, kol atvyks policija ir profesionaliai apžiūrės įvykio vietą.
- Jei ant aplinkinių pastatų yra video kamerų (bankai, benzino kolonėlės, prekybos centrai ir pan.) - reikia paprašyti, kad vaizdo įrašai būtų išsaugoti - vėliau prašysite policijos arba gynėjo, kad juos paimtų.
- Svarbu ir mobiliuoju telefonu nufotografuoti visus kelių ženklus: tiek vertikalius, tiek horizontalius (nupieštus ant gatvės), nes dažnai pažeidžiamos kelių ženklinimo taisyklės ir tai būna autoįvykio priežastis.
- Galiausiai, reikia pagalvoti, kodėl įvyko autoįvykis ir fiksuoti galimas jo priežastis. Pavyzdžiui, kelio ženklą užstojusį automobilį, kelio sugadinimus ir pan.
Teisė turėti gynėją/atstovą
Paprastai policijos pareigūnai iš karto pasiūlo duoti paaiškinimus raštu, o nuo autoįvykio susijaudinę jo dalyviai tą ir padaro. Susijaudinęs žmogus dažnai klaidingai vertina situaciją, jos neapgalvoja, neįsigilina į itin reikšmingas detales. Paprastai surašomi formalūs, kartais net tiesos neatitinkantys paaiškinimai. Pasitaiko, kad apsiribojama tik kaltės pripažinimu, nors realiai kaltės net nebuvo. Todėl šioje situacijoje reikėtų pagalvoti apie teisininko pagalbą, kuris padėtų atitrūkti nuo situacijos ir padėti ją įvertinti objektyviau.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - „ATPK") 275 str. numatyta galimybė turėti įgaliotąjį atstovą, o Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - „BPK") 21 str. numatyta įtariamojo teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją. Tiesa, ATPK nenumatyta, nuo kada atsiranda teisė turėti įgaliotąjį atstovą, tačiau ATPK 249 str. įtvirtinta, kad jei ATPK tam tikrų santykių nereglamentuoja, mutatis mutandis (lot. atitinkamai) taikomos BPK normos. Taigi, kiekvienas asmuo, įtariamas kelių eismo taisyklių pažeidimu, nesvarbu, ar pagal pasekmes tai bus baudžiamasis, ar administracinis procesas, turi Konstitucijos 31 str. įtvirtintą teisę nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento turėti advokatą.
Teisė susipažinti su tyrimo medžiaga
Kita svarbi persekiojamo asmens ir jo atstovo (gynėjo) teisė - teisė susipažinti su visa tyrimo medžiaga. Administraciniame procese ši teisė neribojama nei apimties, nei laiko požiūriu.
Jeigu dėl sunkių padarinių tyrimas peraugo į baudžiamąjį procesą - tokios teisės gali būti prokuroro laikinai ribojamos. Tačiau pabaigus ikiteisminį tyrimą šie ribojimai nebetenka galios ir įtariamasis gali susipažinti su visa tyrimo medžiaga. Svarbu pažymėti, kad baudžiamajame procese įtariamasis turi teisę atsisakyti duoti parodymus ir duoti juos vėliau - susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Maža to, pasinaudojimas teise į tylėjimą negali būti traktuojamas kaip kaltės įrodymas, nes duoti parodymus yra įtariamojo teisė, bet ne pareiga.
Tik susipažinus su visa tyrimo medžiaga galima priimti teisingus ir apgalvotus sprendimus dėl gynybos taktikos.
Taigi, patekus į autoįvykį svarbiausia - nusiraminti ir neskubėti, įvertinti visas savo teises, veiksmų galimybes ir tik tuomet priimti tinkamus sprendimus.
