Dažnai tik ką iš vairavimo mokyklos išėję naujokai nerimauja dėl būtinybės iš karto tapti intensyvaus judėjimo dalyviais patyrusių vairuotojų apsuptyje. Šalia nebėra instruktoriaus, galinčio padėti ir koreguoti judėjimą.
Vis dėlto derėtų nepamiršti, kad visus vairuojančiuosius vienija bendras tikslas – pasiekti tikslą išvengiant eismo įvykių. Dauguma eismo dalyvių yra adekvatūs, o bendras tikslas didelį kolektyvą glaudina. Štai dešimt dažniausiai pradedantiesiems kelių eismo dalyviams kylančių klausimų, į kuriuos atsako ekspertai, rašo zr.ru.
1. Ar sugebėsiu „įsipaišyti“ į pagrindiniu keliu judančių automobilių srautą?
Bet kuriam pradedančiajam vairuotojui tenka išvažiuoti į judrų kelią, todėl šis klausimas – vienas pirmųjų. Žinoma, kad pajėgsite – juk net ir pačiame glaudžiausiame sraute pasitaiko laisvų tarpelių arba koks supratingas vairuotojas, pasirengęs sulėtinti tempą. Pagrindinis dalykas – nepamiršti praleisti transportą ne tik iš kairės, bet ir dešinės pusės: gali būti, kad kaip tik tą akimirką kas nors bando jus lenkti važiuodamas dešine juosta.
Kartais taip nutinka, kad išvažiuojantysis laukia, jam iš galo įsitaiso kitas vairuotojas ir ima pypsėti. Reaguoti į tokią situaciją reikia paprastai: kadangi važiuoti atgal nebeįmanoma, teks važiuoti į priekį. Kreipti dėmesį į iš galo signalizuojantį automobilį neverta – jis nekelia avarijos pavojaus.
Derėtų dėmesį sutelkti į tinkamo atstumo iki artimiausio automobilio pasirinkimą ir išvažiuoti tada, kai bus patogu jums, o ne kam kitam. Nepamirškite, kad tokiomis aplinkybėmis nutikus eismo įvykiui kaltė teks jums, o ne tam vairuotojui, kuris signalizavo.
Galima ir atvirkštinė situacija: naujokas juda pagrindiniu keliu, o iš šoninio kelio pažeisdamas taisykles važiuoja automobilis. Jei jo ketinimai pakankamai aiškūs, teks sustoti ir jį praleisti. Juk kelyje teisus ne tas, kuris geriausiai išmano taisykles, o tas, kuris siekia išvengti avarijos. Išsišokėlio vietoje kartais gali atsidurti ir nepatyręs naujokas, kuris ką nors pamiršo ar sumaišė.
2. Vienas iš vairuotojų kelyje elgiasi neaiškiai, agresyviai ar neadekvačiai. Ką man daryti?
Tokių asmenų iš tiesų derėtų vengti. Jei norite kelyje jaustis komfortiškai, turite tiksliai suprasti, ką daro gretimame automobilyje esantis vairuotojas, kritiniu atveju – užmegzti su juo vizualų kontaktą. Jei nepavyksta to padaryti, geriau palikti išsišokėlį už savęs arba leisti jį į priekį, nes neadekvačius vairuotojus naujokui primygtinai rekomenduojama praleisti.
3. Kaip nustatyti saugią distanciją tarp mano ir kitų automobilių?
Kuo didesnis greitis, tuo didesnė turi būti distancija. Mieste, kur greitis yra ribotas, saugiu laikomas 20 metrų atstumas, už miesto – 40 metrų. Vis tik patyrę vairuotojai atstumą vertina ne metrais, o sekundėmis. Jei prieš jus važiuojantis automobilis pravažiavo pro medį ar stulpą 3-4 sekundėmis anksčiau nei jūs, atstumas yra saugus. Ties šviesoforu pasirinkta distancija yra tinkama, jei matote galinius prieš jus važiuojančio automobilio ratus.
4. Ar sugebėsiu aplenkti prieš mane važiuojantį automobilį riboto matomumo sąlygomis?
Aplenkti turbūt sugebėsite, bet to daryti nederėtų. Lenkti automobilį reikia tik tada, kai kelio atkarpa gerai matoma, nėra nusileidimų ir pakilimų. Dar netoliese neturi būti matomumą bloginančių didelių gabaritų automobilių.
