Oficialiai ralis yra trečioji populiariausia sporto šaka Lietuvoje. Pabuvojus kai kuriuose nacionalinio čempionato etapuose toks teiginys atrodo netgi nepamatuotai kuklus – tokios greičio fiestos, kokios vyksta „Halls Winter Rally“ ar „300 Lakes Rally“ metu, gali konkuruoti su Kalėdomis ir Joninėmis. Tačiau kai kurių kitų ralio „serialo“ dalių kūrėjus girti galima nebent už pastangas. Patys lenktynininkai ir automobilių sporto bendruomenės autoritetai, vertindami šiuos dalykus išsako kardinaliai priešingas nuomones. Vieni lietuvišką ralį mano esant aukštame lygyje ir neįžvelgia ką reiktų radikaliai keisti. Kiti – tikina net nematantys žmonių, kurie norėtų kažką tobulinti.

„Kaip ir beveik visais kitais gyvenimo atvejais tokie kraštutinumai liudija, kad teisybė yra kažkur per vidurį. Žinoma, kad mūsiškis ralis turi įvairių bėdų ir spręstinų problemų, bet tikrai ne viskas „juoda“. Antroje sezono pusėje sumažėjo nacionaliniame čempionate dalyvaujančių ekipažų skaičius, tačiau analogiška padėtis yra ir Latvijoje, ir Estijoje. 

Pirma į galvą šaunanti mintis – pasikviesti kaimynus ir rengti bendrus varžybų etapus. Kita vertus, Baltarusijos ralio čempionate iš viso startuoja gal 6 ekipažai, o Lenkijoje ralio lenktynės persikėlę ant asfalto kelių. Dirbti su latviais taip pat sudėtinga, nes surengus daugiau nei vieną išvykstamąjį arba „atvežtinį“ ralį, turnyras nebegali vadintis „Lietuvos čempionatu“. Šie dalykai yra apibrėžti FIA dokumentais“, – dėstė D. Liesis.

LASF Ralio komiteto narys taip pat akcentavo, kad trūksta šiek tiek palankesnių rėmimo įstatymų – techninės sporto šakos yra tikrai brangios, todėl be verslo pagalbos išsiversti praktiškai neįmanoma. Tačiau norint prikalbinti įmonių strategus tapti ralio meistrų partneriais, būtinas didesnis žiniasklaidos dėmesys. Deja, dabar Lietuvos žmonės gauna kur kas daugiau informacijos apie „Formulės 1“ pasaulio užkulisius, negu apie savus sportininkus.

„Mūsiškis ralio čempionatas sulaukia gal dešimtadalio dėmesio, kiek jo gauna ši sporto disciplina Lenkijoje. Latvijoje ralio lyderiai taip pat yra žvaigždės, nuolat dalyvaujantys įvairiose pokalbių laidose ir pristatomi gyvenimo būdo žurnaluose. Kodėl kitaip yra pas mus galima tik spėlioti, nes Lietuvos ralio žmonės yra įdomios ir charizmatiškos asmenybės, o vaizdai iš lenktynių dažnai labai įspūdingi. Kartais atrodo, kad kolegos tiesiog nueina lengviausiu keliu ir eterio laiką užpildo užsienio naujienų agentūrų pranešimais. Gera žinia yra ta, kad N40 vyrų autoklubas kitam sezonui kuria naują informacinį projektą, galintį pakeisti esamą situaciją“, – samprotavo D. Liesis.

Vertindamas 2014-ųjų Lietuvos ralio čempionatą A. Paliukėnas savo ruožtu pastebėjo, kad kokybinius skirtumus (tarp jų ir renginio atgarsius žiniasklaidoje) tarp atskirų etapų lemia tai, kokias komandas suburia organizatoriai.

