Pastarieji nepasižymėjo ypatingu komfortu ar išvaizda, tačiau turėjo vieną nepakartojamą savybę, tai – pravažumas.UAZ nežinojo nepravažiuojamų kelių, atvažiuodavo iki namo durų bet kokiame kaime ar vienkiemyje, nors purvas ir pažliugę keliai atrodydavo neįveikiami. Vis dėlto sovietiniai UAZ buvo griozdiški, nepatogūs, juose tebuvo vietos neštuvams.
Palyginimui, šiuolaikiniai greitosios medicinos pagalbos automobiliai apginkluoti sudėtinga aparatūra, reikalinga reanimacijai – deguonies kaukės, defibriliatoriai, elektrokardiografai, neštuvai, spinalinės lentos, kaušiniai neštuvai, pernešimo-pervežimo kėdės, infuzinių tirpalų sistemos, įtvarai, deguonies sistemos, defibriliatoriai, monitoriai, atsiurbėjai.
Bene vienintelis dalykas, kurio pasigendama šiuolaikiniuose greitosios pagalbos automobiliuose, yra pravažumas. Ši žiema vėl įrodė, kad dar yra kelių, kurių dabartiniai greitosios medicinos pagalbos automobiliai negali įveikti, o medikams tenka klampoti per purvą ir sniegą kartais net iki kilometro, kad padėtų besišaukiantiems pagalbos. Kartais vien tik todėl, kad eismo sąlygos būna sudėtingos, medikai nesuspėja laiku suteikti reikiamos pagalbos.
Tikri visureigiai greitosios pagalbos automobilių parke – tikra retenybė. Vienas tokių pavyzdžių – 2011 metų rudenį vienos Šilutės įmonės patalpose gimęs pirmasis nepriklausomos Lietuvos greitosios pagalbos visureigis „Nissan Pathfinder“ – modernus, su visa reikiama pirmosios pagalbos įranga, o svarbiausia, sugebantis įveikti nepravažiuojamus kelius. Perdarytas automobilis šiandien sėkmingai darbuojasi bei gelbsti atokiose vietose gyvenančius ligonius Šakių rajone.
Šilutiškių ambicijos tuo nesibaigė ir buvo pradėtas padidinto pravažumo reanimobilio projektas. Keletas įtempto darbo mėnesių ir į tarnybą gelbstint ligonius stojo dar vienas visureigis – greitoji pagalba „Nissan Navara“. Greitosios pagalbos reikmėms pritaikyti „Nissan Pathfinder“ ir „Navara“ turi 2.5 litro, 190 АG variklius, kurie generuoja 450 Nm sukimo momentą.