5. Ką reiškia, jei mane ima lenkti dešine juosta ir neleidžia persirikiuoti?
Jei automobiliai lenkia iš dešinės, matyt, važiuojate kairiausia juosta labai lėtai. Važiuokite greičiau arba persirikiuokite į dešinę juostą.
6. Ką daryti, jei automobilis pateko į juostą, iš kurios sukama, o persirikiuoti nespėju?
Nepažįstamame, o kartais net ir pažįstamame mieste juostų paskirtį išsiaiškinti laiku ne visada pavyksta sėkmingai. Būna situacijų, kai vairuotojas patenka į posūkio juostą neketindamas sukti. Ką daryti tokiu atveju? Sukti? Kartais tenka elgtis net ir taip.
7. Dažnai sakoma, kad lyjant, esant plikledžiui ar sniegui automobilį suvaldyti kur kas sudėtingiau. Kaip žinoti, ar suvaldysiu automobilį slidžiame ar šlapiame kelyje?
Staiga pasikeitus oro sąlygoms patartina prieš kelionę išbandyti automobilį saugioje ir ramioje kelio atkarpoje. Patikrinkite, kaip veikia stabdžiai, ar įsijungia žibintai, langų valytuvai, ar didinant greitį automobilis nekrypsta į šonus.
Kuo prastesnės oro sąlygos, tuo mažesnis turėtų būti greitis. Ne be reikalo esant plikledžiui automobiliai ne važiuoja, o „velkasi“. Jei oro sąlygų pasikeitimas jus užklupo kelyje, paisykite principo „ramiau judi – toliau nuvažiuoji“. Dar derėtų atlikti kuo mažiau staigių judesių ir viską daryti sklandžiai.
8. Kaip tinkamai nusukti į kairę sankryžoje?
Pagrindinis principas – neverta ratų sukti prieš pajudant, kad netyčia neišpultumėte į priešakinę juostą. Prieš sukdami turite atsidurti kairiausioje juostoje. Sukdami, savaime suprantama, stabtelėkite, tačiau taip elkitės tik prieš posūkį, o jau atlikdami patį manevrą judėkite įprastiniu greičiu.
Posūkio žibintą įjunkite iš anksto, tuomet dar kartą įvertinkite situaciją ir tik tada sukite, praleisdami pėsčiuosius ir priešinga kryptimi judančius automobilius.
9. Ar verta dėmesingiau žvelgti į pėsčiuosius, dviratininkus ir motociklininkus?
Išvardinti kelių eismo dalyviai pasižymi padidintu mobilumu, tačiau dažnai jie nesuvokia visų automobilio valdymo sudėtingumų. Pėsčiajam arba motociklininkui dažnai į galvą šauna mintis „palakstyti“; be to, derėtų nepamiršti, kad motociklininkas gali judėti dideliu greičiu.
Pageidautina, kad tarp jūsų vairuojamo automobilio ir dviratininko būtų išlaikomas ne mažesnis nei vieno metro atstumas. Į pėsčiuosius ir ypač į vaikus taip pat svarbu visada atkreipti dėmesį. Nepamirškite signalu įspėti kitus apie tai, kad artėjate.
10. Ką daryti, jei visą naktį teks praleisti prie vairo?
Dvi pagrindinės grėsmės – tai nuovargis ir prastas matomumas. Į ką svarbu atsižvelgti važiuojat automagistrale naktį? Svarbu laikytis tinkamo greičio, kad stabdymo kelias patektų į žibintų apšviečiamą zoną. Jei kyla įtarimas dėl neaiškaus objekto tamsoje, dėl viso pikto sumažinkite greitį.
Pageidautina, kad automobilio salone turėtumėte gyvą pašnekovą, jei tokio nėra, tiks didesniu garsu klausoma radijo stotis. Prieš kelionę nepamirškite išsimiegoti ir nedvejodami atsisakykite sočios vakarienės. Pasireiškus rimtesniems nuovargio ženklams patartina sustoti ir pailsėti. Tokiu atveju gabaritinių žibintų neišjunkite, o sustoti patartina ne tiesiog pakelėje, o nusukus į šalutinį kelią.