„Nežinau visos ralio organizatorių „virtuvės“ iš vidaus – kiek ko daroma iš entuziazmo ar už kokį atlygį, tačiau tai, kaip iškylančios problemos sprendžiamos atskirose varžybose, tikrai maloniai stebina. Jei „300 Lakes Rally“ strategams paskambini po greičio ruožų apžiūros ir atkreipi dėmesį į, kokį nors taisytiną dalyką, tai per artimiausią valandą užgriūna lavina sprendėjų, kurie detaliai viską išsiaiškina ir sutvarko idealiai. Kaip stebėtojas tikrai norėčiau atskirai paminėti ir „Halls Winter Rally“ organizatorius. Pastarieji tikrai nusipelno atskiro pagyrimo, ar netgi – verti specialaus prizo „už rimtą požiūrį į ralio varžybų organizavimą“, kurio kol kas dar nėra niekas įsteigęs, tačiau tą situaciją nesunku pakeisti. Tokiose komandose niekada niekas į pastabas nereaguoja asmeniškai ir nesiteisina, kad nėra laiko, ar kad „bus gerai ir taip“.

Žiūrovams nematomos smulkmenos, susijusios techniniais sprendimais ar netgi dokumentų tvarkymu, daugeliui atvejų yra labai svarbios galutiniam rezultatai“, – sakė FIA pareigūnas.

Ar įmanoma pasiekti, kad geriausi organizatoriai prisidėtų ir prie kitų čempionato etapų rengimo? Pasak A. Paliukėno, kaimyninėse šalyse būtent taip ir stengiamasi elgtis, o patys svarbiausi automobilių sporto renginiai neišvengiamai tampa visos ralio bendruomenės garbės reikalu, maloniai nustebinti tiek lenktynininkus, tiek fanus. Lietuvoje tokiu požiūriu pasidžiaugti kol kas nėra kaip.

„Vasarą buvo daug diskutuojama apie bendro su Lenkija WRC (Pasaulio ralio čempionatas) etapo peripetijas. Ten iš tiesų ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi tik dėl to, kad nepavyko suvienyti visų pajėgų. Kita vertus, šiuo metu tikrai nėra priimtas sprendimas, jog kitais metais WRC aplenks Lietuvą – tai tik spekuliacijos. Kontraktas dėl šių varžybų yra ir jis negali būti nutrauktas pagal nutylėjimą. Tam reikia atskiro sprendimo, kurio šiuo metu tikrai dar nėra“, – pabrėžė A. Paliukėnas.

Pasakodamas apie kitus dalykus, fiksuojamus oficialiose ataskaitose apie lietuvišką ralį, pašnekovas atkreipė dėmesį į teisėjų naudojamą greičio ruožų ženklinimą. Kol kas mūsiškiai teisėjų klubai naudoja senesnio pavyzdžio ženklus, nors dabartiniai FIA standartai numato kitokius sprendimus.

„Dar viena pakankamai rimta problema – E85 degalai, kuriuos naudoja nemažai sportininkų. Kol kas bioetanolio naudojimas kelia didelį galvos skausmą ugniagesiams, nes tradicinės liepsnos malšinimo priemonės šią medžiagą įveikia gerokai sunkiau. Tam reikia kitokios sudėties gesinimo putų ir skysčio“, – teigė LASF stebėtojas.

Klausiamas, ar itin didelis finišo nepasiekusiųjų skaičius Druskininkuose „Rally Classic“ metu nėra perspėjimas apie šio regiono kelių netinkamumą tokio pobūdžio lenktynėms, pašnekovas patikino, kad grunto ypatumai turėjo labai nedidelę įtaką incidentams greičio ruožuose. Nors kai kur pralėkus pirmiesiems sportiniams automobiliams iš tiesų buvo apnuogintos medžių šaknys ir akmenys, tačiau dėl pakabos gedimo iš lenktynių pasitraukė vos vienas kitas ekipažas – daugumą kitų incidentų lėmė pilotų klaidos.

„Didesnė problema yra ta, kad kai kuriuose trasos atkarpose pasiekiamas labai didelis greitis. Antai Vytautas Švedas Druskininkuose 5 GR įveikė vidutiniu berods 128 km/h greičiu. Tai tikrai ribiniai dydžiai, pradedantys savaime kelti pavojų“, – pastebėjo A. Paliukėnas.