Praėjusią savaitę į šią kelionę iš skirtingų Lietuvos kampelių – Kauno, Salantų ir Vilkaviškio – pajudėjo keturi lietuvių ekipažai. Visų automobilių „Moskvič“ amžius buvo daugiau nei 30 metų: seniausias – 1966 m. gamybos, jauniausias – 1978 m.
„Man patinka iššūkiai. Visi sako, kad su „Moskvičiumi“ be didelio remonto negalima nuvažiuoti daugiau nei 300 km, bet norisi įrodyti, kad taip galvojantys klysta. Sėkmingai nuvažiuojame ir po kelis tūkstančius kilometrų“, – DELFI pasakojo E.Minskas.
Prieš porą metų jis su bendraminčiais važiavo į Ukrainą ir įveikė 4000 km, pernai rytų kryptimi nukeliauta daugiau kaip 2000 km ir aplankyta Rusija.
Šiemet nutarę aplankyti Čekiją, „Moskvič“ gerbėjai taip pat sukorė nemenką atstumą – pavyzdžiui, iš Salantų startavęs ekipažas nuvažiavo 2564 km. Tiesa, kaip dažnai nutinka ilgose kelionėse, taip ir šįkart nebuvo apsieita be nuotykių.
„Čekiją pasiekėme be rūpesčių, tik maniškio „Moskvičiaus“ variklis sunkiai vesdavosi. Kartais tekdavo ir po 5 minutes jį „įkalbinėti“, laimei, užvesti pavykdavo. Šiek tiek erzino ir nuolat perdegančios lemputės, nes automobilis nėra pritaikytas tam, kad nuolat degtų šviesos. Per kelionę pakeičiau tris priekines ir vieną galinę lemputę. Tačiau didžiausi išbandymai laukė pakeliui namo, kai iki Kauno likus apie 300 km sustreikavo centrinė stabdžių pompa. Gerai, kad vienas ekipažas turėjo atsarginę, tad per pusvalandį spėjome suremontuoti automobilį ir sėkmingai pasiekėme namus“, – džiaugėsi 37-erių kaunietis.
Čekai apžiūrinėjo nematytą lietuvių „Moskvičių“
Lietuviai Čekijoje grožėjosi ne tik vaizdinga gamta – pagrindinis jų tikslas buvo Nachodo miestas, kur vyko tradicinis „Moskvič“ automobilių gerbėjų sąskrydis. Didžiąją dalyvių dalį sudarę čekai mūsiškius pasitiko išskėstomis rankomis.
„Jiems buvo labai įdomu apžiūrėti mūsų techniką. Pavyzdžiui, vienas mūsų modelių buvo „Iž Kombi“, kuris į tuometinę Čekoslovakiją nebuvo tiekiamas. Tad jis sulaukė daugiausiai dėmesio“, – teigė E.Minskas.
Čia taip pat vyko mažų, pedalais minamų mašinėlių šventė, kur vaikai galėjo pasijusti tikrais vairuotojais.
„Moskvič“ gerbėjai paskutinę renginio dieną aplankė ir aukščiausią Čekijos viršūnę Sniežką, kurios aukštis siekia 1602 m.
Prižiūrėtų „Moskvičių“ – nedaug
Įvairių markių automobilių turėjęs E.Minskas sako, kad šiuo metu savo garažą gerokai sumažino, tačiau jame galima rasti pačių įvairiausių modelių. Kasdienis jo automobilis – „Citroen XM“, atsarginis – „Volvo 480“, taip pat jis turi ir vienintelį tokį Lietuvoje 1984-ųjų „Volkswagen Polo“ kabrioletą.
„Be to, kadangi mano pavardė Minskas, tad turiu penkis „Minsk“ motociklus. Noriu surinkti skirtingų modelių kolekciją, kurie buvo gaminami iki 1990 m. Tarp maniškių yra keletas pasikartojančių, tad iki tikslo dar trūksta, – sakė senovinių automobilių entuziastas. – O meilę „Moskvičiams“ galima paaiškinti tuo, kad tai buvo mano pirmas įsigytas automobilis. Tai buvo baltos spalvos mašina, todėl kai pradėjau ieškoti, dariausi tokio pat bei norėjau, kad būtų tokių pat metų gamybos, kaip ir aš gimiau – 1975-ųjų. Tačiau tokio neradau ir 2006 m. pirkau geltoną, pagamintą 1978 m.“.
Per metus savo senoviniu automobiliu jis įveikia 3-6 tūkst. km, nelygu į kokio ilgio kelionę po svečias šalis išsiruošia.
„Išlaidos automobiliui nėra didelės. Labiau reikia laiko, nei pinigų, nes prireikia daug kantrybės krapštantis prie „Moskvičiaus“, – sakė E.Minskas.
Jo žiniomis, Lietuvoje nėra daug prižiūrimų ir puoselėjamų „Moskvič“ automobilių – vos apie 15, visi kiti naudojami arba kaip kasdienė transporto priemonė, arba dūla apleisti.
„Įsigyti tokį automobilį kainuoja apie 1000-1500 Lt, tačiau jo restauravimas atseitų dar apie 10 000 Lt. Tai dideli pinigai ir nesvarbu, ar atvykęs į servisą norėsi restauruoti „Mersedesą“ ar „Moskvičių“, kainuos tiek pat, o kartais ir daugiau. Kaip mes sakome – „Moskvičiai“ jau iš gamyklos išriedėjo kreivi“, – juokėsi pašnekovas.
