„Įvertinę įvairius faktorius – bendros transporto sistemos kūrimą, dviračių takų infrastruktūros plėtrą, kombinuotų kelionių skatinimą ir panašiai, galime teigti, kad Klaipėda gali tapti pavyzdžiu ne tik savo regionui, bet ir visai Lietuvai“, – pripažino Gražvydas Jakubauskas, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius.
Anot jo, Klaipėda dėl savo geografinio išsidėstymo gali įdiegti daug darnaus judumo visumą sudarančių priemonių, kurioms skiriamas Europos Sąjungos finansavimas.
„Tai – linijinis miestas, todėl yra visos galimybės atsirasti vadinamajam šaudykliniam transportui, galima vystyti ir „Park&Ride“ sistemą po vieną aikštelę įrengiant abiejuose miesto galuose, čia palanku diegti ir „Bike&Ride“ principus“, – teigė G. Jakubauskas.
Jo teigimu, Klaipėdos regione numatyti trys darnaus judumo principus galintys įgyvendinti miestai – Neringa, Klaipėda ir Palanga, tad jie galėtų derinti bendrą tarpusavio susisiekimą. Be to, derindami veiksmus, visi trys miestai galėtų vykdyti centralizuotus pirkimus atnaujinant viešojo transporto parką.
Žinia, 2016-ieji uostamiestyje paskelbti Darnaus judumo metais. „Vakarų eksprese“ jau rašėme, kad dar šiemet ketinama įgyvendinti nemažai projektų, skirtų darnaus judumo principų diegimui – įrengti elektromobilių įkrovos stoteles, prie mokyklų – dviračių stovus, paleisti dviračių mainų sistemą, pasirašyti sutartį su Neringa ir Palanga dėl bendros viešojo transporto sistemos kūrimo ir pan.
„Visa tai turi tarnauti žmogui, o ne kuriai nors konkrečiai grupei – pėstiesiems, dviratininkams ar automobilininkams. Žmogus pamiršo savo funkciją judėti. Jis klūpo prieš savo sukurtus technikos stebuklus ir stropiai tarnauja sėdėjimui. Todėl darnus judumas ieško vietos žmogui, jo dominavimui.
Kodėl lietuviai taip myli automobilius? Todėl, kad neturi pasirinkimo. Darnaus judumo priemonių įgyvendinimas mieste kaip tik ir leistų sukurti tą pasirinkimą“, – pagrindinę naujojo termino idėją interpretavo Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.
