Moteriai į pagalbą atvyko patyrę bitininkai, gamtos rezervato atstovai ir savanoriai. Jiems pavyko bites uždaryti kartono dėžėje.
Sekmadienį, gegužės 22 dieną, moteris, apsilankiusi rezervate, nusprendė nuvykti į Vakarų Velse esančio Haverfordvesto miesto centrą apsipirkti. Netrukus ji pastebėjo, kaip jos automobilio galas aplipęs neįtikėtinu kiekiu bičių.
Moteris teigia niekada gyvenime nemačiusi nieko panašaus.
Kol ji vaikštinėjo miesto centre, ant moters automobilio bagažinės nusileido tūkstančiai bičių. Praeiviai negalėjo patikėti tuo, ką mato.
Pembrukšyro pakrantės nacionalinio parko reindžeris 41 metų Tomas Mosesas, išvydęs tiek bičių ant automobilio, iš karto ėmėsi veiksmų. Nuogąstaudamas, kad žmonės nesugalvotų su bitėmis kovoti jas purkšdami pesticidais, jis kreipėsi į Pembrukšyro bitininkų asociaciją, kuri atsiuntė savo specialistų.
„Tai buvo neįtikėtina. Važiavau pro šalį ir išvydau tai. Dauguma praeivių buvo priblokšti, pro šalį važiuojančios mašinos sulėtindavo greitį, žmonės noriai fotografavo neįprastą vaizdą. Ėmiau nerimauti, nes spiečius pasirodė pačiame miesto centre. Bijojau, kad bitės neimtų gelti žmonių, o žmonės nepakenktų bitėms“, – pasakoja T. Mosesas.
C. Howarth, grįžusi prie automobilio, buvo šventai įsitikusi, kas problema išspręsta, tad ramiausiai išvažiavo namo. Kitos dienos rytą moteris pastebėjo, kad automobilis vėl nutūptas daugybės bičių.
Moteris antrą kartą kreipėsi į bitininkus, kurie galiausiai tos pačios dienos vakare bites išgabeno.
„Viena iš teorijų, kad į automobilį buvo įskridusi motinėlė, o spiečius klusniai sekė jai iš paskos. Motinėlės niekas taip ir nerado, tad nežinau, kaip ten buvo iš tikrųjų. Šiuo metų laiku bitės jaučia itin stiprų instinktą sekti paskui motinėlę. Tiesą sakant, vis dar nesuprantu kodėl, nes pačios motinėlės nemačiau. Gal jas suviliojo automobilio šiluma?“, – svarstė britė.
Štai ką mano vietos bitininkų atstovas Rogeris Burnsas: „Gali būti, kad motinėlę automobilyje kažkas viliojo. Galbūt maistas, galbūt kas nors saldaus. Automobilį sekė apie 20 tūkst. bičių. Atsivežiau didelę kartono dėžę ir atsargiai nuo mašinos bites nubraukiau į ją. 15 ar 20 bičių spėjo man įgelti. Dėžę su bitėmis padėjau ant mašinos stogo – laukiau, kol iš automobilio išskris paskutiniai keli šimtai bičių. Netikėtai pūstelėjo vėjas, ir motinėlė greičiausiai vėl sugrįžo į mašiną“. Netrukus prie mašinos grįžo savininkė ir ramiausiai išvažiavo namo.
„Bites auginu jau 30 metų. Nesu matęs tokios didelės jų šeimos. Sekti paskui motinėlę bitėms natūralu, bet mane labai nustebino, kad tai truko taip ilgai. Tai buvo neįtikėtina“, – pabrėžia patyręs bitininkas.
