Vien tik Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ duomenimis, Lietuvoje kiekvieną savaitę pranešama apie 3-4 tokius eismo įvykius, dažniausiai kuriozinės avarijos pasipila didžiųjų miestų gyventojams skubant į darbą ryte ir vykstant į namus.
Policija dažnai tampa situacijų, kai abu vairuotojai kalti, liudininkais. Pasak kelių policijos atstovės Linos Nemeikaitės, tokiais atvejais automobilių vairuotojai neretai pyktį išlieja ir vienas ant kito.
„Dažniausios avarijų, kai kalti abu vairuotojai, priežastys yra Kelių eismo taisyklių nesilaikymas. Būna, jog tokiais atvejais tarp vairuotojų kyla konfliktai ir barniai. Atvykusiems policijos pareigūnams ne tik tenka aiškintis eismo įvykio priežastį, bet ir skirti įsiutusius vairuotojus. Norint išvengti tokių situacijų vairuotojams rekomenduotina griežtai laikytis Kelių eismo taisyklių, būti atidiems ir nepamiršti gerbti kitus eismo dalyvius“, – pataria L. Nameikaitė.
„ERGO Insurance“ žalų administravimo ekspertai pateikia 3 dažniausiai pasitaikančias eismo situacijas, dėl kurių policija kaltais pripažįsta abiejų susidūrusių automobilių vairuotojus, ir pataria, kaip tokių situacijų išvengti.
„Du vėžiai“: avarijos atbuline eiga
Viena dažniausių situacijų tokių nelaimingų atsitikimų metu – važiavimas atbuline eiga. Avarijų priežastys gana banalios – neatsargumas, skubėjimas pajudėti iš vietos, neatsigręžiant atgal patikrinti, ar nėra kitų automobilių.
„Vairuotojai pamiršta pačias paprasčiausias kelių eismo taisykles – prieš pradėdami važiuoti, keisdami važiavimo kryptį, jie privalo įsitikinti, jog toks manevras yra saugus ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, turintiems pirmenybę. Vairuotojai taip pat turėtų prisiminti, kad įjungus atbulinę pavarą reikia būti itin dėmesingiems – pagal taisykles atbulomis važiavęs asmuo nelaimės atveju visada pripažįstamas kaltu“, – teigė „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas.
„Skubu labiau nei kiti“: situacijos stovėjimo aikštelėse
Susidūrimai prekybos centrų stovėjimo aikštelėse arba daugiaaukščiuose garažuose dažnai įvyksta dėl vairuotojų skubėjimo ir kovojant dėl laisvos vietos automobiliui. Vairuotojai nelinkę duoti vienas kitam kelio. Kita problema, kad vairuotojai ieškodami laisvos vietos stovėjimo aikštelėse viršija leistiną greitį, nepaiso eismo ženklų ir apskritai būna labiau atsipalaidavę nei važiuodami gatve.
„Paprastai tokių incidentų žalos yra nedidelės. Vairuotojai apgadina vienas kito veidrodėlius, nubrėžia dažus, kartais įlenkiamas automobilio sparnas ar durelės. Žmonės turi nepamiršti, jog laikytis Kelių eismo taisyklių būtina ne tik išvažiavus į miestą, bet ir prekybos centro aikštelės teritorijoje, kur nuolat vyksta eismas, vaikšto praeiviai“, – teigė A. Pilčicas.
Stovėjimo aikštelėse ne visada yra eismą nurodantys ženklai, šviesoforai, nėra reguliuotojų, todėl svarbiausia atkreipti dėmesį į žymėjimą ant asfalto. Tiek patyrusiems, tiek nepatyrusiems vairuotojams kyla bėdų, kai šis būna nusitrynęs arba neryškus. Vairuotojai susimaišo, kuris kelias yra pagrindinis, o kuris šalutinis. Tokiais atvejais kaltais būna pripažįstami abu incidento dalyviai.
„Paskutinis šansas“: per geltoną šviesoforo signalą
Jei pirmaisiais dviem įvardintais atvejais žalos yra nedidelės, o žmonėms – ne itin pavojingos, tai incidentų, kai vairuotojai paskutinę akimirką kerta sankryžą jau degant geltonam šviesoforo signalui, žalos kur kas rimtesnės – tiek vairuotojams, tiek automobiliams. Tokioje situacijoje abu eismo dalyviai skuba kuo greičiau pravažiuoti sankryžą, padidina greitį. Tačiau sutaupytas laikas sankryžoje gali kainuoti automobilį ar net gyvybę.
Pasak A. Pilčico, daugelis vairuotojų puikiai supranta, kuo rizikuoja, tačiau akimirksniu nesugeba priimti teisingo sprendimo ir nusprendžia taip sutaupyti laiko. Laikui bėgant išsivysto ir savotiškas žalingas įprotis – esą prasmukau vienąsyk, suspėsiu ir šįkart.
