Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, būtent todėl tokių vairuotojų atranka – itin griežta bei nuosekli, tad už tolimųjų reisų autobuso vairo gali sėstis toli gražu ne kiekvienas vairuotojas.

Didžiausio Baltijos regiono tarptautinių maršrutų vežėjo „Ecolines“ Lietuvos-Lenkijos regiono vadovas Remigijus Dvareckas sutiko papasakoti, kokie reikalavimai keliami tolimųjų reisų vairuotojams, su kokiais iššūkiais susiduria bei kaip juos įveikia vairuotojai šiandien ir kaip įvairios naujosios technologijos palengvina vairuotojo darbą.

Patirtis ir įgūdžiai – dar ne viskas

Šiandien, norint tapti tolimųjų reisų autobusų vairuotoju, reikia atitikti ne vieną griežtą kriterijų. Jų skaičius bei apibrėžiami reikalavimai pretenduojantiems į šią darbo vietą gali apriboti galimybes įsidarbinti net patyrusiems ar ambicingiems vairuotojams. Pasak R. Dvarecko, ateityje šie reikalavimai potencialiems vairuotojams tik griežtės.

„Pretenduojantiems į tolimųjų reisų autobusų vairuotojo poziciją reikalingas D kategorijos vairuotojo pažymėjimas, autobuso vairuotojo profesionalaus mokymo pažymėjimas (95 kodas) ir ne mažiau kaip 5 metų darbo patirtis vairuojant tarptautinių autobusų linijų autobusus.

Taip pat privaloma turėti skaitmeninę tachografo kortelę, mokėti kalbėti rusų ir anglų kalbomis. Vienas svarbesnių reikalavimų yra ir sveikata: svarbu, kad žmogus būtų sveikas, neturėtų jokių sveikatos sutrikimų“, – apibrėžia R. Dvareckas.

Be techninių reikalavimų – profesionalaus vairuotojo pažymėjimo ir patirties dirbant su klientais tarptautiniuose maršrutuose – reikalingos ir pagrindinės technikos bei mechanikos žinios. Tačiau R. Dvareckas pabrėžia, kad šiandien didelę potencialių vairuotojų atrankos proceso dalį sudaro ir asmeninių žmogaus savybių vertinimas.

„Darydami atranką, pirmiausiai atkreipiame dėmesį į vairuotojo asmenines savybes – paslaugumas, komunikabilumas, ramus būdas, taktiškumas ir kt. Tuo metu turima patirtis tarptautinėse kelionėse vairuojant autobusą ir keleivių pervežimuose vertinama ne vien dėl vairuotojo profesionalumo kelyje – labai svarbu, kad būsimas vairuotojas būtų komunikabilus ir mokėtų bendrauti su žmonėmis bent dviem užsienio kalbomis, tad ilgametė patirtis šioje srityje leidžia įsitikinti, jog vairuotojas pastarųjų savybių nestokoja“, – teigia R. Dvareckas.

Jo teigimu, teoriniai ir praktiniai jau atrinktų vairuotojų mokymai trunka apie mėnesį, kol vairuotojas yra visiškai paruoštas ir instruktuotas.

Iššūkiai – darbo įdomumo dalis

Tarptautiniai reisai visuomet trunka ilgiau, aptarnaujant keleivius iškyla įvairių situacijų ir, anot R. Dvarecko, vairuotojas visas jas privalo spręsti kantriai. Kita vertus, nuolatinis žmonių buvimas netoliese vairuotojo ir iš to kylančios pačios įvairiausios, o kartais – netikėtos situacijos yra ir tai, kas maloniai šį darbą išskiria iš kitų.

„Vairuojant tolimųjų reisų keleivinį autobusą įdomu turėti didesnį kontaktą su žmonėmis, nes to niekada nebūna vairuojant krovininę transporto priemonę. Be to, visi maršrutai, kuriais važiuojama – žinomi, darbo grafikas aiškus iš anksto bei galima panaudoti tarptautinę kelionių patirtį ar įgyti naujos. Dirbant šį darbą reikia išmanyti geografiją, orientuotis Europos miestuose, gebėti efektyviai bendrauti ir su kolegomis, ir su keleiviais, tad vykdomi reisai niekuomet nebūna vienodi ar nuobodūs“, – sako R. Dvareckas.

Kita vertus, kaip pastebi R. Dvareckas, dirbant šį darbą pasitaiko ir netikėtų ar neįprastų situacijų, kurias spręsti kartais tenka patiems vairuotojams, todėl jie taip pat turi būti tam atviri ir nepasimesti.

„Kartais pasitaiko, kad pagalbos kreipiasi keleivis, kuris kalba tik savo gimtąja kalba ir susikalbėti – sunku. Tokiais atvejais vairuotojas visada gali prašyti stiuardesių pagalbos, o jei važiuoja maršrutu be stiuardesės – kreiptis į savo kolegą.

Tačiau turime vairuotojų, kurie nepasimeta, stengiasi keleiviui atsakyti į klausimą vizualiai ar randa išeitį tarpininkaujant kitiems keleiviams. Niekada nebūna, kad keleivis nesuprastų vairuotojo – ar atvirkščiai – ir tuo visas pokalbis užsibaigia. Tačiau ne kiekvienas gali būti tarptautinių autobusų maršrutų vairuotoju – tam reikia pašaukimo“, – pasakoja R. Dvareckas.

Darbo sąlygos nuolat gerėja

R. Dvareckas atkreipia dėmesį į tai, kad tolimųjų reisų vairuotojams kiekvienais metais talkina vis naujesni bei modernesni prietaisai. Žinoma, tuo pat metu prisitaikyti bei operatyviai išmokti jais naudotis turi ir patys vairuotojai.

„Lyginant tolimųjų reisų keleivinių autobusų vairuotojo darbą su ankstesniais laikais, galima drąsiai pasakyti, kad atsirado daug šiuolaikinių technologijų, pavyzdžiui, kompiuteriai, išmanieji telefonai ir darbui naudojamos programos juose. Vairuotojai turi įdėti darbo mokantis jomis naudotis, tačiau jų pritaikymas darbe vėliau išties palengvina keliones“, – lygina R. Dvareckas.

Galiausiai, kaip teigia ir R. Dvareckas, vykdant tolimuosius reisus šiais laikais yra laikomasi griežtų reikalavimų, užtikrinančių pakankamą vairuotojų poilsį bei pasirengimą įveikti būsimus kilometrus.

„Vairavimo trukmę šiandien numato teisiniai aktai, konvencijos ir mes jų laikomės. Vairuotojas privalo laikytis darbo bei poilsio režimo ir negali viršyti nustatyto vairavimo laiko. Taip pat visuomet yra vairuotojų pamainos, reiso metu šios pamainos pasikeičia bent keletą kartų. Tai, savo ruožtu, garantuoja tiek pačių vairuotojų, tiek autobusu keliaujančių keleivių komfortą“, – lygina R. Dvareckas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (29)