„Porsche“ istorijoje rasta juodų dėmių

 (55)
Pasak istorikų, populiariausią prieškario sportinį automobilį gaminusi bendrovė slėpė pasipelnymą iš Hitlerio karo industrijos. Oficiali „Porsche“ istorija prasidėjo 1950 m., tačiau iki tol kompanija tiekė produkciją naciams, rašo „Spiegel“.
© Corbis

Karo metais „Porsche“ gamino ne sportinius automobilius, o tankus bei padidinto pravažumo karinius automobilius. Kaip prisimena per prievartą „Porsche“ gamykloje dirbę darbininkai, kompanija nemažai laiko skyrė „Volkswagen“ automobilių karinėms modifikacijoms. Iki šiol „Porsche neleido tyrėjams išsiaiškinti, kiek jėga verčiamų darbininkų dirbo jų gamyklose nacistinėje Vokietijoje.

Kompanija ne tik norėtų nekalbėti apie šiuos dalykus, tačiau stengiasi ir nesureikšminti šio savo istorijos tarpsnio: teigiama, kad tai buvusi maža įmonė, kurioje dirbo nuo 50 iki 100 darbuotojų. Tačiau seni įmonės archyvai byloja kitką. 1944 m. joje dirbo 656 darbininkai. Be to, kompanija naudojo priverstinį darbą. Šį faktą „Porsche“ neigia iki šiol.

Žurnalisto Ulricho Viehoverio atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 1951 metais miręs „Porsche“ įkūrėjas Ferdinandas Porsche „be skrupulų pelnėsi iš nacių režimo“. Iki šiol nepublikuota archyvinė medžiaga atskleidė, kad gamyklose priverstinai dirbo iki 300 žmonių. „Porsche“ atstovai, nuo pat pradžių neigę šį faktą, 1990 metais paskelbė, kad tokių darbininkų buvo 10-20. Vėliau šis skaičius oficialiai buvo padidintas iki 50.

Istorikai, neseniai pradėję kapstyti po tamsiąsias „Porsche“ istorijos puses, dabar bando išsiaiškinti, kaip Porsche dinastija sugebėjo išsaugoti per karą sukauptus turtus ir juos investuoti į pokario Vokietijos „ekonominį stebuklą“.

Nors F.Porshe nebuvo Hitleriui meilikaujantis pataikūnas (paradų metų retai kada saliutuodavo fiureriui, jo apsmukęs pilkas paltas visada išsiskirdavo iš rudų nacistinių uniformų minios, jis visiškai ignoravo SS titulų siekimą), profesiniame gyvenime tai nė kiek nepakenkė ir jam buvo suteiktas visiškas tobulinimo monopolis „Volkswagen“ įmonėje. F. Porsche, tuomet buvęs „Volkswagen“ direktorius bei vyriausiąsias inžinierius, visiškai nesipriešino, kai buvo nutarta, kad gamykla gamins karinei pramonei skirtus automobilius. Jis, teigiama, „monopolizavo nacius“.

Dėl to, kad „Porsche“, tuo metu maža kompanija netoli Štutgarto, pradėjo dirbti karinėje pramonėje, jos metinis biudžetas nuo 3 tūkst. reichsmarkių šoktelėjo iki 2 mln. Savo pelną, kaip ir „Volkswagen“, ji didino priverstinių darbininkų sąskaita. Jau išsiaiškinta, kad „Porsche“ gamykloje dirbo karo belaisviai iš Lenkijos, Olandijos, Maroko, Prancūzijos, Italijos, Rusijos.

„Porsche“ kompanijos dalininkai buvo trys žmonės: F. Porsche, jo žentas Antonas Piechas ir žydas Adolfas Rosenbergeras, kuris vėliau pabėgo į JAV. Kaip pastebi žurnalistai, uolus nacis A. Piechas visai nesikuklino naudoti A. Rosenbergero pinigus. Karui pasibaigus tarp F. Porsche ir A. Rosenbergero įvyko konfliktas, kuris buvo išspręstas tik pastarajam sumokėjus 50 tūkst. markių ir pridėjus „Porsche“ ar „Volkswagen“ automobilį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Laisva pavara

Įspūdingas sprendimas: traukinio linija – kiaurai per 19-os aukštų pastatą (14)

Kinijos mieste Čunsine turistus ir fotografus traukia neįprastas metropoliteno sprendimas. Tiesiant liniją, nuspręsta nenugriauti ir neapeiti devyniolikos aukštų pastato, o nutiesti tunelį kiaurai per jį.

Kinų pirkimo ypatumai: per 33 sekundes įsigijo 350 „Alfa Romeo Giulia“ sedanų (6)

Kinijoje vos per 33 sekundes nupirkta 350 egzempliorių „Alfa Romeo Giulia“. Prekyba buvo vykdoma elektroninės prekybos platformoje „Tmall“, priklausančiai „Alibaba“. Skelbiama, kad tai buvo reklaminės akcijos „Tmall Super Brand Day“ dalis.

Kaip gaminama pavarų dėžė (3)

Prie Barselonos įsikūrusi „SEAT Componentes“ gamykla gamina naujosios kartos „Volkswagen Group“ MQ281 pavarų dėžę, kuri bus montuojama į daugelį šios grupės automobilių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sostinės centre bus stebimi dviratininkai (4)

Nuo balandžio mėnesio Vilniaus miesto centre bus stebimi dviračių srautai. Dviračių eismas bus stebimas Gedimino pr. – Šventaragio g. – T. Vrublevskio g. sankryžoje, rašoma savivaldybės pranešime. Tikimasi, kad turint tikslesnius duomenis, bus galima ne tik tiksliau prognozuoti eismo dalyvių srautus, bet ir užtikrinti visų jų saugumą.

Klaipėdą šiemet siūlo skelbti ir išskirtinių automobilių kultūros sostine (1)

Klaipėda šiais metais didžiuojasi Lietuvos kultūros sostinės karūna, o festivalio „Memel motor fest“ organizatoriai kviečia uostamiestį skelbti dar ir automobilių kultūros sostine. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, jau trečius metus pirmąjį birželio mėnesio savaitgalį Klaipėdoje į vasaros sezono atidarymą kviečiami Lietuvos ir užsienio motorizuotos technikos savininkai ir jiems neabejingi žiūrovai.
Facebook draugai