Tiesą sakant, jie teisūs. Jeigu gyvenate rajone, kur laksto benamiai katinai, anksčiau ar vėliau juos tikrai pritrauks variklio šiluma. Lygiai taip kaip jūs, grįžę iš darbo nusiprausiate po dušu ir atsipalaiduojate ant sofos, katinas taip pat po įtemptos dienos, kurios metu teko medžiotis maistą, jaučiasi užsitarnavęs šiokio tokio malonaus poilsio.
Ir gavęs galimybę rinktis miegoti ant šalto šaligatvio ar šalia radiatoriaus, kur ne tik šilta, bet ir saugu nuo kitų plėšrūnų, katinas tikrai rinksis antrąjį variantą. Žinoma, kadangi tai katinas, jis nėra toks mandagus, kad paliktų raštelį prie durų apie savo buvimą. Na, o jūs prieš pat krentant ant sofos suprantate, kad baigėsi gaivieji gėrimai, todėl tenka nenumatytai pasivažinėti.
Vos atsisėdę į automobilį skubate užvesti variklį, kad įsijungtų šildymas. Tokia skuba nepalieka laiko katinui sureaguoti ir jis atsiduria tarsi tarp kūjo ir priekalo. Iš vienos pusės, yra daugybė judančių variklio dalių, iš kitos – sparčiai judanti kelio danga. Dažniausiai jie pasirenka galimybę pasilikti mašinoje. Galų gale, bent jau šilta.
Priemonės, kaip to išvengti
Paprastas būdas to išvengti – prieš važiuojant patikrinti automobilį. Kadangi tai reikalauja laiko, gali pakakti patrankymo per variklio gaubtą ar greito ir smagesnio ratų paspardymo. Be to, nejunkite iš karto muzikos ir girdėsite miaukimą bei galėsite sustoti, jeigu to prireiks.
Šių priemonių turbūt būtų pakakę, kad katinui vardu Tigger netektų leistis į 300 mylių (480 kilometrų) kelionę. Vis dėlto, tokiu atveju jis nebūtų tapęs Karališkojo karinio jūrų laivyno kalendoriaus žvaigžde.
Mažąjį kačiuką baigiantis kelionei iš Birmingemo į Kornvalį aptiko leitenantas Nickas Grimmeris. Kaip rašė „Telegraph“, sraigtasparnio pilotas atkreipė dėmesį į „labai ramų miaukimą“. O toliau sekė mašinos ardymas dalimis, mat kačiuko niekur nebuvo įmanoma rasti. Padedant dalinio oro inžinieriams buvo nuimtas automobilio buferis ir iš už jo išlindo katinas – šiek tiek išsigandęs, bet šiaip nenukentėjęs.
Po to, kai mėginimai rasti tikruosius keturkojo šeimininkus nepavyko, N. Grimmeris pasiliko kačiuką sau ir davė jam vardą. „Niekada nevėluoju į darbą ir neturėjau kito pasirinkimo, kaip pasiimti savo naująjį draugą su savimi. Vieta, kurioje jis jaučiasi patogiausiai – mano skrydžių šalmas, nes tai vienintelė vieta, kur jis gali miegoti“, – tikina leitenantas.
Ach, tie katinai, jie niekada nesielgia sąžiningai!
