„Tipinė kiekvienų varžybų situacija: vakare pradedi plauti automobilį ir jau plaudamas žinai, kad rytoj vakare jį vėl reikės plauti“, - patirtimi dalinasi dykumų ralio lenktynininkas Antanas Juknevičius. Anot jo, plovimo bei priežiūros reikalauja visi automobiliai.
Į klausimus, kokių netikėtų situacijų pasitaiko lenktyniaujant toli už Lietuvos ribų, kokias kliūtis pakiša purvas ant automobilių bei kaip elgtis, kad automobilis tarnautų ir blizgėtų ilgiau, atsako lenktynininkai Antanas Juknevičius, Darius Biesevičius, Ramūnas Šaučikovas bei UAB „Švaros brolių“ automobilių švaros departamento direktorius Naurimas Gringis.
Viena iš kliūčių lenktynėse – purvas
Lietuvių lenktynininkai, jėgas išbandantys tarptautinėse lenktynėse, dažnai susiduria su patyrusiais varžovais, neįprastais reljefais ar nuovargiu lenktyniaujant 18 dienų iš eilės. Kita vertus, lenktyniaujant vyksta ir niekada nesibaigianti kova su purvu, kuri tampa ir neatsiejama lenktynių dalimi: purvas gali tapti inkaru.
„Lenktyninis automobilis yra plaunamas kiekvieną kartą po varžybų, todėl priklausomai nuo to, koks kiekis varžybų, atitinkamai toks ir plovimų skaičius. Palaikyti automobilį švarų ir tvarkingą reikia visada, nes ant automobilio atsiradęs purvas gali kainuoti pergalę. Pavyzdžiui, atsiradus purvui ant stiklo, jis sukelia nepatogumų dėl matomumo ir gali sukelti nemažai problemų, kadangi sunku įžiūrėti į kelią ir esamas kliūtis“, - sako R. Šaučikovas.
Lenktynininkui pritaria ir net penkis kartus Dakare lenktyniavęs A. Juknevičius. Anot jo, purvas – bet kuriam automobiliui peilis. A. Juknevičius pabrėžia, kad ant langų susidaręs purvas mažina matomumą, o kėbulą dengiantis purvas daro automobilį sunkesniu. Taip pat lenktynininkas prisimena, kaip keletą kartų lenktynių metu teko pasijausti skulptoriumi.
„Per purvą sunku identifikuoti gedimus ar kylančias technines problemas. Todėl, ypač per varžybas, būtina valyti automobilį ir dėl šių priežasčių sportinių automobilių dugnas yra dažomas baltai, kad greitai būtų įmanoma atpažinti bei surasti gedimus. Tačiau kartais net ir tai neapsaugo: porą kartų yra tekę važiuoti tokiu cementiniu reljefu, kuris palijus virsta beveik skiediniu ir kaupiasi ant automobilio dugno. Todėl reikia stoti ir, išlipus iš automobilio, nukalinėti sukietėjusį purvą“, - prisimena kitų metų Dakaro iššūkiui aktyviai besiruošiantis lenktynininkas.
Anksčiau automobilius plaudavo, kur papuola
Visi lenktynininkai pabrėžia, kad automobilių švara bei priežiūra – tai dalykai, iškalti bet kurio automobilių mylėtojo ar lenktynininko Biblijoje. Būtent todėl, šiandien, kai šalyje veikia ne viena plovykla, visi automobilių entuziastai gali lengviau atsikvėpti, o ankstesnius laikus prisiminti tik kaip blogą sapną.
Laikus be plovyklų kaip košmarą prisimena ir R. Šaučikovas: „Būdavo baisu, nes visi plaudavo automobilius, kur papuola – tiesiog gatvėse, kiemuose ir t.t. Tad šiandien galime tik pasidžiaugti, kad dabar yra vietų, kur galime tvarkingai ir patogiai nusiplauti automobilį“. Tuo metu lenktynininkas bei pirmąjį lietuvišką Dakaro automobilį konstruojantis Darius Biesevičius pastebi, kad lenktyniauti neskirti automobiliai turi būti prižiūrimi kitaip nei lenktyniniai. Tai lemia ir skirtinga automobilių sandara.
„Kadangi skiriasi automobilių paskirtis, konstruojant lenktyninį automobilį taikomi visai kiti kriterijai, medžiagos ir kt. Lenktyninis automobilis, ypač tas, kuris skirtas lenktyniauti bekelėse varžybose, konstruojamas jau galvojant apie purvą, neįprastą reljefą bei kitas kliūtis, todėl jis yra atsparesnis. Todėl negalima varžyboms skirto automobilio lyginti su paprasta mašina – skiriasi ir jų priežiūros bei plovimo reikalavimai“, - lygina D. Biesevičius.
Kaip dažnai turėtų būti plaunamas ne lenktyninis automobilis?
Paklaustas, kas labiausiai kenkia automobiliams, „Švaros brolių“ automobilių švaros departamento direktorius išskyrė kelio apnašas – nuo druskų iki smalos. Anot N. Gringio, dėl šių apnašų ant automobilių susidaro šiurkštus paviršius, kurio negalima nuplauti jokiomis įprastomis priemonėmis, o vėliau sukuria palankias sąlygas toliau kauptis purvui. Tokių kelio apnašų valymą patartina patikėti specialistams ir tai daryti ne mažiau nei du kartus per metus.
„Mėgstantiems išbandyti savo automobilį ne vien kelyje, plauti jį reikėtų iš karto po tokio pasivažinėjimo. Purvas, dulkės bei kitos apnašos turi neigiamą poveikį automobilio dažų sluoksniui. Tiek lenktynininkas, tiek ir paprastas vairuotojas, besirūpinantis, kad jo automobilis ilgiau tarnautų ir nedarytų gėdos, visada automobilį turi nusiplauti iškart po pasivažinėjimo bekele arba bent kartą per savaitę važinėjant įprastu keliu mieste ar užmiestyje“, - pataria N. Gringis.
Įsijaučiantiems į lenktynininko rolę ar bekelės mėgėjams neprofesionalams N. Gringis primena, kad tokie pasivažinėjimai gali turėti negrįžtamos įtakos automobilio išvaizdai ir jį prieš laiką susendinti.
„Visi žinome, kad automobilio pagaminimo metai nėra pagrindinis kriterijus, nusakantis automobilio būklę ir vertę. Pardavėjai vienu metu buvo įpratę sakyti, kad automobiliu buvo važinėjama tik savaitgaliais ir šeimininkas labai gerai jį prižiūrėjo, tad ir kaina jo tokia didelė. Tačiau automobilis, kuris intensyviai prižiūrimas, plaunamas, valomas, poliruojamas ir t.t., labai ilgai išlieka naujo automobilio prekinės išvaizdos. Viskas, ko tam reikia, tai automobilį vieną, du kartus per metus nupoliruoti, reguliariai padengti vašku ir automobilis bus lengvai plaunamas ir visada blizgės. Yra netgi paslauga, kurios metu automobilis padengiamas kvarcu – po jos net valytuvai nereikalingi važiuojant per lietų, o kėbulas sunkiau išsipurvina“, - teigia N. Gringis.
A. Juknevičius, paklaustas, ką galėtų patarti savo automobiliams besirūpinantiems vairuotojams, nedaugžodžiavo. „Yra vienas vienintelis patarimas – neužleisti purvo. Taip pat – investuoti į valymą bei tvarkos palaikymą, nuolatos rūpintis ir stebėti, ar automobilis tvarkingas ir švarus“, - apibendrina žinomas lenktynininkas.
